Koridoriai

*Pagaliau pasiryžusi, pradėt naują gyvenimą, Nel nusprendė grįžti prie savo pagrindinio gyvenimo džiaugsmo - kūrybos. Todėl turėdama laisvą minutę parašė keletą dainų kurios jos manymų galbūt galėtų pasiekti dienos šviesą. Ryžtingai įžengusi į pastatą patraukė koridoriumi, susiradusi įrašų salę ir jausdama jai būdingą jaudulį ir džiaugsmą laiminga nudrožė įrašų studijon. *

Vieną, ypatingai karštą, dieną Niujorke prie įspudingo pastato aka "žvaigždžių kalvės" sustoja geltonas automobilis, vežęs missis Carter. Išlipus iš taksi, pameta šimtinę sumurmėdama kažką panašaus į "grąža pasilik". Moteris buvo apsivilkus trumpą juodą dizainerinę suknelę, kuri visgi tiktų labiau biurų darbuotojoms, tamsias odines basutes, o plaukus paprasčiausiai kiek pavėlus. Jausdama, kad daugiau iškentėt baisaus karščio tikrai nesugebės, įeina į vidų, rankoje gniauždama kažkokį popiergalį.
Ne, ne darbo ar agentės ieškot čia apsilankė. Jai tiesiog magėjo pamatyt studiją, kur dirbo mirus sesuo, gal net daugiau apie ją sužinot. Vos išsiprašius, kad būtų praleidžiama, užkyla liftu iki jai reikiamo aukšto, visgi nekantriai trypčiodama kojomis. "Kabinai" vos tik sustojus, iškart iš jos pasišalina pirmai apžvelgdama naują aplinką, į kurią pakliuvo. Nieko ypatingo visgi nepamatė, tiesiog paprastas koridorius su daug durų. Susistabdžius praeinančią žemo rango merginą, šios mandagiai paprašo nurodyt kur randasi reikiama patalpa. Gavus tikslias koordinates, padėkoja bei apsisuka eit ta linkme nosies tiesumu net neturėdama tikslo žabaliot kur aplinkui.

Šiandien, kaip ir kožną dieną, lindėdamas įrašų studijoje kraigaliones įamžintas apglamžytame sąsiuvinyje perkeldinėjo muzikiniu formatu į aparatūrą, tad po trejetą valandų trukusio veik nepertraukiamo „doing mah shit“ maratono pradėjo jaustis dirgliai. Kadangi norėjosi ne tik pasiurbčiot kavos, atsipūsti, bet ir ištuštinti šlapimo pūslę, nūnai savo darbovietę apleidžia, nukurdamas painiais „CatCoffee“ koridoriais, iš anksto nusiteikdamas galimiems nesklandumams. Kažkokių mažne mistinių aplinkybių dėka, kavos aparato dislokacijos vieta keisdavosi keletą kartų per savaitę, o tupyklą užimdavo perdžiuvusios, papilkėjusio viršutinio kūno sluoksnio bulimikės, kurių šiame pastate – nors su vežimu vežk.
Didžiai paties Richard`o nuostabai, WC iškaba paženklintame kambaryje estėjo vienas pats su savimi. Nesigirdėjo nei žiaukčiojimo, nei nosies šleikštus vėmalų „aromatas“ nerietė. Galima sakyt, maloniai nustebęs, užlenda į kabiną, tvarkingai pakelia dangtį ir... Na, o kas vyksta toliau savaime suprantamas reiškinys.
Sumažinęs šlakų organizme kiekį, pakiša rankas po kranu, skrupulingai jas išsimuiluoja, nusišluosto popieriniais rankšluosčiais. Atradęs vieną kitą laisvesnę akimirką, pasitvarko ševeliūrą, sušiaušdamas bei piestu pastatydamas juodų plaukų sruogas.
Išsinešdinęs iš myžyklos velniop, pastebi link jo artėjančią vietinę darbuotoją nešiną garuojančiu kavos puodeliu. Nugurgęs seiles moteriškę susistabdo pasiklausdamas, kuriame trobesių gale pūpso karštą gėrimėlį už kapeikas tiekiantis agregatas. Sulaukęs, pavadinkim, tikslių koordinačių, nuskuba pirmyn, puikiai įsivaizduodamas kaip bus malonu kava suvilgyti gomurį. Tačiau koridoriuje nūnai (kadangi regos sutrikimais „pasididžiuoti“ pagrindo neturėjo) pastebėjęs kulniuojančią Cantą, Richis akimirką stabtelėja niekaip negalėdamas apsispręsti ko norįs labiau: pelnyto poilsio pertraukėlės ar Kruspe asmenybės bruožu tapusios privilegijos atrasti save garsių ir, be abejo, velniškai gražių moterų draugijoje tęstinumo. Viso labo, pastarasis faktorius nustelbia pirmtaką, todėl likus vos kelėtai sekundžių iki tos akimirkos, kai Carter pro Richard`ą prasilenks, šiam atitenka garbės sugalvoti kuo išmoningesnę susidūrimo taktiką. Tikriausiai dėl to, kad dideliu kiekiu laiko trukmės, skirtos vaizduotės išlaisvinimui ir paktiniam panaudojimui neturėjo, pasirenka ganėtinai banalų susidūrimo kaktomuša scenarijų: vos tik mergina prie vyro priartėja, šis šmėstelėjas šonan priversdamas Cantą atsimušti į vyro krūtinę. Išspaudęs suvaidintą, tačiau visiškai natūraliai nuskambėjusį apie suirzimą ir nuostabą menantį garsinį, gomurinį garsą, vyras nė akimirką nesusimąsto, idant galėjo Carter įvaryti ne tik apstulbimo, bet ir šiokio tokio sopuliuko. Neinicijuodamas jokių žodinių, fizinių ar regimųjų kontaktų, leidžia įvykiams plaukti pasroviui laukdamas, kokia bus merginos reakcija, turinti glaudžią sąsają su parodomąja Richard`o.

Toliau keliaudama savo keliu į priekį, pastebi priešais ją artėjantį vyriškį, kurio stotas atrodė kiek bauginantis. Visai nepagalvojus apie galimą susidurimo grėsmę, atsitrenkia į Richard krūtinę, išleisdama garsoką aiktelėjimą. Kad nenugriūtų, įsitveria vyro rankos, tikėdamasi, kad šis ją tikrai išlaikys. Kurį laiką prastovėjus nepažįstamojo kone glėbyje, atsitraukia, pedantiškai pasitaisydama suknelę, kuri išryškino kiekvieną moterišką išlenkimą. Po truputį atgaudama kvapą ir pusiausvyrą atsidūsta, veidą padabindama geranoriška šypsena, kuri buvo smarkiai pavaidindinta.
- Excusez-moi,- automatiškai prancūziškai atsiprašo, nė neapsvarstydama, kad jos kaltės čia nėra nė lašo ir šis susidurimas yra vyriškio išmanytas. Supratus, kad daugiau niekur nebenueis, o ir priešais stovinčio asmens veidas pasirodė ne toks jau ir nepažįstamas, nusprendžia šiam bent kaip nors atsilygint, už, tikriausiai, jo sutrikdytą laiką:- Man atrodo, kad esu tave mačius,- pasidalina savo mintimis balsiai ir pirštų galais perbraukia per kažkiek susivėlusius plaukus po susidurimo, sukeldama šiuos aukštyn.
- Ar galėčiau pavaišint kava ir taip atsilygint už šį "incidentą",- paklausia nusisukus nuo Zven, nes isai neseniai užmatė aparatą, gaminantį karštus viralus. Vėl atsisukus į vyrą, paslaptingai nusišypso, galvodama, kad šis gali ir nesutikti ir pasiųst toli toli.

Nors ir nesitikėjo, kad susidūrimas galėtų merginą nublokšti į šoną taip smarkiai, jogei ši praradusi pusiausvyrą nerangiai išsiverstų ant žemės, Richard`as, apglėbęs Cantą stipriomis rankomis padeda jai kuo sklandžiausiai išstovėti. Galų gale, spėjo pastebėt, su koookio dydžio aukštakulniais Carter atkaukšėjo ir, kaip spėjo, šiai reikia laiko atgauti lygsvarą bei galutinai atsitokėti.
Išlaikydamas profesionaliai jokių emocijų neparodančią, abejingą užkietėjusio Manheteno snobo išraišką, vyras kone refleksiškai delnu perveda sau per krūtinę, nejučiomis prisidėdamas prie Cantos aprėdų pasitvarkymo, susiglostymo ir pasiglamonėjimo akcijos. Kad ir kokį drastišką būdą susikontaktuoti Richard`as būtų pasirinkęs, galvoje nė akimirkai nebuvo užklydusi mintis, užkalbinti panelę Carter – merginą, kurios veikalai dula net Kruspe knygų lentynoje, kaip nors delikačiau.
Šiai numetus frazę kalba, kuri Niujorke yra tiek pat „paplitusi“ kiek ir gimtoji jojo, vyras vyptelėja, palankiai įvertinęs galimybę, į judviejų dialogą įnešti šiek tiek europinės kultūros kalbinių fragmentų.
- Das macht nichts,-pasidžiaugęs neeiline proga priminti savo kalbos padargams ką reiškia vapėti vokiškai, Richie prisimerkia, pastebimai įdėmiau įsispitrydamas į akivaizdžiai nuo jo trauktis neketinančios naujosios pažįstamosios veidą. Apdovanotas sakiniu, kuriame pašnekovė patvirtino tai, jog jiedu apie vienas kito egzistenciją daugiau ar mažiau žinojo dar prieš lemiamą susitikimą, vyras perdėm dramatiškai atsidūsta. Ėjimas buvo ciniškas, veik pašiepiantis, juolab paties Richard`o nuomone, nežinoti JO būtų baisi gėda.
- Na, tai tik į naudą,-įsiterpia, pasiskubindamas atsakyti į pastarąjį judviejų dialogo fragmentą,-Galėsim išvengti banalių prisistatymų ir įžūlaus melo, esą mums be galo malonu susipažinti,-šioje vietoje kalbėdamas nerimtai, vyras išraizgo kuklią šypseną, kurios užteko, kad praskaidrintų niūroką Richie veidą.
Cantai toliau glostant vyro klausos organus balsu, kuriame jautėsi nežymus prancūziškas akcentas, Kruspe taipogi pasiryžta informaciją pateikti žodžiu:
- Koks malonus sutapimas...-nutęsia ir buvo galima pagalvoti, kad tokį nepataisomą ciniką kaip Richard`as tikrai kažkas sužavėjo,-Kavos puodelio geidžiu jau gerą pusvalandį,-pripažinęs grynų gryniausią tiesą, vyras žvilgtelėja priekin, mėgindamas suvokti, kur esti artimiausias karštųjų gėrimų aparatas šioje koridorių ir koridoriukų painiavoje.

Ausims paglostant vyriškam balsui, nusišypso pasigirdus vienai seniausiai germanų giminės kalbai, kurie tikrai patikino ją, kad apie Richard tikrai yra girdėjus ir, kad neapsirinka dėl to. Nesumojus, ką dar galima atsakyt į šią pokalbio, kurioje ir taip jau viskas aišku. Priėjus prie "susipažinimo" ritualo, nuoširdžiai šypteli, rankas sunerdama ant krūtinės.
- Kaip gaila. O man visad patinka ta dalis,- lyg labai atgailestaudama dėl šio aspekto, kuris išties jai buvo vienas iš maloniausių visame pokalbyje su naujais žmonėmis, kol jie nepradeda pasakoti, kas tokie yra ir skiest apie savo nuobodų gyvenimą, pridėdami savų fantazijų. Visgi, žiūrint į Richard jau dabar geroniškesnį veidą, pati pasistengia nenusileist, nors išties buvo šiek tiek paniurus, kad teks savus planus atidėt į šalį. Kol kas.
Vos Kruspe užsimina apie savo troškimus, plačiau šypteli, apsidžiaugdama, kad didingi protai mąsto taip pat.
Nieko neatsakius, atsuka jam nugara, pajudėdama kavos aparato link, per petį vis žvilgteldama į iš paskos sekantį vyrą. Jiems pasiekus galutinį tikslą, mergina vypteli, veidą vėl padabindama trumpam dingusią šypseną. Nuo peties nusiėmus tikros odos juodą rankinę, atitaro šią ir ištraukia piniginę, kuri taip pat buvo padaryta iš retos bei brangios krokodilo odos piniginę. Neilgtrukus, šią pradaro ir ištraukia smulkiųjų, kuriuos suskuba sukišti į tam skirtą terpę. Susimokėjus iš anksto už dvi iš aromatingų pupelių gaminamo gėralo porcijas, suskuba nuspausti Expresso kavai paskirtą mygtuką. Kol užsakymas yra ruošiamas, susitvarko, proterpiais pažvelgdama ir į patį naują pažįstamąjį.
- Čia tikriausiai rūkyt negalima, tiesa?- paklausia veikiau savęs, ieškodama kokio nors ženklo, kuris ją patikintų bent kokią nors reakciją. Visgi išvydus raudoną apskritimą, su perbraukta cigarete, tyliai prancūziškai ištaria velnio veidą, pilnai nuliūsdama dėl tokių sankcijų.
Kai pagaliau būna pagamintas pirmoji kavos porcija, grakščiai pasilenkia ir ištraukia popierinį puodelį, šį įduodama vyrui į rankas ir nuspausdama dar kartą tą patį mygtuką bei laukdama savosios kofeino porcijos.

Cantai nutarus išlieti kartėlį, kurį sukėlė Richard`o troškimas atsiriboti nuo banalių ir per keturiasdešimt tris gyvenimo metus ligi gyvo kaulo įgrisusių susipažindinimo ritualų, šis gūžtelėja pečiais, tarytum būtų nepajėgus merginai šioje situacijoje kuom nors pagelbėti. Nors toks vyro sprendimas pašnekovę, jau spėjusią pelnyti vyro susidomėjimą ir nuvylė, Kruspe pasilieka teisę likti ištikimam savo įsitikinimams.
Jiedviem pajudėjus kavos aparato link (nors dėl to tikras nebuvo, kadangi žalio supratimo neturėjo kur tas daiktas riogso), specialiai žygiuoja Carter ir už nugaros, idant galėtų apžvelgti merginą iš visų pusių. Net ir pastebėjęs, jog kompanionė atsigręžia, vyras demonstratyvios žvilgsnio krypties nepakeičia. Vėpsojimo pobūdžio klausimu dažnas feminisčių ar šiaip nusivylusių diedais moterėlių pasakymas „visi vyrai vienodi“ Richard`ui tiko kuo puikiausiai. Kad jau užtikrintas Cantos žingsniavimas numatytos vietos link nenuvylė ir jiedu atsidūrė čia pat karštus gėrimus tiekiančio agregato, vyras įdėmiai apžvelgia patalpą norėdamas įsiminti, kurioje pastato vietoje randasi įrenginys, kurio paslaugomis rūktų naudotis kiekvieną laisvą akimirką. Pašnekovei krapštant piniginį davinį, kurį nešiukštu „pakeikomis“ pavadinti, vyras atkreipia dėmesį į merginos aprangos detales bei akcentus itin aiškiai išdavusius josios simpatiją prabangai.
Išblaškytas pasigirdusio Ca balso, Richard`o veide šmėstelėja vieno lūpos kampučio atžvilgiu neproporcinga „kaimynui“ šypsena. Prieš paruošdamas gerklas veiklai, pripildo plaučius kvėpavimo procese aktyviai dalyvaujančiomis dujomis, galutinai suformuluodamas galvoje sproginėjančią mintį.
- Tai priklauso nuo kiekvieno individo individualumo,-dirstelėjęs į aparatą, paruošusį pirmąją kavos dozę, vyras apčiuopia popierinio puodelio kraštus bei išvadavęs jį iš laikiklių paslaugiai įteikia pašnekovei. Neskubėdamas užbaigti kalbos, kone mechaniškai sumygavoja reikiamus mygtukus, užstatydamas aparatui pakartotino darbo. Panardinęs trejetą rankos pirštų į džinsų kišenę, kurioje pūpsojo išsišokę stačiakampiai kontūrai, išsitraukia cigarečių pakelį, be jokio vargo atvoždamas jojo viršų.
- Asmeniškai nesu suinteresuotas panašių draudimų laikytis,-užbaiga, suktam vypsniui įsisukus Kruspe lūpose. Parodydamas, kad tikrai nejuokauja, o ir nesistengia pasirodyti mandresniu nei yra, susigraibo cigaretę, kurios filtras bemat atsiduria suspaustas tarp dviejų burnos angos kraštų. Tabako davinį prisidegęs žiebtuvėliu, plaučių „džiaugsmeliais“ sklidiną pakelį atkiša ir merginai, gestu siūlydamas šiai prisidėti. Po kelių pirmųjų dūmų, suktinę suspaudęs tarp pirštų, vyras prabyla vėl:
- Mano duomenimis, „CatCoffee“ industrija kolekcionuoja žmones, verdančius aktoriniame bei muzikiniame pasauliuose,-įtraukęs cigaretės, tęsia, kalbėjimo momentu pilkšviems dūmams srūvant iš Zven nasrų,-Tikrai neįprasta matyti čia Cantą Carter,-sumurma, nelyginant reikalaudamas pasiaiškinti, ką šioji veikia įstaigoje, kuri su jos darbu neturi nieko bendra. Sakinys taipogi aiškiai parodė, dėl kokios konkrečios priežasties vyras atsisakė apsimainyti vardais. Tiek pati mergina, tiek josios kūryba Richard`ui buvo neblogai žinoma.

Richard pravėrus žaptus ir galiausiai pasireiškus po ilgo laiko tylėjimo, nustebusiu žvilgsniu į jį lyg ši būtų pamiršus kaip skamba iš dabartinio pašnekovo gerklų sklindantis balsas. Perėmus jai priklausantį kavos puodelį į savo kruopščiai išpuosėlėtas rankas ir nuleidus veidą į jį, pusteli vėsaus oro iš savo plaučių pro suspaustų lupų tarpelį, kas iš šalies turėjo atrodyt tikrai žavingai. Kadangi prie popierinio puodelio papildomai patiekiamas ir plastmasinis pagaliukas, a la šaukštelis, pasinaudoja juo pagal paskirti turėdama tikslą išmaišyt ant dugno esantį cukrų, be kurio mergina savo pamėgto stipraus, iš kavos pupelių gaminamo gėralo net neįsivaizduoja. Vyrui ir toliau betęsiant savo ypatingajį monologą apie žmogaus pasirinkimo laisvę ir panašų brūdą, stebi šio veiksmus su slepiamu susidomėjimu, mat Cantai atrodė, kad ir taip jis jau gavo pakankamai dėmesio. Nors ir turėjo rankinėj savo mėgiamų cigarečių, kurias rūkytų su didesniu malonumu, bet nepasididžiuoja ir nugriebus brangiu manikiūru papuoštais nagučiais vieną "vynutę", šią priglaudžia tarp lūpų, sulaukdama, kad šios galiukas būtų paskrudintas, prieš visa tai spėja nuryt ir vieną kitą gurkšnį silpnai begaruojančios kavos. Įtraukus pirmąjį dūmą, kuris maloniai nusėdo jos plaučiose, tada prakalbsta:
- Matai kaip,- su keista ciniškumo gaidele tarsteli, tuo metu pečiu įsiremdama į kavo aparatą, kartu pašalindama ir cigariuką iš lūpų. Trumpam.- Visada tikėjau, kad vokiečių tautai reikalingos taisyklės. Tikriausiai, tu esi teisus,- galiausiai padaro išvada, taip parodydama, kad visgi sutinka su šio mintimis apie invidualumą.
Tolimesnius Richie žodžius pasitinka su neypatingu susidomėjimu, nes buvo per daug susikoncetravus į kavos gurkšnojimą, nikotino į savęs traukimą ir jo liekanų išleidimą į atmosfera. Kreivokai šyptelėjus, išlaižo paskutinius kavos lašus, kartu sugesindama ir paskubomis baigta rūkyti cigaretės nuorūką į puodelio dugną.
- Excusez-moi, esu linkus nesidalint savo asmeniniais planais su tik iš matymo pažystamu vyriškiu,- vis dar suktai besišypsodama atsako į vyro teigini, leisdama šiam ir toliau paspeliot, ko Carter čia prireikė. Supratus, kad prie vienų reikalų negrįš, pereina prie kitų, kurių įgyvendinimas nebuvo skubus, o tuo labiau tikėtinas.
- Žinai,- tarsteli po trumpos pauzės ir taikliai pasiunčia naudotų produktų atliekas į jiems paskirta vietą,- man visgi būtų įdomu pamatyt, kur tu dirbi. Žinoma, jei tu neprieštarauji tokio keisto noro įvykmui,- šį kartą jau nebeslėpdama savo susidomėjimu vyriškiu, apie kurį žino labai labai mažai.

Vis nekantriai pašnairuodamas į stačiakampio formos, vertikaliai riogsantį prietaisą, kurio kukli srovelė, pildanti plastmasinį puodelį, panėšėja į prostatitu sergančio diedo mėginimą nusimyžti, be jokios abejonės klausosi ir savo pašnekovės, maždaug kas penketą sekundžių – įprastiniu savo rūkymo dažniu įtraukdamas išganingosios cigaretės. Išgirdęs Carter žodžiuose apyriškią cinizmo gaidelę, Richard`as žvilgsniu nuo dviejų objektų lakioti nustoja, sufokusuodamas jį į Cantos veidą, savajame įrėždamas dešimtį tulžingos mimikos raukšlių. Tokių permainų atvejais, visuomet prarasdavo tą priešakinės žmogaus galvos dalies bruožų harmoniją, paversdavusią jį išvaizdžiu vyrioku. Šią akimirką jam beviltiškai įsinorėjo sugrūsti panelę į kavos aparatą per tą skylutę monetoms sumesti. Šioje galaktikoje egzistuoja tik vienas žmogus, turintis teisę dialoge su ponaičiu Kruspe naudoti tokias menines priemones, kaip ironija ir cinizmas – tai jo paties atspindys veidrodyje.
Akimis, nelyginant skalpeliu skrosti Carter snukutį Richard`as užbaigia tik išgirdęs duslų pyptelėjimą pranešantį apie tai, kad kavos aparato čiurkšlytė į Kruspe puodelį galų gale „prisisiojo“. Atžagaria ranka už jojo čiupęs, mikliai truktelėja į save, visiškai nesijaudindamas dėl to, kad pusę gėrimo ką tik išpylė ant žemės, plius, apsisvilino sušiktą ranką. Bet kuriam vaizduotės nestokojančiam individui būtų pasivaidenę, idant Kruspe veikiau bandytų pačiupti oponentą už „karšenės“, nei privatizuoti kavą. Šį kartą nesivargindamas prabilti greitai, leidžia pašnekovei išsičiauškėti, užsiimdamas gyvenimą pasalsvinančiu žalingu įpročiu ir kavamedžio pupelių gėrimo sriūbčiojimu. Žodžiu, savimi. Tenka pripažinti, kad porelė pastarųjų faktorių subjurusią Richard`o nuotaiką mažumėlę pataiso. Cigaretės ir kavos derinį būtų galima drąsiai pavadinti tokiu pat maloniu, kaip ir bemat išbadėjusį organizmą „amortizuojančiu“ tabako dūmeliu po sekso.
- Galiu pasakyti apie save tą patį,-pareiškia po to, kai merginai nutilus pasimėgavo keleto sekundžių trukmės tylos pauzele. Suvartojęs „faikės“ likutį, nesivargina ieškotis šiukšlių dėžės, tad demonstruodamas tipišką, Kruspe psichinių ypatybių visumai būdingą apatiją, nuorūką nusviedžia sau po kojomis, sutrindamas ją bato padu. Galų gale, „CatCoffee“ tam ir samdo valytojas, kad šios išmėžtų visą brudą,-Nesu linkęs įsileisti į savo asmeninę erdvę žmonių, kuriuos akyse gyvai matau pirmą kartą gyvenime,-griežtai nukerta, tikrai neketindamas pašnekovei pataikauti bei nuolaidžiauti, net jei toji būtų pati Michelle Obama. Nieko keista - tarp panašiai mąstančių susiėjimo prie kavos aparato dalyvių įsivyrauja šiokia tokia psichologinė konfrontacija,-Savo darbo zonoj aš dirbu,-prideda, vėliausiai nuskambėjusį teiginį ypatingai pabrėždamas. Neskiedė – į savo amatą/kūrybinę veiklą visais laikais žvelgė išskirtinai rimtai, o dabar, kai vėl turi puikią galimybę išreikšti save muzikinėje sferoje šimtą procentiškai, giliai įsišaknijęs profesinis įsitikinimas tik dar labiau sutvirtėjo. Žinoma, tokie pasisakymai galėtų lengvai išprovokuoti pašnekesio pabaigą, tačiau Richard`as buvo ramus. Jei Canta žada prieš vyrą įsipisinėt, jos pačios labui būtų geriau tiesiog nueit šalin. Tai padėtų jai išsaugoti sveiką subinaitės stovį. Kitavertus Kruspe nusprendžia iškelti pašnekovei dar vieną bandomąjį išbandymą: sekantys Carter veiksmai, elgsena bei žodžiai bus analogiški Richard`o. Jei ši pasirodys esanti pakankamai sumania nemanipuliuoti ganėtinai silpnais vyro nervais, šis panaudos planą B ir pasiūlys jai drauge užsukti į vietinį poilsio kambarėlį, ką būtų galima pavadinti abejas puses tenkinančiu kompromisu.

Įdėmiai stebėdama vyro elgesį, veido bendrines išraiškas ir šio visą esminį nusiteikimą, vyptelį, galvodama, kiek dar pagiežos šis individas gali parodyt vien veiksmais ir mimikomis. Visgi Canta kai ką suprato apie Richard – jo ego verčia nenusileist niekam. Tai privedė prie išvados, kad teks pasibalnoti nuolankios moterėlės vaidmenį, kuris, tikrai turėtų padėt bendraujant toliau su vyriškiu. Vos tramdydė šypseną veide, kad tik, neduokdie, paims ir nusišypsos matant kaip nevykusiai jam sekasi su karštu, ką tik iš šalimais stovinčio egregato išbėgusiu gėrimu. Žinoma, mintis, kad jos žodžiai privedė prie tokių incidentų, visgi verčia susikrimsti. Kažkiek. Gerai, visai nesijautė kalta. Labiau spėjo savimi pasididžiuoti, kad per tokį trumpą laiko tarpą sugebėjo išvest iš kantrybės diedą, kuris taip sėkmingai visą pirmąją pokalbio dalį dengės pohuisto kaukę.
Klausos organus pasiekus neigiamam atsakymui ir Reesh aiškiai nukirtus, kad Carter gali net nesitikėti pamatyt kaip ir kur darbuojas ponaitis Kruspe, išpučia orą pro šnerves atsukus jam nugarą, kol galvoj kyla naujos mintys, spontaniškumas net žavėjo mergina. Žinoma, iš dalies suprato, kad tikriausiai ir pats pokalbio partneris tikėjos, kad gims būtent tokio pobudžio išmislai. Veide atsiradus kitokiai – viliokiškai, koketiškai ir etc. – šypsenai, atsisuka į Richie, prie šio artėdama atsargiai lyg prie snaudžiančio liūto, kol galiausiai atsidurus arti, kad skyrė keli centimetrai, liežuvio galiuku perbraukia per viršutinę, vėliau ir apatinę lūpas, kryptingai žvelgdama į Richard‘o akis.
- Man atrodo, kad mums tikrai nepakenktų susipažint artimiau ir pralaužt bet kokius ledus,- lėtai taria žodžius, pakeldama letenėlę ir šią pradėdama leistis žemyn vyro krūtinės raumenimis, vėliau ir pilvo presu, kol galiausiai pasiekia Reesh kelnių diržo sagtį, ten pat nuleisdama ir regos organus, vis dar laikydama to pačio pobudžio kreivą vypsnį.- Ne croyez-vous pas?- paklausia vyro nuomonės prancūzų kalba, manydama, kad šis tikrai yra pakankamai išprusęs, kad galėtų suprast paskutiniojo klausimo reikšmę. Na, jei ir nesuprato, ką tik padaryti jos veiksmai tikrai turėjo pavest iki minties aiškumo.