Įrašų studija

Stebėdamas Morrigan veidą ir pamažu galvoje ėmus dėliotis mintims kodėl ši tokia tyli ir lėta kas anksčiau būdavo atvirkščiai ir ne jis kalbėdavo o dažniausiai klausydavosi ką jam į ausį rėkia mergina sunkiai nuryja paskutinį gurkšnį jau nebe skanios tapusios kavos gėrimo pastatydamas puodelį ant stalo ir suvarydamas akis į jį pats imdamas galvot apie tas dienas kai dar gyveno su Audrey ir netgi buvo visai laimingas matydamas prieš akis jos nedideles akis ir riestą nosį. Na iki kol vieną rytą neatsibunda ir nusileidęs žemyn nepamato, kad Aud yra išvykus ir jam apie tai nė žodžio nepratarta. Visai neiko kas sukelia dvejopas mintis kaip kad kad gal mergina neturėjo laiko jam pranešt apie tai ir išvyko tik kelioms dienoms ir tuoj jam paskambins ar parašys per šitiek susisiekimo priemonių, bet dienoms ėmus slinkti lėtai ir telefono hipnotizavimas akimis visai nepadėjo pamažu į galvą ėmus piltis mintims, kad galbūt yra taip gražiai permestas, nes Audrey vis dar nebuvo perpratęs ant tiek, kad suprastu jos mintis. Viena sakydama galima daug sumąstyt todėl pralaukęs keletą savaičių ramiai susideta daiktus buvusius pačios Morrigan name ir atidavęs raktus kaimynei bei paprašęs, kad ši pasirūpintu merginos katinais bei gėlėmis, kuriuos dėl jos netgi buvo pasirengęs augint ir rūpintis ramiai pasišalino iš merginos namų grįždamas į savuosius ir pasirengdamas visą gyvenimą pradėt iš naujo be rožinių plaukų kupetos šviečiančios iš toli ir taip jam padėjusios kai jam to reikėjo labiausiai. Pirmu taikymu pasikeitęs telefono numerį ir dalį išvaizdos keletuij mėnesiu bene apsigyvena įrašų studijoj atsiduodamas į darbą ir negrįždamas namo o tiesiog susiraitydamas ant minkštos sofos buvusios toje pačioje studijoje. Negalėjo pakelt tos vienumos buvusios jo name nes žinojo jis arba išprotės arba vėl prasidės visos priklausomybės todėl nusprendė atsiduot muzikai dėl ko taip greit ir gimė naujas albumas į kurį sumetė dalį kilusių jausmų kai Aud išvyko. Ir štai dabar jis stovi prieš jį ir kažko nori ko jis ir pats negalėjo paaiškint. Jam buvo malonu matyt merginą bet kažkas trukdė keltis ar tiesiog prasižioti todėl leidžia merginai išsikalbėt jos nepertraukiant ir netrukdant vien savo egzistencija.
Pakėlęs akis ir pažvelgęs į merginos atspindį stikliniam atspindį už kurio buvo įrašinėjamos dainos
- atleisk, kad sugebėjai tokį kiaulę pažint savo gyvenime,- kilstelėjęs lupų kamputį delnais įsiremia į stalą pakeldamas savo užpakalį nuo kedės ir atsistodamas,- aš nežinojau ką daryt. Velniai griebtų aš net nežinojau kur tu dingai. Buvo nuostabu sužinot, kad tu išvykus į Los Andželą iš kažkokio vyruko kurį gyvenime mačiau pirmą kartą,- kitaip nei Aud dabar nesistengdamas rodyt pykčių nes jau su tuo buvo susigyvenes neketino nieko kaltint. Daug kartų įsivaizdavo ką pasakytu kai sutiktu merginą priešais save, bet kai ta akimirka atėjo visi žodžiai dingo ir liko tik tai kad jie dabar vienas priešais kitą ir abu savotiškai kalti tik anei vienam valdant principams nebuvo galima nusileist ir atsiprašyt už ką irgi nebuvo pagrindo. Galėdamas tikėtis iš neprognozuojamos Aud visko pasirengia viskam kas tik gali atsitikt žengdamas link jos artyn ir atsargiai kilstelėjęs ranką prideda delną prie jos skruosto, kitos pirštais suimdamas už žandikaulio ir pakeldamas šį tiek, kad galėtu savo akimis pažvelgt į jos rudas akis. Kuomet pamato jos veide ašaras kas buvo tikrai stebinančio kiek pasimetęs stipriai sučiaupia lūpas,- Aud aš tave mylėjau. Visada,- nykščio pagalvele atsargiai pagauna vieną merginos skruostu riedančią jos ašarą nubraukdamas ir dar metęs akį į merginos akis pasilenkia pabučiuodamas į tą odos vietą tuomet pasitraukdamas ir išleisdamas sunkų atodūsį.

Kurį laiką tiesiog stengdamasi save nuraminti, užsimerkia, rankomis įsikimba į stalą, nes kad ir kokia nuotaika bei savijauta pasižymėjo šis rytas, dabar viskas buvo žymiai pasikeitę. Mintyse zujant daugybei minčių, suklusta tik tada, kai pats Gerard‘as pagauliau pasiryžta šnekėti. Klausydama šio žodžių nė nežvelgia jam į akis, nes šio kalba vertė kraują tiesiog kunkuliuoti. Nemažą laiko gabalą tiesiog nesuprato ką šis yra šnekantis, bet vėliau, kažkur širdies gilumoje pajunta kaltę ir dėl savo veiksmų, bet tikrai nesuskuba dėl visko suversti kaltės ant savęs. Pirma, tai tam tikrai nebuvo didelio pagrindo, o antra, ji nebuvo iš tų merginų, kurios yra linkusios save kaltinti dėl vienokio ar kitokio atsitikimo. Pro mintis vis slenkantys žodžiai, kuriuos ką tik ištarė pašnekovas tiesiog kirtosi su dabartine, Aud puikiai žinoma informacija ir tai vertė tik dar labiau pykti. Nenuostabu, nedidelis emocinis skausmas perauga tik į dar didesnį įniršimą, o galūnės pamažu ima kiek virpėti. Nenorėdama parodyti, kad jaučiasi ne tik išmušta iš pusiausvyros, bet dar ir apsibliovusi, paskiria dalį laiko savęs raminimui, į ką pasitelkia savo veiksmingumu ne kartą pasižymėjusią kvėpavimo terapiją.
Nė nepajutusi kaip po paskutinių Gee žodžių tyla jau kurį laiką įsivyravo patalpoje, o vyras prie šios priartėjo, atkunta tik pajutusi jo prisilietimą. Šį Way‘aus veiksmą, kurio pilnai nesitikėjo, pirma pasitinka tik staigiu įkvėpimu ir veide kaipmat pasirodžiusiu sumišimu. Buvo daugiau negu apstulbusi, nes paprastai vaikinas šitaip drąsiai nesielgė, turint omenyje karštą ir kartais net agresyvų Morrigan būdą, o turint omenyje dabartinę jos nuotaiką, bei nusiteikimą, tai buvo kur kas labiau rizikinga nei galėjo atrodyti. Kuomet norom nenorom tenka pažvelgti į pašnekovo akis, smarkiai sučiaupia lūpas, viduje dvejodama ar nori veido išraiška reikšti neapykantą ar nuostabą. Gerard‘ui vėl prakalbus, kurį laiką leidžia sau patikėti šio žodžiais apie meilę, bet greit paklauso sveiko proto, kuris turėjo ne vieną kontra-argumentą ką tik išsakytiems vyro žodžiams. Todėl vos tik šis nutyla ir baigia šią liesti(mat patraukti šio rankos visgi pritrūko ir laiko ir valios), suskuba atkirsti.
-Mylėjai mane? – į veido išraišką įplieskusi nemažą kiekį ciniškumo, vos praverdama lūpas sušnypščia suformuodama didelį kontrastą tarp Gerard‘o ir savo kalbėjimo tono. – Taip, mylėjai mane tiek, kad vos pametęs susiradai kažkokią blondinę kalaitę? – vos pakėlusi toną, pasisveria į priekį, kad atrodytų dar kovingiau nei prieš tai. Dėl savo gerovės ir apskritai, savigarbos, buvo pasiruošusi akis išdraskyti. – Taip mylėjai, kad ne nepasirūpinai susižinoti, kas man atsitiko. Velnias žino, gal nusisukau sprandą kokiam holi hilse. – įterpdama ir užuomina iš rubrikos „kas būtų, jei būtų“, stengiasi neužsisėdėti ties šia vieta ir savo kalbą tęsia toliau. – Ieškojau tavęs visais įmanomais sušiktai būdais! Bet nei telefonu, nei internetu, nei juo labiau prakeiktu gyvu pavidalu man neapsireiškei. – jusdama, kaip tonas įgauna vis didesnę grėsmingumo ir garsumo bangą, atsitraukia atgal ir įkvepia oro. Kaip greitai užsiplieskė taip greit ir nurimo. Pergalvojusi visas galvoje gimusias mintis, greit supranta, kad nebenori daugiau putoti, nes kuo toliau, tuo labiau piršosi mintis, jog visa tai jai nerūpi. Žengusi kelis žingsnius durų link, sustoja ir atsisuka atgal į Way‘ų. Veide šįkart nebuvo nė lašelio pagiežos, pykčio ar skausmo, tiesiog visiškas apatiškumas. – Daugiau nebesirodyk man akyse, niekada. Nebenoriu matyti tavo sušiktos marmūzės. – baigdama sakinį su pastebimu pasišlykštėjimu veide, dar kartą nužiūri vyrą nuo galvos iki kojų, taip pademonstruodama, jog šį mato paskutinį kartą ir daugiau matyti iš tiesų nebenori. Taip, šį kartą ji elgėsi ganėtinai impulsyviai, bet apie ateitį turinčią ką nors bendro su Way‘um dabar nė negalvojo. Nebeturėdama ka daugiau pasakyti, tiesiog patraukia lauk iš įrašų studijos, išlaikydama tą pačią, jokiu jausmų nerodančią kaukę ant veido. Buvo galutinai nusprendusi, kad su raudonplauke persona buvo viską pabaigusi ir kad daugiau neleis jam nei jos skaudinti, nei tiesiog leisti bandyti jam tai padaryti.

Po vakaro kai į jo namus atkeliavo Audrey su sudaužyta širdim ir pasiliko iki kito ryto praėjus kelioms savaitėms viskam ėmus ir nusėdus ir pasinėrus į savus darbus praeina pora savaičių. Aud ir jam vėl ėmus sieti savo gyvenimus draugėn kaip ir kiekvieną rytą pabudęs nuo žadintuvo reiškiančio kad laikas keltis į darbą instinktyviai pabučiuoja į šalia miegančios merginos kaktą tuomet jau išlipdamas ir lėtai bei tyliai tipendamas per kambary ištraukia keletą drabužių iš spintos nueidamas į vonią rytinėm procedūron, bei užtinusio veido šalinimui.
Kaip ir kiekveiną rytą ketindamas save pamaloninti kava bei cigaretėm, pastarasias nesunkiai susiranda, bet kai ateina eilė karštu vandeniu užpilti jo taip trokštamam gėrimui pasirodo, kad jo nėra nė lašo. O tai vos neįvaro isterijos prakeikiant save, kad kaip tik vakar tampėsi su Audrey po didžiuli supermarketą ir nesugebėjo įsimest į vežimėlį net kavos. Taip keletą minučių keikdamas save imasi plano b ir pasidaro arbatos, bet gėrimui ganėtinai nieko neapmalšinus tik suteikus jausmą, kad kažką jis ryte gėrė, pasižada vos įžengęs į sudiją sugebėt ir nueit prie kavos automato ir ten matomai praleist keletą valandų. Vien svajojant apie tai kylo seilės, bet kartu ir šovę viena geniali įdėja, ten pasikviesti kartu ir Audrey. Šiaip ar taip artimiausiu metu ketino ją ten kviestis, nes turėjo parašęs naują dainą ir norėjo, kad ne kas nors kitas o būtent ji ją išgirdusi įvertintu. Labia vertino merginos nuomone ir net kai ji buvo su Franku vistiek išklausydavo jos mintis jį nukryžiuojant ir verčiant eit šlifuot visko iš naujo nes kitaip jo laukia ištisas valandų čepsėjimas paausy kaip jis gali daryti kažką negerai, arba palaiminimas leidžiant dainą į apyvartą.
Kaip ir nusprendęs taip ir padaręs vos išvysta, kad Morrigan jau nebemiega ir sliukina po namus išdėsto jai savo mintį pasitelkdamas keletą priežasčių kodėl būtent šiandien ji turėtų su juo keliauti į sudiją pradedant dainos klausymu ir buvimu su juo ir baigiant kad galbūt ir pačiai Aud reikai ten nukakt dėl savo kolekcijos atidarymo. Savo laimei sulaukęs pritarimo o gal greičiau neleidęs merginai prasižiot ir savo pappy eyes efektu sugebėjęs prasiskverbti į jos širdį patenkintas palaukia kol Morrigan susiruos per tą laiką sugebėdamas prasiknisti vėl pro virtuvę ir surukyti dar vieną cigaretę kaip kompencaciją už dabar jam reikalingą kavą. Tiesiog neturėjo ramybės kaip nors norėjo, o kai norėjo kavos tada tekdavo imtis kažko kitko kaip kad rukymas.
Pagaliau isėdus į automobilį ir nuvažiavus tuos keletą kilometrų skiriančius namus nuo studijos susiranda laisvą vietą ir pastatęs automiblį ima krapštytis iš jo. Akimis pažvelgęs stovėjimo aikštelę ir neradęs ten dabar bent vieno iš savo grupės automobilio šypteli. Mėgavosi keikviena panašia dieną kai sugebėdavo pirmas atsigrūst iki studijos.
- kavos…,- sudejavęs taip lyg dabar sedėtų saharos dykumos viduryje ir nebūtų gerės nei lašo vandens išmaldauja žendamas paskui Audrey į pastato vidų ir akimis ieškodamas kavos automatų. Tik šiaip pant akiekvieno kampo po stovėjusį automatą, šiandien atrodo, kad visi kaip žinodami buvo kažkur dingę. Vieną užmatęs koridoriaus gale nespėja žengt nė žingsnio ten, kai atsiduria prie studijos durų ir nori nenori tenka pasukti į tą pusę ir pravėrus duris įleisti ten merginą pačiam įžengus paskui.
- jaučiuos žiauriai, bet norą kavai gali numalšint tik vienas dalykas ko negavau dar visą rytą,- kilstelėjęs lupų kamputį žengia arčiau merginos ir viena ranka apsivyjęs jos liemenį trukteli arčiau savęs apasilenkdamas ir kaip mat ją pabučiuodamas.
- galėtum man atstoti ne tik kavą,- po lupų kantakto pasijutęs daug geriau nuoširdžiai nusišypso paglostydamas merginos skruostą. Ir žengdamas atgal atsiremia užpakaliu į stalo kampą kartu tebelaikydamas kartu prie savęs ir Morrigan.

Po ganėtinai skausmingo ir daug emocijų pareikalavusio išsiskyrimo su Frank‘u, kai pagalbos kreipėsi į Gerard‘ą, praėjus keletai savaičių, per kurias merginos gyvenimas visiškai pasitaiso, akis pramerkia Way‘aus miegamajame. To paties, kuris ir padėjo „užsilaižyti žaizdas“, kurias atvėrė konfliktas su Iero, ir priėmė Morrigan ne tik į savo lovą, bet ir širdį. Pasisukusi į šoną, išvysta tuščią lovos pusę, kur tikėjosi pamatyti dar miegantį draugą. Kažką sumurmėjusi panosėj, pakyla iš lovos, netrukus nužingsniuodama iki vonios kambario, kur atlieka visus merginai būdingus rytinius švaros ritualus, tokius kaip veido prausimas ir plaukų šukavimas.
Išslinkusi iš vonios, koridoriuje sutinka Gerard‘ą, kuriam šyptelėja, vos tik šis ima artėti jos link. Klaudydama vyro tariamų žodžių, kartkartėmis suraukia nosytę išreikšdama nepasitenkinama ar nepritarimą vienai ar kitai Way‘aus minčiai, tačiau dialogo finale, papirkta mielos draugo veido išraiškos, visgi nusileidžia ir sutinka su šio idėja kartu vykti į studiją, kad ir kaip jos ten netraukė. Visgi, suvokė, kad yra didelė galimybė, jog ten susitiks su Iero, ko daryti visiškai nenorėjo. Bet vos tik pastaroji mintis pasiekė Aud galvą, iškarto užgimė ir kita – ten būdama su Way‘umi, galės Frank‘ui parodyti kokia laiminga ji yra be jo. Išsiprašiusi kelesdiašimties minučių pasiruošimui lįsti į viešumą, nutypena iki miegamojo, iš spintos ištraukdama nedidelį šusnį drabužių, kuriuos per pastarąjį laiką spėjo atsitempti į Gee namus. Per pastarąsias kelias savaites sugebėjo čia atgabenti nemažą kiekį savo daiktų, kosmetikos, batų, drabužių ir kitų priemonių, lengvinančių Audrey gyvenimą, mat nors ir oficialiai negyveno „susimetę skudurų“, bet didžiąja laiko dalį praleido būtent Gerard‘o namuose, nes tai buvo patogiausia, turint omenyje, kad šiuo metu dirbo su papuošalų dizainere, kuri gyveno Brukline. Po kelių akimirkų svarstymo, dvejonių ir apmąstymų, galiausiai išsirenka ką šiandien rengsis, tad imasi plaukų ir veido tvarkymo. Oda padengusi perdaug neiššaukiančiu makiažo sluoksniu, o trumpas garbanas padabinusi prikabinamomis, tokios pačios spalvos kaip ir Audrey „volosai“, sruogomis, pasistaipo prie veidrodžio, kol nusprendžia, kad atrodo pakankamai padoriai, tad daugiau laiko negaišusi, sumeta keletą būtiniausių daiktų į rankinę ir nužingsniuoja iki virtuvės, kur jos laukė Gerard‘as. Kaip ir draugas, norėjo užsikaisti sau kavos, bet sužinojusi, kad tokios jie namuose neturi, iškelia abu antakius neslėpdama tiek nuostabos, tiek nusivylimo. Buvo aišku, kad diena be kavos bus sunki diena, tad prieš išeinant iš namų prisiekia sau vienaip ar kitaip susiveikti kavos. Kad žmonės nematytų dar ganėtinai apsimiegojusio žvilgsnio, ant akių užsimeta tamsintus akinius, o jau tada, be abejo, pasišalina iš namų.
Kelionė iki „Sayers Media Group“ nei kiek neprailgsta, mat visą laiką jei ne tauškėjo niekus, tai tikrinosi twitter‘į savo telefone ar atrašinėjo į draugų atsiųstas žinutes, bei elektronius laiškus. Automobilio varikliui užgęsus ir informavus apie atvykimą prie reikiamo pastato, dar keletą sekunčių nieko nedaro, pirščiukais kiek įmanoma greičiau maigydama savąjį iPhone ir taip bandydama atrašyti dar į vieną žinutę. Susidorojusi su užduotimi, pasisuka į Gee ir šyptelėja, lyg šitaip išreikštų apgeilėstavimą, kad privertė jį laukti. Kelių akimirkų bėgyje išsikrapščiusi iš automobilio, sugriebia rankinę, kurią užsimeta sau ant peties, dar prieš tai, kai prie poros prisiklijuoja pora įkyrių paparacų, tykojusių kokių nors žymesnių žmonių prie patato durų. Įsikibusi vyrui į parankę, ignoruoja žmones su blyksinčiai fotoaparatais rankose, ir kiek skubėdama nužingsniuoja vidun, veide nerodydama nei lašelio teigiamų emocijų.
Vos tik kartu su Gerard‘u saugiai pasiekia pastato holą, nusiima akinius ir šiuos imeta į tašę, apsidairydama aplink. Žinoma, lankėsi čia ne pirmą kartą, tačiau patalpoje kabėję plakatai keitėsi kiekvieną kartą kai ji čia užeidavo, tad akis paganyti būdavo kur. Praslinkusi pro visus and sienos išklijuotus veidus ir piešinėlius, netrukus atsiranda prie studijos durų, į kurią, su Way‘aus pagalba, nesunkiai įeina. Rankinę numeturi ant čia pat buvusio stalo, išgirsta Gee tariamus žodžius, todėl pasisuka jo link, kad galėtų lengviau klausytis ir palaikyti pokalbį. Pirmiesiems žodžiams privertus šiek tiek susiraukti, į antrąją sakinio daįl atsako klausiamuoju žvilgsniu, kurį vos už kelių sekundžių pakeičia vyro veiksmai. Sulaukusi švelnaus bučinio, prisiglaudžia prie draugo, plačiai nusišypsodama. Artuma bei partnerio prisilietimai norom nenorom vertė bruzdėti hormonus, kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų. Išklausiusi ir tolimesnių Gerard‘o žodžių, lūpose išpaišo kiek gašloką šypseną.
- Ką dar galėčiau tau atstoti? – priartėjusi sumurkia, tik dar tvirčiau priglusdama prie draugo kūno, vieną ranką užkeldama jam ant peties. Vos kelias akimirkas žvelgusi į Gee akis, galiausiai užsimerkia, imdama aistringai bučiuoti Way‘ų, rutuliodama gilų ir šlapią bučinį. Kadangi patalpoje nieko nebuvo galėjo leisti sau kiek daugiau, nei derėtų, tad žinoma, kad į darbą paleidžia ir rankas, vieną iš jų perkeldama ant vyro sėdmenų, o kita tvirtai suimdama jo kaklą.

Po paskutinio pasikalbėjimo akis į akį su Mikey, spėjo prabėgti porą savaičių. Nuo to įvykio, nepalaikė jokių ryšių su kitais individais, apart jaunesniojo Way‘aus, su kuriuo dažnai susirašydavo žinutėmis arba retkarčiais susiskambindavo. Tiesą sakant, per tą trumpą laiko tarpą spėjo patapti tikru namisėda, ir niekur nekėlė kojos; tik retkarčiais apsilankydavo parduotuvėse bei pasipildydavo maisto atsargas tiek sau, tiek keliems keturkojams, kuriuos turėjo išmaitinti. Dienas dažniausiai leisdavo su gitara rankose bei sąsiuviniu akordams užrašyti, mat nenorėjo atsilikti nuo, ir taip įtempto, grafiko. Juk su grupe kurį laiką bandė grįžti prie senojo amato ir apsiimti dainų kūrimo. Taigi, prieš akis turėdamas Gerard‘o sukurtą naujos dainos tekstą, bandė prie šio priderinti tinkamus akordus, rifus ir panašiai. O kadangi laiko turėjo į valias, todėl į savo sąsiuvinį spėjo surašyti daug įvairių akordų kombinacijų, kuriomis, pirmai progai pasitaikius, žadėjo pasidalinti ir su grupės lyderiu. Žinoma, apart brazdinimo gitara turėjo ir kitų užsiėmimų. Dažnai tiesiog drybsodavo priešais televizoriaus ekraną ir žiūrėjo viską, ką tik rodydavo dėžė. O kai nusibosdavo ir šitokia veikla, savo dienotvarkę paįvairindavo kompiuteriniais žaidimais, arba tiesiog naršydavo internete; dažniausiai tupėjo savo pamėgtame Twiteryje, kur talpino įvairias naujienas bei skaitė kitų tweet‘us. Būtent šio socialinio tinklo pagalba ir sužinojo, jog Audrey, lyg niekur nieko, susimetė su Gerard‘u. Ir jeigu ne šis dvidešimt pirmojo amžiaus išradimas, gyventų sau ramiai, nieko nežinodamas, nes apie susiklosčiusią padėtį negavo jokių žinių nei iš pačios Morrigan, nei iš vyresniojo Way‘aus. O kadangi ir pats nenorėjo lįsti į jų santykius, todėl tiesiog ignoruodavo judviejų internetinius pasisvaičiojimus, kad ir kaip nuo viso to sopėjo širdį. Vis dėlto, tikriausiai Mikey buvo teisus, sakydamas, jog Audrey lenda į draugystes vedama noro iš to pasipelnyti, o ir merginos dabartiniai veiksmai šitą hipotezę tik patvirtina. Nepaisant to, tikėjosi, jog Morrigan ir Way‘aus santykiai nesugriaus jo draugystės su Gerard‘u, ir neprives prie nemalonios trinties.
Kaip ir visada, ryte pabudęs nuo erzinančios melodijos, sklindančios iš telefono, kuri pranešė, jog laikas keltis, užmerktomis akimis sugraibo prietaisą, kuris dažniausiai atstojo žadintuvą, ir pamaigęs porą atitinkamų mygtukų, šį nutildo. Žinoma, kokią kitą dieną dar prasivoliotų lovoje kelias papildomas valandas, tačiau šiandien turėjo skubėti į įrašų studiją. Todėl, iššvaistęs keletą minučių atsigavimui, nusimeta nuo savęs paklodę ir sunkiai pakėlęs viršutiniąją kūno dalį, nuslenka link lovos krašto, ant kurio ir patupdo savo užpakalį. Pirštų galiukais patrynęs,kažkodėl nė kiek nepailsėjusias, akis, kelis kartus nusižiovauja, burną pridengdamas delnu ir šitaip lyg prisilaikydamas etiketo taisyklių. Nors ir taip neturėjo prieš ką jomis puikuotis. Namuose tupėjo vienas, ir apart naminių augintinių niekas nepalaikė jam draugijos. Kartais atrodė, jog gyvena kaip toji liūdnai pagarsėjusi „Simpsonų“ bobutė, kuri svaidosi katėmis į praeivius. Tik kates jam atstojo šunys. Netrukus pakilęs iš lovos, pakeliui į vonią pagriebia rūbus, kuriais šiandien žada pasipuošti, ir nuskuba į minėtąją patalpą. Atlikęs visas rytines procedūras, iš vonios iškart nuskuba į virtuvę. Išieškojęs spinteles, atranda visus ingridientus reikalingus kavos ruošai, ir pernelyg neužtrūkdamas, pasigamina sau karšto gėralo. Atsisėdęs ant vienos iš kėdžių, delnais suima puodelį, kurio paviršius jau spėjo kiek įkaisti, ir pakėlęs jį prie lūpų, pradeda atsargiai pilti į save gėrimą. Po kelių minučių pripildęs organizmą reikiama kofeino doze, atsikrato puodeliu, pastatydamas šį į paskirtą vietą ant stalo ir sudėjęs rankas ant to paties paviršiaus, pasineria į apsvarstymus. Spėliojo, ar įrašų studijoje sutiks Mikey, su kuriuo, kaip ir visada norėjo pasidalinti mintimis, ir šiaip - draugiškai pasišnekučiuoti. Be to, svarstė ar Gerard‘as pasirodys vienas, ar atitemps su savimi palydą. Žinojo, kad Way‘us turi pakankamai smegenų, kad suvoktų, jog Audrey draugija tik blaškys dėmesį, ir blogiausia – paskleis įtampą ore. Pats, dėl suprantamų priežasčių, mažu mažiausiai norėjo susitikti su Morrigan, tačiau iš vyresniojo Way‘aus reikėjo tikėtis visko. Atsipeikėjęs iš savo pasvarstymų, akies krašteliu žvilgteli į laikrodį ant kairiojo riešo, ir suvokęs, kad pats metas judintis, pakyla nuo kėdės bei nuskuba į prieškambarį, kur įsispiria į batus. Prieš išlėkdamas laukan, trumpam užsuka į miegamąjį, kuriame atkapsto mobilųjį telefoną, rūkalų pakelį, kelis lapus su užrašais, kuriuos sulanksto ir sukiša į kelnių kišenę, bei mp3 grotuvą. Kelionė iki Žemutinio Manheteno nusimatė netrumpa, o ir tai, kad pakeliui žadėjo užsukti į Starbucks‘ą pasipildyti kavos atsargų, netrumpino laiko. Todėl tas keliasdešimt minučių, kurias turės paskirti tam, kad nusigautų iki užsibrėžto tikslo, ruošėsi užpildyti muzika. Nusprendęs, kad kokią nors elektrinę gitarą atras studijoje, palieka saviškę „Pansy“ kabėti ant sienos, šitaip atsikratydamas papildomo nešulio. Taigi, apsirūpinęs viskuo, kas reikalinga kelionei, ilgiau netempdamas laiko pasišalina iš buto, prieš tai spėjęs pagriebti odinį švarką nuo pakabos. Dėl visa ko.
Kaip ir buvo suplanavęs, pakeliui į įrašų studiją, užsuka į vieną iš daugelio Starbucks‘o kavinių. Nors ir turėjo ilgai laukti eilėje, visai dėl to nesikrimto. Visų pirma, niekur pernelyg ir neskubėjo, nes nebuvo įspraustas į laiko rėmus, ir galėjo pasirodyti darbe kada tik užsimanė. O visų antra, iš ausinių sklindanti muzika, kaip visada, teigiamai veikė jo smegenų pusrutulius. Eilėj galop pajudėjus, kelių minučių bėgyje gauna savo kavos puodelį, už kurį, nepaisant to, kad liko atpažintas pardavėjos, turėjo sumokėti bei išskuba pro duris. Kadangi pėdino pėstute, kol nukako iki reikiamo pastato spėjo į save supilti apie pusę karšto gėrimo. Praeidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę priklausančią Sayers Media Group, akimis surado transporto priemonę, kuri priklausė Gerard‘ui, ir iš to išvedė logišką teiginį, kad draugas jau mindžikuoja darbo vietoje. Nenorėdamas versti Way‘aus nerimauti, paspartina žingsnį, tačiau prie pat pastato durų yra sustabdomas būrelio nepilnamečių mergaičių, kurios įkyriai reikalavo jo parašo. Kadangi su savo gerbėjais palaiko draugiškus ryšius bei visada, kai atranda laiko, po koncertų išeina su jais papezalioti, taip ir šį kartą nepraeina pro šalį. Pasirašęs ant atkištų popiergalių, persimeta keliais žodžiais su dailiosios lyties atstovėmis, ir paaiškinęs, kad turi skubėti, neria pro duris. Įžengęs vidun, nusprendžia kuriam laikui išjungti grotuvą, tam, kad geriau girdėtų, kas dedasi aplinkui. Nes kalbėdamas su žmonėmis, esančiais kitoje durų pusėje, spėjo įsitikint kad net ir pritildyta muzika trukdo jo klausos organams sugerti tikslią garsinę informaciją. Todėl laisva galūne iš ausų išplėšęs ausines, iškart pabando išjungti ir patį mp3, tačiau nesėkmingai. Darbuotis viena ranka sekėsi sunkiai, todėl šią užduotį palieka vėlesniam laikui. Vienoje rankoje laikydamas kavos puodelį, kitoje stipriai suspaudžia muzikos grotuvą ir ausines, bei žengia keletą žingsnių link įrašų studijos. Pastebėjęs, kad durys kažkodėl paliktos praviros, lengviau atsidūsta, nes mažų mažiausiai troško su jomis galinėtis. Kadangi abidvi galūnės buvo užimtos, neturėjo kitos išeities kaip tik pasinaudoti kojų pagalba. Nestipriai paspyręs duris, kantriai išlaukia, kol šios prasivers ir tik tada įsmunka vidun. Vos tik peržengia slenkstį, skiriantį įrašų studiją nuo išorinio pasaulio, prieš akis išvysta nelabai malonų vaizdą – aistringai besiglamonėjančius Gerard‘ą ir Audrey. Sunkiai nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, kelias akimirkas prastovi nuošalyje lyg įbestas, tarsi negalėdamas, ar nenorėdamas patikėti tuo, ką mato. Galop, kiek atsigavęs nuo lengvo, nepabijokim to žodžio, šoko, atsikrenkšti, lyg ir norėdamas priminti apie savo egzistavimą.
- Sveikas – netrukus priduria, akivaizdžiai kreipdamasis tik į vyriškos lyties atstovą, bei visiškai ignoruodamas šalia trypčiojančią Audrey, su kuria netgi nepabando užmegzti akių kontakto. Nejausdamas jokio poreikio tuščiai aušinti burnos, susitelkia ties savo reikalais, todėl visų pirma atsikrato pustuščiu kavos puodeliu bei mp3, kuriuos atsainiai padeda ant pirmo pasitaikiusio baldo. Atsikratęs ir švarku, kuris ilgą laiką slėgė jo pečius, žengia kelis žingsnius arčiau įsimylėjėlių porelės, bei demonstratyviai praėjęs šalia jų, nukabina vieną iš nedaugelio patalpoje esančių gitarų, parodydamas, jog esąs rimtas žmogus, ir į įrašų studiją atsivilko dirbti, o ne dykinėti.

Frankui dar nesant pasirodžius ir dar tikimybei, kad kaip ir kitomis dienomis šis gelėtų čia išlyst kaip visada pavėlavęs, arba visai nepasirodęs perdaug nesureiškminą šitokio nieko nebuvimo studijoj. Nebuvo pratęs ateit čia pirmas, nes dažniausiai rasdavo jaunėlį, per kurį galiam sakyt ir žinodavo kas vyksta su Franku, bet ir broliui kažkodėl dar nepasirodžius perdaug dėl to nesuireišmina. Kaip tik dėmesį sutelkė į čia esančią Audrey. Stebėdamas jos veidą visai šalia savęs bei jusdamas jos šilumą jis jautėsi ganėtinai laimingas ir nebūtų supykęs jai ir visi iki vieno butų sumastę šiandien pasidaryti po laisvą dieną.
Delnais perbraukęs per merginos rankas nuo pečių iki pat rankų pirštais apglebia jos pirštus tyliai sukikena keletą akimirkų galvodamas atsakymą į jos klausimą leisdamas tik keistą ,,aaaaamm“ garsą.
- na pradėkim nuo kavos, o tada jau žiūrėsim ko pareikalausi,- kilsteli lupų kamputį,- bet už viską lauksių kompencacijos,- neslėpdamas savo minčių ko būtent ir norėtų dėl savo tokio pasiaukojimo, kad dėl Aud gebėtų ne tik kad kavą paaukot, o tai jam asmeniškai reikštų kaip pasaulio pabaigą. Juk tai bene vienitenlis gėrimas kurio po savo juodžiausių laikų, kurį galėjo gerti į valias ir žinoti, kad be daug energijos ir kartais pasireiškiančios migrenos nieko blogo neatsitiks ir jo smegenys nebus išjungtos.
Aud nutraukso jo staiga sukilusias mintis bučiniu imasi į jį atsakinėti pats nemažiau įdėdamas į jį aistros. Delnais apkabinęs jos liemenį vienu delnu nuslysta žemyn per jos sedmenis link koju pirštų galais sugėbdamas jais švelniai ir kutenančiais perbraukti per jau apnuogintą odą.
Ausis pasiekus besiveriančių durų garsui lėtai patraukia veidą nuo Audrey pažvelgdamas šiai per petį ir pažvelgdamas į ją kuris gebėjo įsirauti šitokiu metu į studiją. Pamatęs Franką ilgai neužsibūna ties jo nustebusiu veidu nuleisdamas akis žemyn ir įsispoksodamas į draugo rankoje laikomą kavos puodelį. O nosį pasiekus ir kvapui išvis lieka kaip užhipnotizuotas ir neiko kito negalvojantis tik koks laimės kūdikis gali būt Iero, kad gavo to dėl ko jis visą rytą buvo lyg ant adatų.
- Labas,- pasisveikinęs linkteli į Franko pusę pakeldamas akis į draugą o tuomet nukreipdamas akis ir į Audrey. Įtampą turbūt buvo galima pjaustyti peiliu, o jam stovint tarp dvie jungčių tai buvo juntama labiausiai. Suvokė, kad Frankui turėtų būti nemalonu čia matyti Audrey kaip ir merginai jį, bet jis aju nieko neebgalėjo padaryti. O ir pats puikiai atsiminė, kaip tekdavo dirbti su grupe kai už nugaros čiulbėdavo Audrey ir glaustydavosi su jo gitaristu. pažino tą jausmą, bet tikrai neketino ir nenorėjo, kad kuris nors iš jam taip artimų žmonių jaustusi nejaukiai.
Rankos nykščiu glostydamas Audrey plaštakos išorinę pusę porą kartų tankiai sumirksi akimis stebėdamasis ir draugo tokiu staiga tapusiu tingumu. Atrodė lyg to bounce stiliaus vaikino neliko nė kvapo o dar tai, kad jis kaip mat ėmėsi darbo išvis kelė susirūpinimą. Susipratęs, kad artimaiusiu metu jam reiktu rimto pokalbio su Franku apie visą susidariusią situaciją giliai įkvepia kavos kvapo. Ir daugiau neiškenčia. Nebegalėjo galvoti tokia ,,blaivia“ galva, nes jau suvokė, kad gali iškrėsti šunybę švelniai atsispiria nuo stalo atsistodamas ir pažvelgdamas į Audrey akis.
- Eisiu kavos,- kad netrukdytų ponui darbštuoliui man nettrukdykit, ištaria kisltelėdamas lupų kamputį,- nedaryk to ko nedaryčiau aš,- kad ir kaip nenorėjo palikti šito karo lauko, kavos poreikis buvo stipresnis, kad užgožė ir galimas pasekmes kas atsitiks po to kai jis išeis. Vis dėl to bent galės sau sakyti, kad pabandė paprotintį draugę. Lėtai atsiplešęs nuo Morrigan dar žvilgtelėjęs į Franką pereina per studija atidarydamas duris ir išeidamas. O tada aju ieškot kavos automato, kurio kaip tyčia niekur arti nesimatė.

Tęsdama pačios inicijuotą itin audringą bučinį, pasiduoda netikėtai užpūdusiai aistrai, į lūpų kontaktą sudėdama, veikiausiai, pusę sielos. Rankomis slidinėdama po Gerard‘o kūną, praplėšia akis, vos akimirkai atsitraukdama ir pažvelgdama į vyrui priklausančias. Galvoje dabar lindėjo tik viena neseniai užgimusi mintis – kaip gerai dabar būtų įslinkti į kokį koridoriaus gale esantį sandeliuką greitukui. Vieną iš delnų vėl patupdžiusi ant Gee kaklo, lūpose išraito gudrų, ganėtinai gašloką šypsnį, prisitraukdama draugą arčiau ir taip pratęsdama prieš tai rutuliotą bučinį. Netrukus užsimerkia, jausdama kaip Way‘aus rankos ima bėgioti po jos sėdmenis bei kojas, o nenorėdama atsilikti, nenutraukdama lūpų kontakto sukikena, vieną iš galūnių apvyniodama aplink Gerard‘o koją.
Vyrui netikėtai atsitraukus, praplėšia akis, bandydama surasti netikėto bučinio nutraukimo priežastį. Pastebėjusi, kaip Gee žvelgia jai per petį, ir pati pasisuka durų pusėn tik tam, kad išvystų vos už kelių metrų stovintį Iero. Užtenka geros sekundės vėpsojimo į „įsibrovelį“, kai pajunta, jog visos pastarąsias savaites slopintos emocijos vėl sukyla, todėl nusisukusi, nutaiso tikrai nepatenkintą miną, kurią pademonstruoja šalia stoviniuojančiam Way‘ui. Juk būtent jo maldavimų ir įkalbinėjimų dėka merginai tenka tokia „garbė“ pasimatyti su buvusiuoju. Frank‘ui prabilus, netrunka suprasti, kad vyras nė nesiruošia su ja bendrauti ir pasirinko opciją Aud tiesiog ignoruoti. Nors ir įtikinėjo save elgtis adekvačiai ir taip pat nekreipti dėmesio į buvusį vaikiną, visgi toks jo elgesys ne tik skaudino, bet ir kėlė pyktį. Dabar matyti Frank‘ą buvo tas pats, kas ne tik atverti dar nespėjusią užgyti žaizdą, bet ir pilti toną juoduotos druskos ant jos. Kad ir kaip kartais norėtųsi atsisakyti žmogiškos lemties prisiminti dalykus, nuo to pabėgti buvo neįmanoma, tad išdavystės skausmas, kad ir kaip slopintas ar slėptas bandant viską užglaistyti šiltais santykiais su Gerard‘u, visgi vėrė širdį, dalindamas ją pusiau. Kažką panašaus jau buvo tekę jausti, kai kelis kartus čia lankėsi dar draugaudama su Iero – turėjo kentėti pyktį ir užslėptą širdgėlą Gee, nes jų išsiskyrimas tada irgi nebuvo vienas iš saldžiausių. Deja, tai, ką jautė tada, savo dydžiu ir intensyvumu neprilygo dabartiniems jausmams. Gelbėjo tik tai, kad buvo ganėtinai stipri moteris ir bent dalį emocijų sugebėjo tobulai nuslėpti ar užmaskuoti po kitais, ryškesnį atspalvį įgavusiais jausmais.
Jei būtų galėjusi, tikriausiai dabar būtų akis išdraskiusi jos vaikino grupės gitaristui už tokį nepaaiškinamą elgesį. Tikėjosi, kad bent jau iš gėdos akis nukabinęs laikysis atstumo, bet kur tau, įžulumo išteko akivaizdžiam ignoravimui. Gerai, kad patalpoje dar buvo vyresnėlis Way‘us, kuris ne tik išgelbėjo Iero nuo fizinio smurto iš Morrigan pusės, bet ir nuramino merginą savo švelniais prisilietimais, kurie vertė atitrūkti nuo neigiamų minčių, susijusių su nutrūkusiais santykiais su Frank‘u, ir susitelkti į pozityvesnius dalykus. Visgi, galėjo ne tik prieš savo eks panaudoti jo paties ginklą – ignoravimą, bet ir šiam „įgelti“ ir sukelti pavydą su Gee pagalba. Pastarajai minčiai pasirodžius vertai aukso medalio už genialumą, visiškai pakeičia fizionomiją – iš surauktų antakių ir prikastos lūpos komplekto netrukus išsivysto gudri, neįskaitomą užmojį slepiantį šypsena, kuri buvo skirta pačiam Gerard‘ui. Buvo pasiruošusi neakivaizdžiai, bet vaizdžiai pareikalauti kiek daugiau nei šiaip pasiglamžymas studijoje, tačiau partneris, akivaizdu, turėjo kiek kitokių planų, nei pati Audrey. Vyrui prabilus, padaro tokią veido išraišką, lyg tėvinainiai būtų pranešę, jog ji yra įvaikinta. Išpūtusi akytes, įsispokso į draugą tiesiog tūkstančius žodžių nusakančiu žvilgsniu ir dauguma jų buvo paprasti – „adaptuotas idiote, nežinau ką sugalvojai, bet aš tave užmušiu.“. Stipriai suspaudusi Way‘aus galūnę, smarkiai sukanda dantis, be žodžių bandydama paklausti kokį velnią jis esąs darantis, bet viską daryti taip, kad nepastebėtų ponaitis Iero, buvo tiesiog per sudėtinga, tad Gee prakalbus dar kartą, tenka nusileisti. Išpaišiusi abėjotinos kokybės šypseną veide, paleidžia draugo ranką, prieš tai švelniai pakštelėdama šiam į skruostą. Norėjo sukelti bent jau šiokį tokį pavydą Frank‘ui, savo romantiškais veiksmais. Žinoma, toks elgesys buvo tik maskuotė, nes vos tik jiedu su Gee liks vieni, vargšeliui dar gyvam nudirs odą. Perkeltine to žodžio prasme.
Palydėjusi Gerard‘ą žvilgsniu, sulaukia kol užsivers studijos durys, tuo metu nepatogiai įsitaisydama ant čia pat stovėjusio stalo. Tik dabar dašuto, kad galėjo tiesiog imti ir išeiti kartu su Way‘umi ir apsimesti, kad dega didžiuliu entuziasmu surasti draugui kavos, bet tai, akivaizdžiai, padaryti buvo tiesiog per vėlu ir jei dabar būtų pakilusi ir išlėkusi paskui raudonplaukį, būtų atrodžiusi mažu mažiausiai apgailėtinai ir juokingai. Todėl mintyse save gerokai iškeikusi, lieka sėdėti ant to paties baldo, stengdamasi išvengti net ir mažiausio kontakto su Frank‘u, kurį dabar tikriausiai su mielu noru būtų išsikepusi orkaitėje, pakurstytoje merginos neapykantos ugnimi, ir sušėrusi jo paties šunims. Stengdamasi laikytis Way‘aus nurodymų, tiesiog ignoruoja vos už poros metrų įsitaisiusį vyrą, kuris, sunku patikėti, bet tik prieš kelias saivaites tiesiog sudaužė Morrigan širdį, o ką kalbėti apie tai, kad niekas gyvenime taip jai nebuvo padaręs. Kad nukreiptų savo mintis nuo įvairių buvusiojo egzekucijos būdų, sugriebia Gerard‘o kartu atsitemptą sąsiuvinį, kur šis rašė dainų žodžius, peckeliojo įvairius paveiksliukus bei kitas menines nesąmones, ir ima atidžiai nagrinėti prikeverzotus puslapius, gilindamasi į kiekvieną, net menkiausią detalę, šitaip mėgindama sutelkti visas mintis kuo toliau nuo Iero. Deja, kad ir kaip sunkiai Audrey stengėsi priversti save apie jį negalvoti, vien būvimas netoliese kėlė visokiausio plauko, daugiausia neigiamas, mintis.

Gerard‘ui, kaip ir Audrey, pagaliau sureagavus į jo atvykimą, pasijaučia kiek jaukiau, žinodamas, kad šiedu, tikriausiai dar turėdami pakankamai proto smegeninėse ir suvokdami susiklosčiusią padėtį, bent kiek numalšins savo aistras bei apramins šėlstančius hormonus. Dabar mažų mažiausiai troško tapti jų „seksualinio gyvenimo“ liudininku. Visų egzistuojančių dievų pagalba gavęs reikalingą instrumentą darbui pradėti, laikydamas jį už tam skirto diržo, laisva galūne atitraukia vieną iš keleto kėdžių, pastatytų šalia stalo, ir ant jos patupdo savo užpakalį, o gitarą kuriam laikui saugiai palieka ant kelių, prilaikydamas ją dešiniosios rankos pirštais, kad ši, neduok Dieve, neišspruktų iš rankų. O žinant, kad Iero nepasižymi atsargiu elgesiu su darbui skirtais įrankiais, šitoks jo veiksmas yra itin pagirtinas. Taigi, atsisėdęs taip, kad prieš akis matytų tik stalo paviršių ir ant jo sukrautus menkniekius, tokius kaip mediatoriai, rašikliai, ar pripaišyti popiergaliai, nugarą tyčia atsuka šalia trypčiojantiems individams, tarsi parodydamas, jog nė nežada su jais prasidėti. Suprantama, kad jo atšiaurus elgesys buvo nukreiptas į Morrigan, tačiau Way‘ui perėjus į „priešo“ pusę, vokalistas, nors ir nenorėdamas, taip pat pateko į karo zoną. Žinoma, Iero nė kiek nekaltino Gerard‘o, kad šis susidėjo su Audrey. Mergina, ne paslaptis, seniai buvo apsukusi Way‘ui galvą. Tačiau principai neleido džiaugtis grupės lyderio laime ir, tikriausiai, sėkme, o ir neatšalę jausmai Audrey vertė jį patį elgtis, pripažinkim, vaikiškai ir nepagrįstai. Nors ir sėdėjo tokioj padėty, kad nematė tarpusavyje besišnekučiuojančių individų, tačiau pro ausis nepraleido nė vieno jų paberto žodelio, ir visą garsinę informaciją sugėrė lyg Kempiniukas Plačiakelnis. Gerard‘ui pareiškus, kad ruošiasi pasirūpinti kavos atsargomis, rodos, pirmą kartą po ilgo laiko tarpo pasisuka į draugą, norėdamas paprašyti, kad kofeinu aprūpintų ir jį. Tačiau užuot bėręs garsinius išsireiškimus, regos organus nukreipęs į Way‘aus akis, nutaiso savo „aš noriu kavos“ miną, iš kurios Gee yra ne kartą teisingai atspėjęs, ko iš jo reikalaujama. O ir tai, kad abudu nuo neatmenamų laikų „kentėjo“ nuo priklausomybės kavos pupelėms, žymiai lengvino užduotį. Vos vyresnysis Way‘us pasišalino iš, taikliai pastebėta, karo lauko, gražina kūno poziciją į pirmutinę, kai veizolus laikė įbestus į stalą, ir lyg niekur nieko imasi darbo. Iš pradžių, pirštais kelis kartus tyliai perbraukia per instrumento stygas, patikrindamas ar šios paruoštos intensyviam brazdinimui. Keletą kartų pasukiojęs atitinkamus dalykėlius, suderina gitarą taip, kad ši skleistų ausiai pakenčiamus garsus. Porą minučių pagrojęs visus akordus, kuriuos šiuo metu įstengė prisiminti, iš kelnių kišenės laisva galūne ištraukia popiergalį su anksčiau supiltais užrašais, kurį padeda ant kieto stalo paviršiaus. Įbedęs žvilgsnį į ranka surašytus akordus, pavaidina, kad atidžiai juos tyrinėja, o tam, kad pridėtų rimtumo savo veiksmams, pagriebia pirmą po ranka pasitaikiusį tušinuką, ir pradeda peckioti ant to paties popieriaus lapo, retkarčiais kažką nubraukdamas ar pridėdamas. Ir kad būtų lengviau atlikti visus darbus, permeta diržą, pritaisytą prie gitaros, sau per petį (kad nereikėtų jos laikyti rankose) ir atlaisvinęs abidvi galūnes įninka į pradėtą „Sizifo darbą“. Kurį laiką ignoruoti Audrey sekėsi, pripažinkim, visai neblogai, tačiau anksčiau ar vėliau viskam ateina galas. Nors mergina, kai pasišalino Gerard‘as, nei savo veiksmais, nei žodžiais nesistengė jo provokuoti, o atvirkščiai, atsiribojo tyla, vien jos būvimas tame pačiame kambary kėlė sunkiai paaiškinamus jausmus. O ir pačiam kažkodėl magėjo įgelti Morrigan, nes, kaip tikras po Skorpiono ženklu gimęs individas, negalėjo tiesiog sėdėti bei ramiai laukti sugrįžtančio Way‘aus. Todėl atsitraukęs nuo jokių apčiuopiamų vaisių neduodančios veiklos, padeda tušinuką į savo vietą ir pakėlęs regos organus nuo popiergalio įbeda juos į merginą. Prieš tai žinoma apsisuko keliasdešimt laipsnių kampu aplink savo ašį, kad lengviau įžiūrėtų norimą objektą. Nekreipdamas dėmesio į dabartinį merginos užsiėmimą, kuris, akivaizdžiai teikė tiek pat malonumo kiek dalyvavimas „Baimės faktoriuje“, atsikrenkšti, burną kiek pridengdamas į kumštį suspaustais pirštais, bei šitaip tarsi leisdamas suprasti, kad netrukus žada užmegzti verbalinį kontaktą. Neleidęs merginai pirmai pradėti dialogo, prabyla pats.
- Ilgai žadi slampinėti aplinkui? – bekalbėdamas spėjo nuo savo pečių pašalinti tiek diržą, tiek nereikalingą naštą – gitarą, kurią atrėmė į vieną įrašų studijos sienų, bei sudėjo rankas ant krūtinės, nutaisydamas itin rimtą veido išraišką. Laukdamas atsakymo į pateiktą, kiek retorinį klausimą, į kurį, tiesą sakant, net nesitikėjo gauti atsako, žvilgsniu iš tolo pradėjo tyrinėti pašnekovės veido bruožus, tarsi ją matytų pirmą kartą. – Trukdai man susikaupti – konstatavęs faktą, leidžia Morrigan suprasti, kad jos draugija, kaip ir reikėjo tikėtis, nėra pageidaujama. Nuo pat tos akimirkos, kai pamatė merginą, svarstė, tačiau niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl Audrey iš vis atsivilko į įrašų studiją. Prisidengti tuo, kad nežinojo, jog šičia sutiks ir jį buvo ne tik kvaila, bet ir nelogiška, žinant, kad Iero, kaip ir kiti grupės nariai, dažnai tūpi savo darbo vietoje. Tikėdamasis, kad atsakymas į šį klausimą išplauks iš dialogo, pasiruošia kantriai išklausyti merginos teiginių. Išlaikydamas tokią pat povyzą ir nepaisydamas to, kad dabar tikriausiai atrodė panašus į, kaip taikliai yra apibūdinęs Jon‘as Lajoie, atgrasų prievartautoją medžiojantį savo aukas, nenutraukė veizolų nuo Morri, šitaip trumpam sukurdamas nejaukią tylą. O netrukus, prisidengdamas tuo, kad neva nori pramankštinti galūnes, pakyla nuo savo vietos ir žengia kelis žingsnius link Audrey. Kai juodu teskyrė minimalus atstumas, staiga sustoja, tarsi nežinodamas, ką turėtų daryti toliau. Liežuvio galiuku sudrėkinęs apatinę lūpą, rankas perkelia nuo krūtinės į kelnių kišenes, kur jas saugiai patalpina ir išlaiko ilgesnį laiko tarpą. Šitaip mindžikuodamas vietoje, mintyse pradeda gailėtis, kad išvis inicijavo garsinį apsikeitimą teiginiais, tačiau tikėjosi, kad į pabertus pasisvaičiojimus Morrigan atsakys savais, ir bent jau neprivers jo jaustis dar didesniu kvailiu.

Nuo tos akimirkos, kai Gee kiauliškai nusiplovė ir paliko Audrey tikrų tikriausiame psichologinio karo lauke, stengėsi visomis išgalėmis atsiriboti nuo minčių apie Frank‘ą. Vietoj to, kad galvotų apie buvusį vaikiną, kuris permiegojo su viena iš geriausių Morrigan draugių ir dar drįso elgtis kaip paskutinis pašlemėkas, savo elgesiu vienaip ar kitaip ją engdamas. Nors ir per tas kelias savaitės spėjo kelis kartus pakeisti savo nuomonė apie Iero, visgi, kad ir kaip ši priartėdavo prie teigiamos puselės, linijos niekada neperžengdavo. Tik dar labiau siutino faktas, kad po barnio jos namuose iš jo negirdėjo nei vieno žodelio. Jokio skambučio, žinutes ar gėlių su atsiprašymo žodžiais kupinais rašteliais ji nesulaukė. Sunku pasakyti ar net ir tokie gestai būtų suminkštinę rausvaplaukės širdį, bet jų nebuvimas tikrai negerino Morrigan nuomonės apie vyrą. Todėl nenuostabu, kad kartas nuo karto nė pati to nejausdama murmėdavo panosėje ar laidydavo iš niekur nieko išdygusius keiksmažodžius, kurių emocinę kilmę galėjo paaiškinti tik ji pati ar visoje situacijoje besigaudantis Way‘us.
Vis dėl to, dabar apie tai tiesiog negalvojo, nes buvo susitelkusi ties mintimis apie ją ir tą patį, raudonplaukį vaikinuką, apdovanotą Gerard‘o vardu. Juk jis puikiai žinojo kokia įtampa yra tarp jos ir Iero, tad šitoks neapgalvotas ir nemalonių pasėkimų galintis atnešti elgesys atrodė sunkiai paaiškinamas. Galbūt vyras norėjo, kad jie pagaliau deramai išsiaiškintų santykius ir jam pačiam būtų lengviau bendrauti tiek su savo mergina, tiek su geriausiu draugu, kai karo kirvis tarp jų būtų pakastas. Ši mintis atrodė logiškiausia ir tikrai nesunkiai išnarpliojama, bet tik ne tada kai kalba eina apie Audrey ir Frank‘ą. Labiau tikėtina šios situacijos baigtis buvo mažų mažiausiai peštynės, kurios greičiausiai baigtųsi Morrigan naudai, mat ši tikrai nebijotų paleisti kumščių į darbą, o Frank‘as tikrai nėra toks žiaurus ir neleistų sau smukti šitaip žemai, kad pakeltų ranką prieš moterį. Vienaip ar kitaip, Rubikonas buvo peržengtas ir reikėjo tik laiko, kol kažkas atsitiks. Teik Iero, tiek Morrigan buvo kaip tiksinčios bombos ir užtektų bent mažiausio sujudinimo, kad šiedu sprogtų.
Ne itin patogiai įsitaisiusi ant stalo krašto, ramiai varto Gee priklausantį, gerokai pripeckeliotą, pribrauktą ir, kur ne kur, kavos dėmėmis nusėtą sąsiuvinį, šitaip bandydama tiesiog atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir tai, kaip nekeista, merginai visai gerai sekasi. Bet tik iki to momento, kai akies krašteliu išvysta sujudimą, palydėti negarsaus krenkštelėjimo. Vos tik išvysta, kad Frank‘as ketina užmegzti su ja ne tik akių, bet ir verbalinį kontaktą, tik dar labiau pasineria į Way‘aus piešinius ant popieriaus lapo. Tikrai nesiruošė skirti net menkiausio dėmesio vyrui, tokio kaip žvilgsnis į jo pusę, todėl pasirenka tiesiog ignoruoti Iero egzistenciją šioje patalpoje.
Nors ir turėjo šito tikėtis, ypač po nedidelio „įspėjimo“, visgi Frank‘o balsas, pasiekęs Aud ausis, privertė tiesiog nustėrti. Juolab, kad susilaukė neakivaizdaus priekaišto, mesto į jos daržą. Suvokusi, kad ignoravimas dabar būtų dar geresnis nuodas, nei šiurkštūs žodžiai, nusprendžia nesivelti su vyru į kalbas ir tiesiog leisti jam apsikvailinti. Tiesiog jausdama, kaip Iero žvilgsniu skrodžia jos veidą, nei sekundei neišsiduoda apie savo mintis bei jausmus, visiškai ramiai skaitydama kažkokios dainos tekstą. Jausdama, kaip tyla verčia Frank‘ą jaustis nepatogiai, norom nenorom piktdžiugiškai šyptelėja, į viršų patempdama vieną lūpos kraštelį. Vieninteliam čia esančiam vyriškos lyties atstovui nusprendus pratęsti savo kalbą, kilstelėja antakį tik dar labiau padidindama šypseną. Širdį tiesiog užliejo keistas džiaugsmas, jaudulys sukeltas žinojimo, kad ji verčia jaustis Iero nepatogiai. Visgi, keršto skonis yra be galo saldus, kad ir koks nedidelis tas kerštas būtų. Toliau neatsakinėdama į mestas replikas, prisilaiko savo taktikos nereaguoti į „priešo“ veiksmus.
Vieno dalyko tiesiog nesitikėjo ir tai privertė permąstyti sukurptą planą, mat nenumatė to, kad Frank‘as tiesiog pakils iš savo vietos ir prieis arčiau. Tikėdamasi dar vienos replikos, pasiruošia apsitverti emocinio deficito principu grįsta siena, mat jei atsakys į jo ataką savo puolimu, tiks suteiks buvusiam malonumą, ko visiškai nesiruošė daryti. Visgi Morrigan spėjimai nepasitvirtina ir vietoj to, kad Iero stengtųsi jai įgelti, tiesiog nepatogiai stovėjo netoliese, lyg lengvai pažeidžiamas, parduotuvėje tėvų paliktas vaikas, kas, be abejo, tik suteikė Aud pozicijai stiprybės. Greitai pakeitusi veiksmų planą, pakyla nuo stalo, aukštakulnių, iškėlusių Audrey dešimt centimetrų aukščiau nei įprasta, dėka, kaip mat išryškina šiek tiek neįprastą savo ūgį. Lūpose išpaišiusi suktą, pasimėgavimo savimi kupiną šypseną, lėtai padeda Way‘aus sąsiuvinį ant stalo, netrukus pilnai atsisukdama į Iero.
- Esi pats didžiausias pašlemėkas, kokį man tik teko matyti. – nuo pirštų galvų, iki pat akių nužiūrėjusi pašnekovą, prabyla, neslėpdama didžiulio pasišlykštėjimo objektui. – Todėl slampinėsiu aplinkui... – pakartodama vyro prieš tai tartus žodžius, pasilenkia arčiau, norėdama tik dar labiau išryškinti tariamus sakinio dėmenis. – Kiek tik norėsiu. – neslėpdama savo, pripažinkim, savanaudiško elgesio, tik dar labiau išsišiepia. – O geriausia dalis yra ta, kad tu nieko negali padaryti. – dar labiau priartėjusi, priešais pat Frank‘o veidą, pademonstruoją tą jai būdingą, piktdžiugišką ir paniekos kupiną šypseną, tik dar labiau pabrėždama tariamą Iero bejėgiškumą. Ir iš tiesų, šioje situacijoje vyras nelabai turėjo iš ko rinktis – Morrigan čia dirbo, tad iš pastato iškrapštyti jos tiesiog neišeitų, o jei ir bandytų perkelti merginą iš studijos į jos darbo patalpas, susilauktų priekaištų iš Gerard‘o, tad vienaip ar kitaip kozeriai buvo ne ko kito, kaip Audrey rankose.

Morrigan, kaip ir reikėjo tikėtis, pasirinko tokia pat veikimo taktiką kaip ir jis pats – ignoravimą, kuri ir jos atveju suveikė iki tam tikros akimirkos. Matyt tiek Audrey nervai, tiek ir kantrybė nebuvo geležiniai, kas yra visiškai suprantama. Tačiau, užuot vėlusis į pokalbį, dėl kurio inicijavimo Iero jau pradėjo gailėtis, mergina, tik atsiribojo dar didesne tyla. Ir vertėtų pripažinti, Morri elgesys buvo visiškai pagrįstas.
Audrey, priešingai nei tikėjosi, tiesiog nuignoravus didžiąją dalį jo pabertų teiginių ir į juos neatsakius savais, suraukia antakius, lyg parodydamas, kad šitoks „dialogas“ jo nė kiek netenkina. Niekada nebuvo linkęs per prievartą traukti žodžius iš pašnekovų lūpų. Priešingai. Nors ir pats šnekėdavo, pripažinkim, daug, bet mėgo kai ir kiti nešykštėjo garsinių išsireiškimų. Taigi, ir šį kartą buvo pasiruošęs atkakliam ir mirtinam žodiniam karui, kurį, kažkodėl, tikėjo galįs laimėti, o šitoks pasyvus Morri dalyvavimas jame tik sujaukė visus kruopščiai apsvarstytus planus. Todėl dabar, kai ore skraidančių molekulių nevirpino jokios garso bangos, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik trypčioti vietoje, ir kantriai laukti, kas įvyks toliau. Nuoširdžiai tikėjosi, kad pro duris bet kurią akimirką įsmuks Gerard‘as, nešinas kavos atsargomis, ir nutrauks šitą kankynę, į kurią įsivėlė per savo bukumą ir karštakošiškumą. Įtikėjęs, kad įvyks taip, kaip ką tik sumąstė, kurį laiką regos organus laikė įbestus į duris, kurias tiesiog, vaizdžiai tariant, skrodė žvilgsniu. Tačiau žinant vyresnįjį Way‘ų, šis turėjo įprotį niekada nesirodyti tada, kai jo labiausiai reikėjo. Todėl užuot kankinęs save tuščiomis viltimis apie stebuklingąjį išsigelbėjimą, nukreipia veizolus į Morrigan, kuri ne tik nesivėlė į kalbas, tačiau, rodos, ir visai nesujudėjo (tiksliau, pats tiesiog buvo pernelyg įsigilinęs į savo mintis ir todėl nepastebėjo jokių pokyčių Audrey povyzoje), todėl atrodė lyg vaškinė skulptūra, kurią Iero, pripažinkim, akivaizdžiai rijo akimis. Šitaip mindžikuodamas vietoje ir neturėdamas ką veikti, rankomis spėjo išnarstyti visas kelnių kišenes,o vienoje iš jų atrado seniai pamirštą rūkalų pakelį. Galvoje įsižiebus genialiai minčiai tuojau pat suvartoti atitinkamą nikotino dozę, nusprendžia iškart patenkinti savo poreikius. Taigi, kol šitaip trypčiojo šalia Morrigan, kuriai jo egzistencija buvo nė motais, demonstratyviai išsitraukė Marlboro dėžutę iš apiplėšytų džinsų kišenės. Vos tik apčiuopė minėtą daiktą savo rankose, be jokių ceremonijų ėmėsi darbo; iš pradžių iš pakelio ištraukė žiebtuvėlį ( kurį tenai laikė visų pirma dėl to, kad šis puikiai tilpo pustuštėje pakuotėje, o visų antra – šitaip jo tiesiog neįmanoma buvo pamesti) bei vieną nikotino lazdelę, kurią iškart ir įkišo tarp lūpų. Prieš įkurdamas ugnį, kelis kartus turėjo pakratyti žiebtuvėlį, nes šis pasenęs daiktas dėl nežinomų priežasčių retkarčiais neatliko paskirtų funkcijų. Pagaliau, po kelių knisimosi akimirkų, įžiebia šilumos ir šviesos šaltinį, bei pridega cigaretę. Jausdamasis lyg tikrų tikriausias Prometėjas išgelbėjęs visą žmoniją, keletą kartų įtraukia nuodingųjų dūmų į plaučius. Nikotinui pasklidus po organizmą, iš karto pasijaučia lyg naujai gimęs. Tetrūko tik kavos, bet, deja, Gerard‘o niekur nesimatė.
Kadangi buvo belenkaip įnikęs į savo dabartinę veiklą – rūkymą, iš pradžių net nepastebėjo kaip Audrey grakščiai pakilo nuo stalo, ir atsistojo priešais jį, visame gražume. Tik išgirdęs merginos balsą, pakelia akis nuo Marlboro etiketės, ir nukreipia veizolus į savo eks. Iš vienos pusės, nustebo, kad Morri taip staiga pakeitė savo taktiką, dėl ko ir pradėjo kiek nerimauti. Juk niekada nežinai, kam yra pasiryžusi „greita ir įsiutusi“ boba. O ir Iero organizmas į šitokį netikėtą draugės akibrokštą sureagavo atitinkamai: širdelė pradėjo spurdėti kiek smarkiau, o ir plaučiai, nepaisant to, kad ilgai nuodijami dūmais, privertė paspartinti kvėpavimą ir deguonies apykaitą. Kol Audrey pradėjo savo įžanginę kalbą, Iero spėjo perkėlti cigaretę nuo lūpų bei šią patalpinti tarp dešiniosios galūnės pirštų, o rūkalų pakelį su jame paslėptu žiebtuvėliu sukišti į galinę kelnių kišenę. Merginai lėtai judant link savo tikslo (kurį buvo pernelyg lengva nuspėti) bei sėkmingai mėtant grūdelius į jo darželį, nutaiso „pokalbiu suinteresuoto individo“ veido išraišką ir retkarčiais teigiamai palinkčioja galva, neva sutikdamas su Morrigan pastebėjimais bei jiems pritardamas. Dabar, po ilgo laiko tarpo kai tiesiog nekantriai tykojo progos įgelti pašnekovei, pagaliau išlaukė akimirkos kada galėjo įterpti savo trigrašį. Tačiau, kaip bebūtų keista, nežinojo ką pasakyti. Rodos prarado kalbėjimo dovaną, ir šitaip pats sumovė savo planus santykius su Morrigan išsiaiškinti diplomatišku būdu. Žinoma, nenorėjo išsiduoti ir pripažinti, jog kiek pasimetė, todėl paskutinį kartą įtraukė nikotino likučių, kaip dažnai daro veiksmo filmų herojai prieš pakildami į lemiamą mūšį, bei demonstratyviai užgesino cigaretę į nuorūkų prikrautą peleninę, pastatytą ant to paties stalo, ant kurio visai neseniai buvo įsipatoginusi Morri. Atlaisvinęs abidvi galūnes bei sugrįžęs prie savo intereso objekto, kurį trumpam buvo pametęs iš regėjimo lauko, suneria rankas ant krūtinės ir ištempęs ausis pavaidina, kad klausosi merginos beriamų teiginių, kurie jų adresantei akivaizdžiai teikė didelį malonumą. Suvirškinęs visą garsinę informaciją bei ramiai apsvarstęs susiklosčiusią padėtį, nusprendžia veikti kiek kitaip negu, galbūt, tikėjosi Audrey. Merginai atsidūrus per žingsnį nuo jo bei nutaisius paniekos kupiną šypseną, į ją atsako šaltu žvilgsniu bei tipine rimtuolio veido išraiška, kuri dažnai nežadėjo nieko gera. Nusprendęs ilgiau nežaisti „vaikų darželio“, imasi įgyvendinti tai, ką troško padaryti vos tik pamatė draugę įrašų studijoje. Juk seniai žinoma, kad veiksmai pasako žymiai daugiau negu tūkstančiai žodžių. Taigi, išlaukęs akimirkos, kai atstumas tarp judviejų buvo kone minimalus, staigiai perkelia delnus ant Morrigan veido, kurį prisitraukia prie savojo. Kadangi nesiruošė į jį tiesiog spoksoti, nelaukdamas paliepimo, įsisiurbia Audrey į lūpas, šitaip inicijuodamas aistringą, ir galbūt šiek tiek pervert‘išką, bučinį. O kad ši nesumanytų nutraukti seilių apsikeitimo, atlaisvina rankas ir jomis apsiveja Morri liemenį bei pritraukia Aud dar arčiau, ir žinoma stipriai prispaudžia prie savęs, šitaip nepalikdamas merginai jokios erdvės judėjimui.

Užbaigusi argumentą ėjimu, pergalę pranašavusiu ne kam kitam, kaip pačiai Audrey, nė minutei nepraranda pasitikėjimo savo pozicija ir išlaiko tą morališkai žudančią šypseną visame gražume. Tiesą pasakius, iš Iero pusės nė nežinojo ko tikėtis, nors į tai per daug ir nesigilino, mat galva buvo užkimšta mintimis, kaip dar įmanoma įgelti buvusiam draugui. Nė pati negalvojo, kad vienoks ar kitoks vyro pažeminimas gali suteikti šitiek daug malonumo ir savimeilės. Be abejo, paskirdama ir kelias akimirkas pasimėgavimu darbo „rezultatais“, užmerkia akis, lyg mušis būtų laimėtas ir pergalės iš Morrigan dabar atimti negalėjo niekas. Deja, kaip gyvenime neretai pasitaiko, ne visad išeina taip, kaip norisi ir fortūna gali greit nusisukti, vos tik likimas tavo kelyje išmeta kitą kortą. Ne išimtis buvo ir ši situacija – kai mažiausiai to tikėjosi, sulaukia Iero kontratakos, tik ši buvo ne žodinė, kaip buvo labiausiai tikėtina, bet fizinė. Ir ne, vyras nepaleido į darbą kumščių, nors ir tai būtų buvęs mažesnis akibrokštas nei dabartiniai jo veiksmai. Be abejo, pažinodama Frank‘ą tokį ilgą laiką, turėjo tikėtis kiek karštakošiško, impulsyvaus elgesio, bet šį kartą nuo spėlionių bei hipotezių buvo tiesiog atitrūkusi, tad prireikia kelių akimirkų, kol susivokia kas ką tik įvyko.
Vieną akimirką pajuto tvirtai suspaustus delnus ties merginos skruostais, o vėliau, glitų antikūną, besistengiantį praskleisti iššieptus Morri dantis. Užteko akis praplėšti tik vienai sekundei, kad suprastų, jog yra bučiuojama, bet ir to mažo laiko tarpo užteko, kad organizme įsijungtų gynybiniai instinktai, tad sudėjusi rankas ant Iero krūtinės, inkšdama ir besimuistydama, stengiasi šį nustumti šalin. Deja kitas vyro veiksmas, sulipinęs jų kūnus į artimesnį kontaktą, priverčia veikti kitą, sąlyginį, bet pačios Audrey visiškai nekontroliuojamą refleksą ir delnai, taip įnirtingai bandę atlikti laužtuvo paskirti ir atlipinti juodu vienas nuo kito, tiesiog atsipalaiduoja ir nulinksta žemyn. Morrigan tiesiog nustojo priešintis ir užmerkė akis. Protu suvokė, kad tai, ką dabar daro, jai ateityje tikrai atsipirks ir už tai ant savęs nežmoniškai pyks, bet pats jausmas, viduje subruzdėję jausmai liepė į tai tiesiog nekreipti dėmesio ir pasiduoti, bent jau akimirkai. Juk ne veltui žmonės yra patariama dažniau vadovautis posakiu „čia ir dabar“ ir tiesiog mėgautis tuo, ką tau duoda dabartis, per daug nesikoncentruojant į ateitį ar pergyvenant dėl praeities.
Kelias sekundes be jokių didesnių trukdžių leidusi Frank‘ui ją bučiuoti, galiausiai spjauna į savo principus ir įsitikinimus ir vaizduotėje parodžiusi šiems „asmenims“ vidurinį pirštą, ima įnirtingai atsakinėti į vyro inicijuotą bučinį. Netrukus užgimusi aistra, kurią greičiausiai įplieskė tarp Morrigan ir Iero esanti, sprogstamąjį mišinį primenanti, chemija, vertė Aud vis aršiau liežuviu „braidyti“ po gitaristo burnos ertmę. Nė pati nesuvokė, kaip išsiilgo jų šlapių, gilių ir netgi šiek tiek šiurkštokų bučinių. Žinoma, atmosfera įkaito taip, kad paprasčiausio apsikeitimo seilėmis tiesiog neužteko ir vos kelių akimirkų bėgyje, merginos rankos ima lakstyti po draugo kūną, kuriam laikui apsistodamos ties kaklu, vėliau vienu iš delnu nuslysta žemiau, tą pačią galūnę panardindama po Frank‘o devima maikute. Tiesiog nebesugebėjo savęs valdyti ir leido reikštis nekontroliuojamiems instinktams, tikrąją to žodžio prasme tiesiog prilipdama prie vyro kūno. Norom nenorom aistringo bučinio metu ir Morri lūpų išsprūsta keletas apie pasitenkinima ir geidulį menančių dejonių ir buvo tiesiog neįmanoma nuslėpti, kaip smarkiai ji troško Iero. Būtent tą akimirką būtų nė nesudvejojusi ir atsidavusi vyrui ant to paties stalo, nepaisant to, kad juos neabejotinai būtų užklupęs Gerard‘as, o ir to nežmoniškai gailėtųsi kelių minučių bėgyje.
Deja, bet nuomonės neretai keičiasi, o net ir didžiausia aistra aptemdytas protas būna prašviesėja, tad kai Audrey mintyse prabunda nutildyta moralė ir savigarba, yra tiesiog priversta apmąstyti susiklosčiusią situaciją. Galų gale, sau uždavusi porą klausimų, tokių kaip „kokį velnią čia išdarinėji?“, atkunta ir pasinaudojusi proga, kai Frank‘o rankos klaidžiojo po rausvaplaukės klubus, o ne tvirtai laikė ją ties liemeniu, staigiu judesiu atsiplėšia nuo vyro kūno, nustumdama jį šalin. Kol šis nespėja susivokti kas ką tik nutiko, užsimojusi apdovanoja žemaūgį skaudžiu antausiu ir tiesiog žudančiu žvilgsniu.
- Šunsnukis! – sušnypščia, riešo išorine puse nusivalydama drėgnas ir nuo bučinių aršumo kiek patinusias lūpas, žengdama kelis žingsnius atgal. – Jei dar bent pirštu mane paliesi, aš nurausiu tau pimpalą ir sužersiu jį tavo šunims! – nevengdama grėsmingo tono, paniekos kupinu veidu išrėžia savo grasinimą vis labiau toldama nuo pašnekovo. – Menkysta... – galiausiai sumurma, pasisukdama durų link, pirštų pagalvėlėmis trindama sudirgintą lūpų odą.
Nepamiršusi nuo stalo pagriebti jai priklausančios rankinės, skubiu žingsniu patraukia lauk pro išėjimą, koridoriuje sutikdama ir Gee. Neslėpdama susierzinimo, praneša, kad vyksta namo ir nė nesiruošia paaiškinti susiklosčiusios situacijos, taip palikdama partnerį šiokioje tokioje nežinioje. Nors dabar Morrigan Way‘aus mintys mažiausiai rupėjo – vienintelis dalykas apie kurį galėjo galvoti buvo tas aistringas, įvairaus pobūdžio jausmus, nukreiptus į Iero, pažadinęs, bučinys. Keikdama save, kad pasidavė geismui ir traukai, visą kelią lauk iš pastato, bandė save atkalbėti nuo minčių, sukilusių galvoje. Bandė sau įrodyti, kad ji Iero nekenčia, ir jis kelia merginai tik pasišlykštėjimą, o ne kokius nors šiltus jausmus. Susižvejojusi sau taksi, ką padaryti buvo tikriausiai talentas, turint omenyje, kad gyvena Niujorke, nukreipia vairuotoją Aukštutinio Istsaido link, mat dabar mažiausiai norėjo kažkur trankytis ir mieliausiai laiką leistų savoje erdvėje. Lengvabūdiškai tikėjosi, kad savos sienos padės susiklosčiusioje situacijoje ir nukreips mintis reikiama linkme, t.y. kuo toliau nuo buvusiojo.

Kaip ir taręs, kad eina kavos, vos spėja uždaryt studijos duris ir patraukia link vietos kur turėtų rastis aparatas suteikiantis tokią paslaugą. Spėjo sugalvoti, kad už tai jog apdarė lengviausią ir pabėgo iš karo lauko jo laukia brisiaus galo dalia nuo Audrey neskuba ten ir grįžti todėl pradeda kojas vos ne tempia tempti link koridoriaus galo kovodamas su savo begaliniu noru kuo greičiau gauti kofeino normą. Kadangi studijoje buvo ir Frank‘as žinojo, kad jo giljotinavimas yra atidėtas kuriam laukui, nes Aud neturėtų jo užmušti prie liudininkų, nors mintis, kad ir pats frankas turėtų jau būti pakratęs kojas buvo gan įtikima. Iš Audrey buvo galima tikėtis visko ir labai nebūtų nustebęs jai į jo paskutinį prašymą butų neatkreipta jokio dėmesio.
Pasiekęs kavos automatą ir atradęs prie jo dar keletą draugų, kurie laukė kavos nevaizduodamas labai skubančio persimeta su keliais keletą žodžių. Kaip žinia viena iš vietų kur buvo galima prisiklausyti visokio pobūdžio paskalų ir buvo vietos prie kavos automatų ar ten kur buvo rūkoma. Nors į šitą draudimą niekas per daug nekreipė dėmesio. Pats jis dažniausiai spėdavo užsirūkyti įrašų studijoj net nekreipdamas dėmesio, kad yra ne savoj aplinkoj. O prisiminęs rūkymą ir negalėdamas imt ir nepasinaudot ta proga kaip mat susigraibo iš striukės kišenės ciagretes bei žiebtuvėlį ir tuoj vieną pridegęs pasimalonina dar vienu nikotino daviniu. Kaip nuo pačio ryto jam jau buvo per daug apmąstymų ir įtampos. Nuoširdžiai užjautė ir gailėjosi, kad sugebėjo palikti su priešingus polius, bet būdamas per daug silpnas negalėjo ten ir būti kaip vidurinė jungtis. Netgi po šitiek laiko kai jis išėjo ir dar nepasigirdo jokio riksmo, muštynių ar dūžtamų daiktų garsų sukuria viltį, kad Audrey su Franku netgi galėjo pasikalbėti kaip civilizuoti žmonės. Audrey gebėjo susitaikyti su juo tai kodėl negalėtų susitaikyti ir su Franku? Tik ši mintis nebuvo labai maloni kaip jam. Nesinorėjo vėl pasijusti taip lyg pats butų įstūmęs Audrey Frankui į glėbį. Užsimerkęs jis papurto galvą pabandydamas tokią mintį išvaryti iš galvos ir pasilikti ties lengviausių, kad Audrey gebėjo pasinaudoti jo patarimu ir jiedu per daug vienas kitam nekliudydami dirbo.
Galų gale atėjus jo eilei pareikalauti iš automato kavos, išmeta pusiau surūkytą cigaretę į netoli pastatytą specialią šiukšlių dėžę ir susigraibęs piniginę iš galinės kelnių kišenės atsirenka smulkias monetas, kurias sumetęs į automatą nuspaudžia ir norimos rūšies gėrimo. Nepamiršęs ir to, kad jo buvo prašyta atnešti kavos ir Frankui ką dar spėjo suvokti iš draugo žvilgsnio paima ir antrą puodelį gėrimo. Nebeturėdamas daugiau nieko ką čia bedaryti o ir laiko temti daugiau nebegalėdamas nes tuoj gali imti atrodyti kad jis nė kavos išėjo o išvis pasiplovė, siurbčiodamas savo kavą patraukia atgal.
iki studijos liekant ne per daugiausiai kelio ir išvydus kaip iš jos išlekia Audrey, kuri nebuvo panaši į tą kurią spėjo palikti. Taigi ramu tikrai ten nebuvo. Merginai ėmus aiškinti, kad šioji išvyksta ir net nesirengia atsakinėti į jo klausimus apie tai kas atsitiko lieka nustebęs ir kiek pasimetęs. Negalėjo numanyti kas ten buvo, bet iš Aud akių galėjo nuspręsti, kad malonu nebuvo jai jau ji pralaimėjo karą ir šalinasi ji o ne Frankas kas butų įtikinamiau.
Nelaikydamas Morrigan ir neprašydamas likti, nes nemanė, kad tai jam pavyktų, nuseka akimis merginos nugarą kol ši dingsta ir giliai atsidusęs nueina iki įrašų studijos pečiu pastumdamas dar ne visai uždarytas studijos duris ir taip įeidamas į vidų. Pirmu taikymu akimis nužvelgęs ar visa studijos įranga stovi savose vietose pakeliui užkliūna ir už Franko figūros. Ties juo ir apsistojęs žengęs į patalpos vidų nieko nesakydamas, bet negalėdamas paslėpti veide atsiradusios emocijos norinčios sužinoti kas čia buvo. Nors nebuvo tikras ar jis nori žinoti kas atsitiko. Todėl palieka viską draugo rankose nuspręsti sakyti ar ne. Pastatęs kavą ant stalo atsisėda į kėdę su kuria apsisukęs sukryžiuoja rankas ant krutinės taip dar kartą mesdamas trumpą žvilgsnį į draugo veidą. Tiek užtenka kad sugebėtų pamatyti pradedantį ryškėti raudonį ant jo skruosto ir bent dalinai suvokti, kieno tai darbas.
- aš atsiprašau,- sukilus sąžinei ir po geros tylos ištaria,- tai buvo bloga idėja,- kalbėdamas apie tai, kad vestis čia Audrey ne tik kad nederėjo, bet ir nebuvo galima, trūkteli pečiais ir paėmęs savo kavą atsigeria tuomet jau pastverdamas savo sąsiuvinį ir atvertęs nužvelgia ten parašytas keverzones. Turėjo pasikalbėti su Audrey, bet ne šiuo metu, nes ji visai nenorės kalbėti. O su Franku kažkodėl nujautė, kad bus tas pats. Taigi beliko tik darbas, kuris jau žinojo, kad irgi bus nevykęs.