"Red ropes" klubas

Kiek virpančiomis lūpomis stebėdama Orlovo veido išraišką, ima greičiau alsuoti. Tuo metu, kai yra tempiama, nežymiai suinkščia, bet visgi sugeba kiek pasipriešinti deja veltui. Visiškai nenorėdama būti pririšta prie kažkokio tai įrenginio, muistosi, bet yra silpnesnė už vyrą, o ir grandinė, kuri net privertė mergina atsikosėti, jėgų nesuteikė. Prieš akis išvydusi žirkles, kurios nuo blausios žvakių šviesos suspindėjo, ne juokais pakraupsta, bei baimės pilnu veidu, pažvelgia į Vitaly. Kiek pajudėjusi atgal, supranta, kad niekur nepabėgs, tad visiškai nejuda, nenorėdama, jog žirklės atsidurtu kur nors jos žarnose. Stebėdama savo nykstančius drabužėlius, ne be reikalo susiraukia. Nesmarkiai pajudinusi rankas, įsitikina, kad niekaip neištrūks, tad kiek nuleidžia galvą, nieko nesakydama.

Kadangi nepamiršo sekti Helenos reakcijos, pagundai pačiupti žirkles ir šiomis dar kartą pasinaudoti, didvyriškai atsispiria. Buvo aiškiai matyti, jog Barker į pastaruosius įrankio ašmenis reaguoja ne per šilčiausiai. Neturėdamas savyje tiek iškrypimo, kad galėtų manipuliuoti Hel baimėmis, nusprendžia įvykių tęsinyje įterpti švelnumo. Nors Barker jam ir buvo negailestinga, nejausdamas dėl šio fakto visiškai jokio kartėlio, nužingsniuoja prie dar vienos akį patraukusios lentynos, nukrautos mažyčiais, dailiais buteliukais. Kone kiekvieną nučiupinėjęs, nuskaitęs pavadinimus bei išsiaiškinęs kam jie skirti, sugrįžta prie kybojančios draugės, vieną buteliuką gniauždamas rankoje. Atleidęs krumplį, suima pirštais už baltos spalvos kamštelio ir buteliuką nesunkiai atsukęs, pritraukia sau prie nosies, įkvėpdamas malonaus aliejaus kvapo. Šyptelėjęs, papila priemonės sau į delną ir tvarkingai padėjęs buteliuką ant tos pačios medinės armatūros, įtrina į abejas savo galūnes. Pažvelgęs į Heleną godulio kupinu žvilgsniu, prieina. Tebesišypsodamas, ištiesia rankas į Barker ir priartėjęs dar labiau, švelniai perveda per jos liemens liniją, žinoma tuo pačiu įtrindamas ir aliejaus, kuris pagal produktą liaupsinančio užrašo, turėjo ne tik afrodiziakams būdingą poveikį, bet ir teikė malonų šaldomąjį efektą. Stebėdamas Hel odą, įgavusią švelnų gintaro atspalvį, užkyla rankomis į viršų, suimdamas merginos krūtinę. Švelniai, sukamaisiais judesiais ją masažuodamas, trumpam dirsteli į draugės akis su užmoju suvokti, kokius potyrius jai kelia jo veiksmai. Nepamiršęs aliejaus teikiamo poveikio, šiek tiek praplėšia lūpas pūstelėdamas šilto oro, kuris atsimušęs į Helenos odą, turėtų sukelti didesnį šalčio efektą.

Visą tą laiką, tiesiog stebėjusi Vitaly, bando suvaldyti savo veido išraišką, išduodančią apie tikruosius pojūčius. Atidžiai sekdama vyro žingsnius, dar kartą pabando išlaisvinti rankas, kas pasirodo buvo bergždžias ėjimas. Priartėjus Orlovui, vėl įsitempia, bet numačiusi jo ketinimus, laukė tolimesnės veiksmo eigos. Pajutusi vėsias Vito rankas, kiek sudreba, bet leidusi kūnui priprasti prie naujų pojūčių, šypteli. Mėgaudamasi jai suteiktais malonumais, prikanda lūpą, bet ir vėl krupteli, šįkart įtraukdama pilvą, kai pajaučia salyginai malonų šaltį.

Be perstojo zuidamas po Helenos kuna rankomis, stebi tai savo veiksmus, tai merginos veida, sakiusi kur kas daugiau, nei zodziai. Pajutes, jog butu pats metas suvilgyti rankeles antra aliejaus porcija, nes pastarasis jau buvo beisigeras, paciumpa buteliuka ir paslaksto jame esancio tirsto, itin malonaus kvapo skyscio sau i delna. Letai apejes Helenai is uz nugaros, rankomis apglebia jos liemeni ir savu kunu prie merginos priglunda. Padejes smakra jai ant peties, galunemis, svelniai gniauzusiomis Barker liemens linija, nuslysta i apacia, sustodamas ties klubais. Pasukes veida i drauge, lupomis perveda jai per kakla ir uzkiles virsun, lyzteli merginos ausi. Tuomet zengtelejes nuo platformos atgalios ant zemes, masazu apdovanoja ir Hel nugara. Nusliuoges jos kunu i apacia, suleidzia pirstu pagalveles Barker i sedmenis. Patenkintas savo atlikta procedura, apsisukes nueina prie zemes ploto, kur tik bepasisuksi nukloto patalpai jauku apsvietima teikusiu zvakiu. Paciupes maziausiai isdegusia, velgi sugrizta pas Hel. Suvokdamas, jog mergina zino, kas jos laukia (ir tai toli grazu nera kazkoks i kardomaja atsakomybe itraukiantis drauges padegimas) netampydamas gumos, palenkia zvake ir siai lasenant karsta vaska merginai ant kaklo bei krutines, su amoraliai nepadoria sypsena veide, stebi Barker akis.

Glamonėjama vyro rankų, prikanda lūpą ir užmerkusi akis, sudejuoja. Kiek pasukusi galvą į šoną, akimis bando susekti Vito veidą. Pasibaigus visoms malonioms glamonėms, dar kartą apsidairo, akimis ieškodama Orlovo, eilinį kartą sujuda savo pantyse. Išvydusi prieš akis gašliai besišypsantį draugą su žvake rankoje, kiek įsitempia. Tęsdama savo, kaip aukos, vaidmenį, suinkščia, bei suspurda, tuo pačiu metu, kai karštas vaškas paliečia jos odą. Bandydama, atsitraukti, liūdnu, bet matomai suvaidintu, veidu pažvelgia į Vitą.

Nepaisant to, kad zvakes laseliu krapnojimas ant Hel odos teike jam savotiska palaima, sutrikdytas merginos minos, priminusios jam bejegi, iskamuota suniuka, inagi bemat atitraukia. Neistengdamas paslepti sutrikimo, nudelbia akis apsimestinai nusisypsodamas. Kilstelejes zvake i virsu, nesunkiai uzpucia rusenusia ugni. Tada vel pajeges zvilgsniu uzkludyti Helenos veida, galutinai pasiryzta bei nusprendzia mergina atkabinti. Prisokes prie vienos strypo puses, neskubant, taciau nelabai grabiai atjuosia Hel riesa su kitu padarydamas lygiai ta pati. Mikliai atsisukes visu kunu i isvaduota drauge, stipriai spiria koja i armaturos briauna ir siai smarkokai sujudejus, sugauna Helena 'supanciodamas' ja savam gleby. Svelniai mergina apkabines, uzsimerkia uzliuliuotas pastarojo fizinio kontakto.
- Esu per nelyg geros dusios, kad istengciau tave ilgiau kamuoti,-kimiai susnabzda tuo metu glostydamas merginos plaukus.
- Tavo valiai paklusti yra kur kas smagiau. Tai uzveda,-tyliai nusijuokes, nenoriai atsiplesia nuo Hel, bemat isistebeilydamas i jos veida.

Kiek nustebusi draugo sprendimu baigti vaško terapiją, tai išreiškia kiek primerktomis akimis, o vėliau, lengvu atodūsiu. Stebėdama, kaip vyras darbuojasi ties jos riešais, šypteli, bet nuleidusi rankas pajunta nedidelį skausmą jose. Nežymiai susiraukusi, galiausiai patenka į Vito glėbį, tad jos išraiška pasikeičia į teigiamą, šypsenėle padabintą miną.
-Turiu pripažinti, kad pastarasis tavo teiginys - gryna tiesa. - su žaisminga šypsena veide, atsako.
Kiek nuleidusi žvilgsnį, vėl grąžina jį ties Orlovo akimis.
-Tas vaškas... - kiek iškeldama antakį, ištaria. - Kažkas įdomaus. - pirštų galais vesdama per jaus sustingusius vaško lašelius ant odos, rankomis apveja krūtinę. - Bet šaltis man nepatinka. - lyg tarp kitko sumurma, jausdama nedidelę kaltę, kad apie tai neįspėjo draugo.
Žvilgsniu suradusi toliau gulinčius, deja nebetinkamus nešiojimui savo drabužius, kiek suraukia lūpas.
-O kadangi man šalta... - įdėmiai žvelgdama Vitui į akis, kiek labiau prie jo prisiglaudžia. - tau teks ieškoti būdų, kaip mane sušildyti.

Tarytum norėdamas kompensuoti žalą, kurią padarė Helenai, tampa neįtikėtinai rūpestingu, tad merginai prasitarus apie ją nemaloniai veikiančią vėsą, apsidairo norėdamas aptikti kokį nors šiltą audeklą, kuriuo galėtų Barker apgaubti. Kadangi vieta buvo skirta sadomazochistiniems ir visaip kitaip pakrypusiems žaidimams, bėgioja akimis po patalpą, kol galop susivokia, jog kokių su švelnumu susijusių dalykų čia neras. Tebelaikydamas visokeriopai mąslią būseną, atsiplešia nuo Helenos ir nužingsniuoja prie tos vietos, kur pirmais kankintas buvo jis. Kaip ir tikėjosi, aptikęs ten nutėkštus savo marškinius bei striukę, pakelia abu ir sugrįžta prie merginos. Galop realizuodamas savo mintis, susijusias su audeklu, realizuoja jas pasitelkdamas kiek kitokią alternatyvą - šiltą, rudeninę striukę, kuria apgaubia nuogutėlę Heleną. Kamuojamas minties, jog to negana užmojui pakelti draugės kūno temperatūrą, merginą vėl apkabina, suteikdamas ir kūniškos šilumos.
- Pirmiausia tai galėtumėm susiieškot alkoholio,-apeidamas pukuotas mintis, pateikia pakankamai banalų pasiūlymą, kurį vainikuoja motyvu:
- Nežinau kaip tu, bet aš jau visiškai blaivas, o paprastai tokiu metu arba geriu, arba jau guliu kur nors be sąmonės,-sukikena, tačiau labai tyliai, kad savo žvingavimais neapkurtintų merginos, kurios klausos organai buvo čia pat jo lūpų.
- Na, o vėliau...-mįslingai, kiek dviprasmiškai nutęsia negalėdamas nuslėpti fakto, kaip stipriai jis iš tiesų geidžia jo glėbyje esančios merginos. Lūpose atsiradusią, kiek gašloką šypseną dar labiau pabrėžia tokio paties pobūdžio žvilgsniu. Nusprendęs minties balsu taip ir neužbaigti, imasi konkrečių veiksmų: atsargiai kilstelėjęs Hel smakrą į viršų, kiek nedrąsiai priartėja prie jos lūpų, kol prisiruošia jas švelniai pabučiuoti. Neįstengdamas kontrolėje nulaikyti ir rankų, tvirčiau apglėbia Barker klubus, visiškai nenorėdamas, jog ši netikėtai atsitrauktų.

Visą laiką išlaikiusi šypseną veide, kiek susiraukia, vyrui atsitraukus. Tuo pat metu, pajutusi Vito kūno šilumos stygių, rankomis apglėbia krūtinę. Akimis sekdama savo draugą, pakreipia galvą, delnu braukydama sau šoną, lyg norėdama, trinties jėgai padedant, sušilti. Vitui artėjant link jos, numatydama jo idėją, vėl nusišypso. Netrukus apgauta striukės, bei atsidūrusi Orlovo glėbyje, prisiglaudžia prie vyro kūno, stengdama sugerti kuo daugiau šilumos.
Į jo pasiūlymą prisigerti, atsako galvos palinksėjimu, bet nieko neprataria, toliau klausydama vyro žodžių. Iškėlusi delną, pirštų galais, švelniai vedžioja per Vitaly petį, sukikendama, kai jis prakalba apie savo įpročius ir tradicijas. Ties paskutiniais žodžiais, pakelia žvilgsnį į Orlovo veidą, nesunkiai pagaudama jo žvilgsnį. Iš dalies žinodama ko tikėtis, įdėmiai laukia, kol vyras pabaigs sakinį, bet sulaukusi bučinio, kiek sutrinka, leisdama sau sustingti iš nuostabos. Pajutusi Vito rankas ties savo klubais, kurie yra palydimi malonių šiurpuliukų ant odos, delnu nuslysta jo kaklu ir sustoja ties skruostu, atsakydama į bučinį.

Atsargiai tebeprilaiko merginos smakrą, tęsdamas jo inicijuotą bučinį. Senokai laukė progos Heleną pabučiuoti, tačiau tikėjosi visiškai kitokios draugės reakcijos: antausio, po to dar vieno antausio, bet vidinę nuostabą profesionaliai malšina bei slepia. Pajutęs, jog ši yra kiek išsitempusi, dar kartą labai švelniai perveda per nuogą merginos kūną, neapeidamas moteriškų jo linkių. Po kurio laiko privertęs save atsiplėšti, bemat išspaudžia šypseną, palengva pramerkdamas akis. Nors mielai būtų ką nors sučiauškėjęs, prikanda apatinę lūpą, nenorėdamas prakalbomis sugadinti akimirkos žavesio. Nykščiu palytėjęs aksominį Helenos skruostą, net nepajunta kaip išberia frazę, ilgokai kirbždėjusią jo smegeninėje:
- Tau derėtų apsirengti,-nesugano žvilgsnio, tad šiek tiek nudelbęs galvą, dirsteli į nuogą Barker krūtinę. Negarsiai nusikvatojęs, kilsteli akis sugaudydamas judviejų su Helena regos organų kontaktą. Lėtai atitraukęs galūnes nuo merginos, žengteli atgalios nutoldamas nuo draugės per kelias pėdas.
- Bėk,-sušnabžda su šypsena veide, tačiau kimus balsas nuvilnija per patalpą pavymui girdimo aido. Nužiūrėjęs nuogutėlę merginą dar kartą, bejėgiškai atsidūsta, nors kovodamas su vidiniais įgeidžiais galėjo laikyti save nepaprastai stipriu. Neabejodamas, jog mergina sutiks su jo "paliepimu" apsirėdyt, pats nemindžikuodamas be veiklos, pasičiumpa marškinius. Įnėręs į juos abejas rankas, timpteli už sagomis nudygsniuotų kraštų ir tvarkingai, kas jam nėra įprasta, jas užsisagsto. Net jam buvo suprantama, jog Las Vegas'e atrodyti kaip kaimo iuikiui buvo nedovanotinas dalykas.

Besimėgaudama švelniu bučiniu, nepaleidžia Vito veido sau iš delnų. Jam netikėtai atsitraukus, prikanda lūpą, bet išlaikydama šypseną veide, palinksta į tą pusę, kur vyro ranka glaudė merginos skruostą. Tikėdamasi kažkokio sakinio, ar pastabos, galiausiai jos sulaukia, bei palydi nedideliu sukikenimu. Nuleidusi galvą, permeta akimis per savo kūną. Vėl sunėrusi rankas sau ties krūtine, atsidusta.
-Tik nesakyk, kad šis vaizdas tau nepatinka. - savimi pasitikinčiu tonu, atsako į Orlovo žodžius, bei žvilgsnį.
Jam atsitraukus, ir pati nejučia žengia nedidelį žingsnį atgal. Nieko neatsakiusi, tiesiog apsisuka ir dingsta už tų pačių durų, kur ne per seniausiai buvo dingusi.
Praėjus keliolikai minučių, grįžta, tik dabar apsirengusi įprastais, juodo latekso ir odos drabužiais, su kuriais buvo atėjusi. Paslapčia stebėdama Vitaly, nusišypso, kol galiausiai išsiduoda tyliu kikenimu. Supratusi, jog priedanga žlugo, prieina arčiau draugo ir įsikimba jam į parankę.
-Tu toks keistas. - visiškai nepiktybiškai, su nedidele pašaipos gaidele balse, sučiauška. - Mane žiauriai troškina! - primindama apie ankstesnius planus, surinka, vaizdžiai ranka imituodama gėrimą iš butelio.

Smarkiai prunkšteli ir šis ėjimas vos nepriveda jo prie galingo užsikosėjimo. Kadangi Hel klausimas jį sutrikdė, be žodžių, pažvelgia į merginą su neįskaitoma išraiška veide, tik žvilgsniu demonstratyviai paklausdamas "are you kidding me?!". Ir taip buvo aišku, kad vaizdas jam patinka. Ir net labai. Tik deja mergina, nieko neįtarė apie jį kamuojančias pastangas nepasiduot hormonams.
Nulydėjęs draugę iki durų, jausmingai atsidūsta, tarytum jai būtų pradėjęs jos pasiilgti. Visiškai neturėdamas ką veikti, nes nebestovėjo ligi pusės nuogas, o ir atrodė pakankamai padoriai, neskaitant kelių naujų sumušimų, su nostalgija apžvelgia patalpą. Išblaškytas pasigirdusio kikenimo, kaip įkirstas atsisuka į tą pusę, iš kurios sklido ausiai malonus garsas. Plačiai nusišypsojęs, ištiesia ranką prie Barker viršugalvio ir suėmęs vieną, išsiplaiksčiusią ir netvarkingą plaukų sruogą, rūpestingai ją suglosto.
- Žinai, apie tave galiu pasakyti lygiai tą patį,-kiek lėtokai išberia nepatraukdamas akių nuo Helenos veido. Reikšmingai pažvelgęs į laiptus, vedančius atgalios į klubą, linkteli ir nieko nelaukęs pajuda jų link. Kadangi šie pasirodė per siauri lygiagrečiai eiti dviems žmonėms, pirmą praleidžia merginą, žinoma apgalvodamas ir tai, jog bus nepaprastai malonu stebėti, kaip kraiposi draugės užpakalis. Kai jiedu vėlgi pasirodo klube, tiriamai nužvelgia patalpą ir jos kampe, kažkur stovint neplačiam, intymiam barui, patraukia prie jo, paimdamas Heleną už rankos.
- Netikiu, kad nori tik gerti,-dviprasmiškai numeta sužvilkčiodamas į draugės veidą. Jiedviem pasiekus barą, atsisėda ant kėdės, o Helenai tebestovint, sugauna ją už liemens, patempia į save ir jėga priverčia įsitaisyti jam ant kelių.

Bandant parinkti žodžius atsakymui į vyro teiginį, finale nusprendžia, kad patylės ir leis reikštis Orlovui. Lipdama laiptais, bando kiek atgaminti informaciją, kurią jos smegenys dar nelabai spėjo apdoroti, juolab, kad gėrė tikrai daug. Nusprendusi, kad nori visiškai nusitaškyti, visiškai nesipriešina, kai yra vedama baro link. Vis dar besidairydama aplinkui ir akimis rinkdama jai be galo malonius vaizdus, žvilgsniu sustoja ties netikėtai priartėjusių, įvairiais gėrimais nusėtų lentynų. Kiek išblaškyta Vito balso, suraukdama antakius, pasisuka į jį.
-Tik gerti? - žiauriai tąsoma minčių, savo būseną išreiškia rūgščia mina. - Žinoma ne! - galiausiai paveikta alkio, atsako.
Netikėtai atsidūrusi Orlovui ant kelių, nusijuokia, nes tai jai pasirodė komiškai malonu. Pirštų galiukais pervedusi per draugo plaukus, palenkia galvą, kiek arčiau jo paties veido.

Nepaisant to, kad mergina prieš prakalbdama buvo nutaisiusi rūgščią, nieko gera nežadančią miną, kažkuria dūšios dalimi viliasi, jog Helenos kalbos tęsinys bus palankus jam ir, be jokios abejonės, kur kas smagesniems reikaliukams. Kadangi toliau nuskambėjęs žodis privertė pasijusti pakankamai niūriai, nemaloniai, o ir aplamai - lyg šlapiu skuduru per marmuzę gavus, susiraukia.
- Nuoboda...-sumurma be galo tyliai, vos girdimai. Prasėdi kaip įkirstas, kuomet yra graibomas. Tik Helenos liemenį suima tvirtai, kad ši neduok Die paveikta jo ištįsusios minos šoktelėjusi sumanytų persėsti ant kitos kėdės. Galimybė būti kuo arčiau šios merginos kėlė jam keistą jaudulį. Kovodamas su artuma, kuri kėlė norą skubotai inicijuoti kokį nors artimą kontaktą, švilpteli padavėjai. Visiškai ignoruodamas šios grožybes, kyšančias iš aptemptų, seksualių drabužių, užsako porą butelių mėgstamiausios savo degtinės, kurios didžiam jo džiaugsmui buvo net Las Vegas'e. Sutvarkęs svarbiausią reikalą, kurio dėka gaus puikią progą visiškai nusitašyt, žvilgsniu sugrįžta prie Helenos ir nevalingai akis suleidžia į šios iškirptę, iš kurios kyšojo sukietėjusio vaško gabaliukai. Nesusivaldęs, ranka švelniai perveda per merginos krūtinę su siekiu, tą negrožį pašalinti.
- Galutinai mane nustebinsi, jei užsimanysi užsisakyti atskirą kambarį,-vypteli lėtai pakeldamas akis į merginą.
- Juk aš toks gašlus, toks iškrypęs. Taip ir žiūriu, kaip įsitempt tave į lovą,-kalba su jaučiamu ironijos bei sarkazmo prieskoniu, kiek labiau priekaištingai, nei įžūliai. Kadangi jau labai seniai norėjo parūkyti, susiieško cigaretes, kurias visuomet turi prie savęs. Vienos filtrą nestipriai sukandęs, pridega žiebtuvėliu ir užsirūko, nė nepagalvodamas, kad tai Helenai gali sukelti nemalonių pojūčių.

Tiesiog ignoruoja Vitaly ir jo murmesius, tad susikoncentruoja ties skaidriu gėrimu ant stalo. Pasilenkusi taip, kad vyrui būtų sunkiau ją laikyti, pagriebia butelį su rusišku vandenėliu ir pavarto jį rankose. Nedaug atsitiesusi, paremia galvą į Orlovo petį ir įdėmiai įsiskaito į neką tebesakančią etiketę. Suraukusi lūpas, kiek nesėkmingai pabando atsukti kamštelį, todėl šiek tiek susinervina, bet atslūgus įtampai, pabando dar kartą, tik šįkart tai jai puikiai pavyksta. Nedrąsiai prikišusi butelį sau prie nosies, įtraukia dar nelabai pažinto kvapo ir nusprendusi, kad jis nieko nepasakė apie gėrimą, užsiverčia butelį. Gurkštelėjusi kelis kart, atitraukia degtinę sau nuo nosies, ir žymiai pasilenkus į priekį, įtraukia oro, pasivėduodama ranka sau prieš nosį.
-Šūdas! - sušnypščia ir išorine riešo puse nusivalo lūpas.
Nežymiai atsikosėjusi, dar kartą nužiūri vis dar rankose laikomą gėralą ir jau tik tada išsišiepia.
-Man šitas daiktas patinka... - nutęsia, su šiokia tokia mįslingumo natele balse.
Ilgiau ar mažiau trukus, vėl priglaudžia butelį sau prie lūpų, pakartoja "degustaciją". Suveikus dalinai maloniam, skysčio teikiamui, efektui, kiek atsipalaiduoja ir vėl sugrąžina galvą prie Vito peties, tik dabar pastebėdama, kad jis godžiai siurbia nikotiną iš cigaretės. Kiek pakreipusi lūpytes, visiškai neatsiklaususi, pasivaišina tabako lazdele. Išpūtusi maloniai kartų dūmą, pasuka veidą Orlovo link, sugaudydama jo akių kontaktą. Šypteli, bet nieko nesako, lyg norėdama, kad pasisakytu jis.

Kai kuriais atvejais, nereikšminguose dalykuose įžvelgdamas daugiau nei derėtų, Helenos nebylumą perfrazuoja kaip neigiamą atsakymą, ir dėl šios priežasties išlaiko gerą nusiteikimą. Tik pakili, mandra šypsena pradingta iš jo veido, kuomet tampa fiziškai sunku merginą išlaikyti, tačiau su iškilusia užduotimi puikiai susidoroja. Kadangi užsakė ne vieną, o du butelius degtinės, paseka Hel pavyzdžiu ir susigaudo savąjį. Kuriam laikui atsijungęs nuo aplinkos, veiksnių bei visokių dirgiklių, kamuojasi su kamšteliu, mėgindamas šį atsukti. Kuomet jam pagaliau pavyksta ir apvalus, aliuminis kamšalas nukeliauja ant baro paviršiaus, be ilgesnių pasicackinimų užsiverčia butelį ir kaip jam įprasta, maukia kol arba pritrūksta oro, arba išsipūtęs skrandis jo turinį ima kelti į viršų. Visiškai nesusiraukęs, šiek tiek atitraukia butelį sau nuo veido, atsidūstamas su tokia palaima, tarytum būtų prieš tai bėgęs kilometrą kroso ir galiausiai pasiekęs finišo liniją. Išblaškytas iš Helenos lūpų išsprūdusio keiksmo, sukikena sureaguodamas į jį tradiciškai. Kol svaiginosi degtine, cigaretei spėjus kone ligi pusės susmilkti, nupurto ją į peleninę, nes neturėjo jokio noro apsidrėbt pelenais. Kol kas apsiimdamas tik rūkymu, leidžia jau suvartotam alkoholiui ramiai nukeliauti į kraujagysles. Merginai į jį atsirėmus ir pagrobus vieną dūmą nusišypso, tačiau neparodo jokios nuostabos, net jei šis jos ėjimas jam pasirodė netikėtas. Ranka tvirtai apkabinęs Barker ties juosmeniu, padeda delną šiai ant pilvo. Šiai netikėtai atsisukus, vypteli puse lūpų ir užkabintas įdomaus merginos žvilgsnio, prakalba nė nenumanydamas, jog šiam žingsniui jis buvo provokuojamas:
- Manau...-kadangi nuo ilgo tylėjimo balsas prikimo, krenšteli. Nudelbęs akis, perveda pirštu per merginos petį, netrukus pratęsdamas:
- Būtų neprošal mudviem susirasti uždaresnę vietelę,-mįslingai nutęsia tuo pačiu ir išsišiepdamas. Kad Helenai būtų lengviau suvokti jo ketinimus, kurie yra paremti ne tik troškimu paišdykauti, pasiknisa savo striukės kišenėje ir kaip tik įmanoma slapčiau, kyšteli nedidelį, permatomą pakelį su baltais milteliais, kurių paskirtis jiedviem be jokios abejonės yra žinoma. Sugrūdęs maišelį atgalios, pakelia į Hel veidą akis, sriūbtelėdamas dar didelį gurkšnį degtinės.

Su patenkintu šypsniu veide, dalinai primerkus akis, lingavo į kažkokią mielą, tačiau tik jos galvoje skambančią melodiją. Kai visi reiškiniai rodė, kad jos smegenis tikrai veikė etanolis, lyg bijodama, kad dėl kažkokių priežasčių visa palaima gali baigtis, sugriebia jau pradėtą savo gėrimą, bei kelis kart jo gurkšteli. Beveik visu svoriu susmukusi ant Vito, su dar didesne šypsena veide, užsimerkia, ir jau dabar tikrai primena merginą, iškeliavusią į nežinomus tolius. Kiek prablaškyta vyriško balso, susiraukia ir atsimerkia, pakeldama išsiplėtusius vyzdžius į Vitą.
-Eh? - kadangi visi Orlovo žodžiai susisuko į vientisą, nerišlų sakinį, mintį pagauna tik išvydusi baltus miltelius, aiškiai išsiskiriančius iš tamsios aplinkos. - Mhm.. - kiek prislopintu, mieguistu balsu sumurma.
Netikėtai atgavusi energiją, bei perdėtai gerą nuotaiką, vaikiškai sutabaluoja kojomis, kiek pasikelia, nuo draugo peties.
-O žinojai, kad.. - dėliodama mintis, kiek sustoja, ir nevalingai iškelia degtinės butelį. - Las Vegase pirmą naktį negalima miegoti? - prajuokinta savo sakinio, bei prisidedant alkoholio poveikiui, garsiai sukikena, dar kartą paragaudama laipsnių kupino vandenuko.

Kadangi jam pačiam reikia išliurlinti ne vieną butelį, kad gerai apsineštų, apkvaitusią bei atkutusią Heleną stebi su šypsena, laukdamas kol jį patį pasieks panašus efektas. Bemaž baigdamas rūkyti cigaretę, įtraukia paskutinį dūmą. Su dideliu pasimėgavimu jį išpučia tuo pat metu stebėdamas ir iš jo burnos į viršų kylančius, tirštus anglies monoksido, dervų ir kitų žalingų cheminių junginių darinius. Kadangi tarp pirštų teliko rusenti tik nuorūka, sugesina ją į peleninę. Prigludęs prie Helenos veido savuoju, savąjį šiek tiek pasuka, kad lūpos kone liestųsi su merginos ausimi ir tuomet tyliai prataria:
- Niekas ir neketina miegoti,-nesusilaikęs, kyšteli liežuvį ir juo švelniai perveda per Barker ausies kaušelį, nes paprastai panašūs lytėjimai sukelia vien tik teigiamų bei visokeriopai malonių pojūčių.
- Šiek tiek miltelių mūsų viešnagę Las Vegas'e padarys tik spalvingesne,-sugeba nepadėjęs butelio į šoną, tvirčiau apkabinti Heleną abejomis galūnėmis.

Besimėgaudama viskuo, ką daro Vitas, sukikena, bet netikėtai nuplėšusi vyro rankas sau nuo liemens, pakyla iš vietos. Susvirduliavusi, išsilaiko ant vienos kojos nenugriuvusi, prie dar ir prisidėjo vyro ranka, suvaidindama atramos vaidmenį.
-Spalvingesne! - pakankamai garsiai, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį, suklykia, savo šūksnį palydėdama, grėsmingų butelio iškėlimu į orą.
Timpteldama Orlovo ranką į save, užverčia galvą ir kiek pasisuka vietoje, atrodydama lyg mažas vaikas, nuvestas prie karuselių.
-Nemiegosim. - durdama pirštu Vitui į krūtinę, sumurma.
Kiek suraukusi antakius, pažvelgia į viršų, patrindama butelį sau į ranką.
-Aš tau sakiau, kad... - palydėdama žodžius giliu atodūsiu, labai mąslia išraišką, nužvelgia Vitaly. - tavo vardas man kažkuo primena Italiją?
Savo žodžiu dėka, dar labiau susimąsčiusi, prideda šaltą degtinės butelį sau prie veido, norėdama bent kiek atgaivinti protą. Dar kartą timptelėjusi draugą už rankos, primena apie planą nugabenti baltuosius miltelius sau į plaučius.

Nesitikėjęs, kad jo paties kone viešai pademonstruoti kokainmedžio milteliai sužadins jam begalinį norą juos kuo skubiau suvartot pagal paskirtį, tampa kiek nervingas, tad šiek tiek krutina žandikaulį, kurį laiką neveik nereaguodamas į aplinką. Nepastebėjęs net Helenos suklupimo, liaunasi mintyse šniokštęs kokainą, kai draugė užrėkia. Net ir nesupratęs jos šiuo atveju pavartoto juokelio, išblaškytas pasistengia kuo įtaigiau nusijuokti, tačiau galutinis rezultatas gaunasi nelabai vykęs. Nepaisant to, kiek kvailokai šypsosi, nes neturėjo jokio noro, kad mergina pastebėtų netikėtai pakitusią jo būseną. Kaip ir ligi tol, taip ir dabar išlieka nebylus, su ta pačia, idiotiška šypsena lūpose. Pasičiupęs savo degtinės butelį, kuriame marmalo buvo likę tik vienam užsivertimui, giliai įkvepia ir išliurlina viską kas liko. Pastatęs butelį ant baro stalo, tingiai pakyla nuo savo kėdės. Nors ir sėdėjo pakankamai trumpai, kaulai jau buvo bepradedą "atrofuotis" ir sunkiai besilankstantys. Helenai prikibusi prie jo vardo ir to pasakoje sukėlus kur kas natūralesnę juoko bangą nei iki tol, sukikena matomai nuoširdžiau.
- Labiausiai norėčiau, kad mano vardas tau primintų mane, o ne Italiją,-kadangi buvo tik maloniai apkvaitęs, tačiau ir praktiškai nenusitašęs, lyginant su mergina, stovinčia priešais jį, kalba ne tik rišliai, aiškiai, bet ir pabrėžtinai.
- Nenoriu tavęs skubinti...-nutilęs, nevalingai prunkšteli Helenai elgiantis akivaizdžiai nekoordinuotai, kai tuo tarpu pačiam dėl kažkokių sunkiai paaiškinamų priežasčių niekaip nepavyko panašiai neblaiviai atrodyti
- Bet tu juk pati puikiai žinai, jog turiu keletą šlykščių, sveikatai kenksmingų priklausomybių,-primena apie kišenėje "svylantį" pakelį su kokainu, nors nesitiki, kad kur kas labiau neblaivi mergina nei jis pats, atkreips dėmesį į problemą ir įdės pastangų jos išsprendimo link. Bet Barker atliktam timptelėjimui, skatinusiam jį veikti leidus susidaryti priešingą nuomonę, nusišypso apimtas palaimos. Kadangi šiame iškrypusiame klube buvo ne tik rūsiai prikimšti sadomazochistinės atributikos, seksualių kekšių, bet ir kambariai skirti vienumoje pabūti įkaitusioms porelėms, paima Heleną už rankos patraukdamas nežinomos pusės link. Dažnas geriančiųjų atvejis, kuomet kol sėdi lyg ir nieko, tačiau pavaikščiojęs pajunti, jog darosi sudėtinga orientuotis, viduje užšyla, o kūną apima malonus nesvarumo jausmas pasireiškia Vit'ui kaip tik dabar, kai jiedu su Helena pradeda kilti mediniais laiptais antrojo aušto link. Sukikenęs iš kvailo paveikslo, kabėjusio ant sienos, įsiveržia pro pirmas pasitaikiusias duris į kambarį, kuris didžiam jo džiaugsmui užimtas nebuvo.

Tempiama nežinoma linkme, su be galo juokinga išraiška veide, mosikuojasi vis dar rankoje laikomu degtinės buteliu. Mintyse dainuodama dainą, kuri kartkartėmis tyliai pasigirsdavo ir iš merginos lūpų, galva linguoja į visas puses. Kadangi primerktos akys, bei klubo apšvietimas tikrai negerino regos, Hel kliudė kone kiekvieną prieš ją pasitaikiusį objektą. Pajutusi laiptus po kojomis, susitelkia į jų atbrailas, kad padedant alkoholio kiekiui kraujyje, neišgriūtų, kad aišku vos ir neįvyko.
-Buvo 99 alaus buteliai ant lentynos... - pakankamai garsiai užtraukusi dainą iš savo galvos ir perteikusi ją balsu, galiausiai pastebi kad laiptai baigėsi, tad apsidžiaugusi, kad įveikė misiją be nesklandumų, sukrykščia kaip mažas vaikas ir suploja rankutėmis.
Atsidūrusi kambaryje, kiek nustemba, apakinta naujos aplinkos. Pirmas dalykas, kuris patraukė Barker dėmesį, buvo didžiulė lova, stoviniavusi kambario viduryje. Išpūtusi akis, ir pravėrusi burna, greit pakėlė ištuštėjusį stiklą su stipriu gėrimu ir išmaukusi jį visą, eilinį kart kažką surėkia, bei nieko nelaukusi užsiropoja ant minkšto baldo. Kaip jai visiškai neįprasta, pradeda be perstojo šokinėti, kol susisukus galvai ir susipynus kojoms, išvirsta ant to pačio minkšto audinio, kuris dengė ne tik miegui skirtą objektą.

Kadangi kambario interjeras jo dėmesio nepatraukė, tebestebi Heleną pats akivaizdžiai sudėtingiau orientuodamasis. Su plačiai šypsena veide, bei protarpiais nuaidinčiu juoku stebi Barker šėlsmą ant lovos. Kad ir kaip tą akimirką norėjo prie jos prisijungti, suvokia, jog kokaino suvartojimo procesas jam kiek svarbiau, tad tiriamai apžvelgęs patalpą išvysta tai ko jam ir reikėjo - stiklinį staliuką, stovėjusį visai netoliese. Nuėjęs prie jo, suima stalviršio briauną rankomis ir eidamas atbulomis, nutempia baldą prie lovos. Kai ši atsimuša jam į išorinę kojų pusę, susvyravęs patupdo užpakalį ant lovos. Šiai esant be galo minkštai, veikiamas inercijos šiek tiek pašokinėja, o kai pastarasis veiksnys nustoja jį veikęs, pasuka galvą į gulinčią Heleną.
- Ar tik nebus taip, kad pati iškoneveikusi miegą imsi ir netikėtai nulūši?-sukikenęs, nepatraukia žvilgsnio nuo draugės, tačiau tuo pat metu, susiieško striukės kišenėje paketą su narkotinėmis medžiagomis bei apystambę kupiūrą. Nusivilkęs rudenišką apdarą velniop, pameta ant žemės. Nesunkiai dviejų pirštų pagalba praplėšia maišelį ir pabėręs miltelius ant stalo paviršiaus, paskirsto juos kupiūra reikiamomis dozėmis. Su palaiminga šypsena lūpose atsilenkia atgalios, padidindamas atstumą tarp jo ir simetriškomis linijomis dekoruoto stalviršio. Pakrypęs į Heleną, susuka iš kupiūros vamzdelį ir atkiša jį draugei:
- Merginoms pirmenybė,-neabejodamas, jog mergina, turinti priklausomybę nuo svaiginimosi, tiesa, kiek mažesnę nei būdingą jam, sušniokšti partiją pirmajai neatsisakys, gudriai šypsosi.

Su palaimos pilnu veidu guli ant lovos, vis dar kiek makaluodama kojas. Mintyse skambant tai pačiai mielai melodijai, nuo kurios norėjosi dainuoti, vos to ir nepadaro, bet jos ir taip atbukusį dėmesį patraukia draugas, tvarkantis kambario dizainą. Atidžiai stebėdama esamą situaciją, kiek pakelia galvą nuo lovos paviršiaus ir suraukia antakį. Akims užkliuvus už nuostabiųjų miltelių, merginos veidas nušvinta, tad ji, pakilusi iš savo vietos, suneria rankas aplink Vito kaklą, ir jam per petį stebėdama visą kokaino formavimo procesą, prikanda lūpą. Suprasdama, kaip tų miltelių nori, pradeda žymiai tankiau alsuoti. Sulaukusi vyro pasiūlymo, nieko nelaukdama sugriebia susuktą kupiūrą ir susėdusi prieš Orlovą, pasilenkia arčiau stalo. Nieko nelaukdama sušniokščia vieną iš eilučių ir nedaug atsitiesusi, išleidžia gilų atodūsį. Sukritusi į Vito glėbį, nukreipia žvilgsnį į jo veidą, ir plačiai išsišiepia.

Užkabintas Helenos veido išraiškos, kuri iškalbingai teigė apie troškimą suvartoti gundančiai patiestą kokainą, nevalingai sukikena, pats jau šiek tiek "plaukiodamas". Su šypsena veide ir kiek apsiblaususiu žvilgsniu stebi procesą, kurio metu milteliai atsiduria Barker kvėpavimo latakuose. Nusišypsojęs, palinksta prie stalo ir švelniai, neskubant, stebėdamas Helenos akis, ištraukia iš jos pirštų susuktą kupiūrą. Ūmiai atsitiesęs, giliai atsidūsta žvilgsniui skenuojant kelias likusias kokaino linijas. Vieną išsirinkęs, jau linkta prie stalo, tačiau draugei sukritus į jo glėbį, kiek išsiblaškęs įsistebi merginai į akis. Viena ranka apkabinęs ją apie juosmenį, kitos smiliumi, švelniai perbraukia per Hel nosies galiuką, kurį puošė baltų miltelių sluoksnis. Pritrūkęs kantrybės ilgiau tąsyti savo narkomanišką mentalitetą, pasilenkia prie stalo ir prikišęs kupiūros ritinėlį sau prie vienos iš nosies ertmių, godžiai susišniokščia paskirtą dozę. Išleidęs palaimą menantį garsą, kuris nuskambėjo panašiai kaip "daah", sumerkia akis kelis sykius giliai įkvėpdamas. Sugrįžęs prie Hel, apkabina ją jau abejomis rankomis ir įgijęs dirbtinai sukeltos drąsos, palyti Barker lūpas savosiomis, inicijuodamas tik prisilietimą, tačiau ne bučinį.
- Tai geriau už kokainą...-silpnai suvapa pateikdamas netikėtą išvadą. Neatmerkdamas akių, suima Barker veidą delnais ir pervedęs per jį pirštais, pagaliau merginą stipriai pabučiuoja.

Atidžiai stebėdama Vitaly, galiausiai išsiblaško, kai galva, o vėliau ir kūnas, prisipildo dangiško jausmo. Lėtai kvėpuodama, užmerkia akis ir pasineria į nuostabią euforiją, dirbtinai sukeltą narkotiko. Pajutusi nedideli spaudimą ties liemeniu, pramerkia akis tuo momentu, kai vyro pirštai priartėjo prie merginos veido ir palytėta akių kontakto, šypteli. Vėl nukreipusi dėmesį į stalelį, nuo kurio greit dingo dar vienas kokaino takelis, pasisuka į draugą, kuriam, kaip matėsi, buvo labai gera. Netikėtai atsidūrusi Orlovo glėbyje, nuo fizinio kontakto, sukikena. Besimėgaudama saldžia akimirka, kai Vito lūpos atsiduria prie jos pačios, įtraukia oro, bei užmerkia akis. Sureagavusi į vyro žodžius šypsena, sulaukia bučinio, kuris paskatino Barker taip pat imtis veiksmų, tad per daug nelaukusi, paskandina delną vyro plaukuose, o kad būtų patogiau sėdėti, kojomis apglėbia jo liemenį.