Laukiamasis

*atsakė į bučinį * Patvirtino kad aš tikrai nėščia, sakė po dviejų savaičių bus jau galima nustatyti kas gims * šypteli * sakė kad man negalima jaudintis nervintis vengt visokių aštrių kvapų ir pan. *pavarto akis *

Negalėsi rūkyti prie manęs * šypteli * Nedaryk iš musės dramblio *sukikena *

*atsako į bučinį * Išeis į naudą * šypteli *

Nenumirsi, neleisiu. * šypteli ir jį pabučiuoja * Einam *šypteli*

*po keturių valandų operacijos iš operacinės išlindo daktaras o iš paskos jo nuvežama Nel būrys seselių nuvežė mergina į palatą, o daktaras nuėjo prie Robert'o *
- Mums pavyko išgelbėti jūsų žmonos gyvybę, dabar jos būklė stabili, bet deja mergina prarado kūdikį ir yra labai maža tikimybė kad dar kada galės susilaukti kito mat kulka pažeidė labai daug svarbių organų... Po kelių minučių galėsite užeiti į palatą. * viską susakęs daktaras dingo ligoninės koridoriuose *

Niekaip nenustodamas tirtėti, o tai, beje, jau ima erzinti ir jį patį, pasiekia ligoninę, nė per žingsnį neatsiplėšdamas nuo Helenos. Pakeliui į šį pastatą sutvarko labai svarbų reikalą - prisiskambinęs vienam iš draugelių šiaip ne taip išaiškina kur randasi sugedęs, griovyje tupintis jam priklausantis Yukon visureigis. Kad ir kiek pinigų turėjo savo sąskaitoje, neketino keturračio draugo, tampiusio jį po visus Manheteno kampelius, palikti likimo valioje.
Padeda Helenai nuklibinkščiuoti iki budinčio daktaro pats, dėl ligi kaulų čiulpų įaugusio globėjiško instinkto visiškai nenorėdamas, kad merginą liestų pora medikų raudonomis pijokų nosimis. Sulaukęs atsakymo, kad merginos čiurna bus pasirūpinta tuojau pat, lengviau atsikvepia nukulniuodamas į laukiamąjį. Smalsius, jį verte vėrusius aplinkinių žingsnius sėkmingai ignoruoja. Pastebėjęs netoliese pūpsantį karštųjų gėrimų aparatą, akivaizdžiai nušvinta ir netgi trumpam pamiršęs prastą savijautą, nuskuba prie minėtojo objekto. Išsipurtęs monetų, sumėto jas į reikiamą ertmę ir suspaudęs porą, taip savo dievinamo karšto šokolado porcijų (jis nepamiršo ir Helenos), trypčioja nekantriai laukdamas, kol šios bus pristatytos. Mažame, ne itin raiškiame ekranėlyje šmėstelėjus užrašui, jog vienas puodelis gėrimo jau supilstytas, atsargiai išsitraukia jį iš laikiklių. Kadangi šokoladas buvo be galo karštas, pūsteli į jį oro, vildamasis, jog gėrimas atvės bent jau tiek, kad jį būtų galima gerti. Aparatui pristačius ir antrąją porciją, pasičiumpa abu puodelius ir nužingsniuoja prie vienos iš laisvų kėdžių. Atsisėdęs, Helenai priklausančią porciją pastato greta savęs, o savąjį pradeda doroti - gurkštelėjęs, bemat pajunta kaip karštas šokoladas nuslysta gerkle suteikdamas itin malonų pojūtį.

Kurį laiką, dar gabenantis link ligoninės, bendrauja su medikais, aiškindama visą situaciją, kol pastarieji maigė jos koją, taip sukeldami tik bereikalingo skausmo. Visgi nusprendusi, kad jie tiesiog dirba savo darbą, iškenčią skausmingą procesą, kol galiausiai žmonės baltais chalatais, ar šiuo atveju - raudonom uniformom, palieką ją ramybėje. Atkreipusi dėmesį į perdėtai susirūpinusi Leto veidą, primerkia akutes ir tuo pačiu nusišypsodama, su siekiu praskaidrinti vyro nuotaiką.
Kai pagaliau atsiduria prie gydimo įstaigos, padedama Jared'o nusigabena iki reikiamos patalpos, kur ją pasitinka tradicinės išvaizdos daktaras - kiek žilstelėjęs, praplikęs, su akinukais ant nosies. Visą laiką kol yra tvarkoma jos čiurna, prasėdi susiraukusi, bei įsikibusi į lovos atbrailą, kentėdama itin nemalonius pojūčius. Kai jos galūnė yra atstatyta, bei apibintuota, išklauso daktaro žodžių ir atėjus laikui pagriebia lapelį su velniai žino kokiom keverzonėm. Prieš paliekant kabinetą, prie Helenos prisistato seselė, kuri įteikia merginai kažkokį, ramentą primenantį įrankį, taip priversdama Barker ne tik nustebti, bet ir nusikvatoti. Visgi suprasdama, kad sunkiai judės aplinkui, o ir vaikščiojimas pasirėmus sienomis neatrodė šauni idėja, pasisavina įnagį.
Palikusi patalpą ir įėjusi į laukiamąjį, akimis susiranda draugą, kuris ją atlydėjo, ir veidą papuošusi šypsena, kaip patvirtinimą, kad viskas praėjo gerai ir jokių komplikacijų nėra, pajuda jo link.
Galiausiai atsiradusi visiškai šalia Leto, sustoja, vis dar plačiai besišypsodama.
-Žiūrėk. - kiek kilstelėja lazdelę, kurią ne per seniausiai gavo. - Dabar aš beveik invalidė. - sukikena, nuleisdama akis žemyn, ties savo kojomis. - Tikiuosi laukimas neprailgo? - nepakeldama žvilgsnio, sumurma. - Tai buvo nebūtina.
Prisiminusi kaip ji nemėgsta ligoninių, apsidairo, nužvelgdama visus ligonius ar šiaip sunegalavusius žmones.

Taip ir prasiurbčiojo karštą šokoladą laukdamas Helenos bepasirodant, per tą laiką spėjęs ne vieną kartą apsisvilinti liežuvį, tad gerklės prikimimą trumpam pakeičia nestiprus, tačiau vis tiek ne itin malonus burnos ertmės perštėjimas. Kadangi be perstojo vėpsojo į duris, už kurių yra Barker, iš karto pastebi pro staktą pranėrusią raudonplaukę merginą, kurios šlūbčiojimą iki jo pasitinka plačia, visapusiškai nuoširdžia šypsena. Nelabai turėdamas jėgų miklintis, nuo kėdės pakyla lėtai ir kiek siūbuodamas. Dėkui Dievui bent jau karštas šokoladas padėjo sušilti, tad jautėsi mažumėlę geriau. Tiek merginos veiksmai, tiek žodžiai sukelia jam juoko bangą, tad kiek per garsiai nusikvatoja prisotindamas organizmą nebloga vitamino C doze.
- Be jokios abejonės - laukimas neprailgo. Pasilinksminau,-mosteli ranka į šalimais pūpsančią kėdę, su ironiška, tačiau nepiktybine potekste perteikdamas, lyg ant jos driektųsi ištisas atrakcionų parkas. Pritraukęs plastmasinį puodelį sau prie lūpų, susiurbia paskutinį gėrimo likutį ir palinkęs prie kėdės, pasigriebia Helenai priklausančią porciją su vis dar garuojančiu šokoladu.
- O čia tau. Kad atsigautum, taip sakant,-siūlomai atkiša kvapnius garus skleidžiantį puodelį į draugę, veide neslėpdamas plačios šypsenos.
- Kaip sekėsi?-pozityvi išraiška kiek paniūra, akims nusileidus iki aprištos, ore, neliečiant žemės kybančios Barker kojos. Per nugarą nejučiomis perbėga mažytis šiurpuliukas - visokių fizinių traumų yra ir pats į valias patyręs, o skausmas tokiais atvejais būdavo itin stipriai jaučiamas. Vėl pažvelgia į Helenos veidą ir šiai neakivaizdžiai pasiskundus, išleidžia gilų atodūsį.
- Turėtum džiaugtis, kad tau koją sutvarkė profesionalai, nes jeigu to būčiau ėmęsis aš...-specialiai nutyla tik sustiprindamas įspūdį, jog tęsinys nebus teigiamas.
- Na, tai ko gero baigtųsi labai nesėkmingai,-sukikenęs pasisuka į tą pusę, kurioje stovėjo gėrimų aparatas. Sugniaužęs delne tuščią puodelį, vienu taikliu metimu pasiunčia jį į šiukšlių dėžę.

Stebėdama pašnekovą, kai šis dėsto savo mintis, pakelia galvą, kad galėtų pažvelgti į jo akis. Kai pastarasis ėjimas iššaukė merginos šypseną, ją delnu paslepia, pirštais paknaibydama sužeistą lūpos kamputį. Stengdamasi nenukrypti nuo Leto žodžių, ignoruoja sukilusias mintis, į draugo kalbas atsakydama dar didesniu šypsniu.
-Verti mane jaustis nepatogiai. - patraukia sau nuo veido nemaloniai krintančius plaukus. - Mažų mažiausia ko noriu, tai sukelti tau nepatogumų. - sveikąja koja pasiremia, kad spaudimas netektų sužalotajai.
Tuo metu, kai J įteikia jai garuojanti puodelį su karštu šokoladu, išsišiepia, neslėpdama nuostabos, bei susižavėjimo. Viena ranka suėmusi šiltą puodelį, kiek kilsteli jį, gurkštelėdama viliojančiai atrodančio, bei kvepiančio gėrimo. Jausdama kaip šiluma užlieja gerklę, o vėliau ir visą kūną, užsimerkia, besimėgaudama akimirka. Netrukus praplėšia akutes, ir įrėmina jas ties Leto veidu, spinduliuodama dėkingumu.
-Nepaisant to, kad mane erzini... - suvaidindama kiek susierzinusią, galop vėl išsišiepia. - Visgi sugebi nuteikti maloniai. - dar kartą leidžia sau pasimėgauti šiltu gėrimu.
Klausydama vyro žodžių, neslepia sukilusio juoko, tad sukikena, lyg pritardama J žodžiams, apie kojos gydimą.
-Gerai, prisipažįstu, tu mažai kuo galėtum padėti to atžvilgiu. - kiek žengia atgal, kojai įsiskaudėjus stovėti vienoje vietoje. - Lieku skolinga. - manydama, jog ir taip užlaikė Leto, inicijuoja atsisveikinimo kalbą.

Jau buvo beužmirštąs apie sužeidimą merginos lūpoje, tačiau kai ši palyti žaizdelę pirštais, atmintis pasitarnauja lauku ir vietoje. Žengtelėjęs vieną žingsnį arčiau draugės kiek prisimerkia, tiriamai įsistebeilydamas į pro Helenos pirštus vis tiek pasimatantį negražumyną. Vos susilaiko dar kartą nepaliepęs draugei liautis čiupinėjus tą nukamuotą odos lopinėlį, o tai jau būtų, berods antras kartas šį vakarą, tačiau susitvardo, nes Barker kalbos, nukreipia mintis ir priverčia kaktą atsiraukšlėti. Užmerkęs akis, lėtai sukioja galvą į abejas puses, tuo pačiu caksėdamas ir liežuviu.
- Pamiršai vieną dalyką: visi šiandieniniai nepatogumai įvyko tik per mane,-praplėšęs kelias sekundes tamsoje skendusias akis, nusišypso. Karinga veido išraiška byloja apie tai, kad neketina pastaruoju klausimu nusileisti, kad ir kokius įtikinamus motyvus mergina bepažertų. Kaip ir tikėjosi, Helena karšto šokolado porciją priima itin palankiai, o tai priverčia jį dar plačiau nusišypsot. Kadangi buvo spėjęs pamesti savo paltą, suleidžia akis į kiek patamsėjusius, vis dar drėgnus marškinius ir to pasekoje gimsta mintis, jog būtų ne prošal keliauti namo ar bet kur kitur, velniop iš šito pastato. Atsisveikinimo gaidelė Helenos balse priverčia jį atkusti. Gerokai susiraukęs, pakelia akis į merginą.
- Tu kur susiruošei?-iššoka prieš pat draugę ir judviejų veidai vienu momentu vos nesusidaužia. Anei kiek nesutrikęs, nemažina be galo minimalaus atstumo tarp judviejų, o ranka, nestipriai suima Helenos petį.
- Negi manai, kad leisiu tau pabėgti?-susiraukia dar labiau, teigiamą atsakymą, kuris akivaizdžiai buvo Helenai priimtinas, interpretuodamas kaip visišką absurdą.
- Dabar, kaip niekad tau reikia žmogaus, kuris galėtų tavimi pasirūpinti,-įžiebęs veide minimalią šypseną, delnu švelniai suima už merginos skruosto šios veidą kiek prilaikydamas, kad akių kontaktas nutrūktų neprašytas. Buvo akivaizdu, jog mėtydamasis tokiomis frazėmis omenyje turi save ir nieką kitą.
- Be to mano pažadas tave prablaškyti nuėjo šuniui ant uodegos. Reikalauju suteikti man antrą šansą,-veido išraiška, kaip ir visuomet panašiais atvejais, kuomet būdavo užsibrėžęs pasiekti savo, tampa žudančiai maldaujanti.

Aiškiai rodydama nepasitenkinimą ir bei veido išraiška neigdama Leto žodžius, neva jis vienas kaltas dėl visų nemalonių įvykių, bet yra paveikta jo veido išraiškos, bei nuovargio, tad pasiduoda, mimika palikdama ties ramia, kiek diplomatiška ir be didesnių teigiamų ar neigiamų emocijų ženklų. Jau buvo pasiruošusi išklausyti atsisveikinimą, panašų į tokį, kokį girdėjo parke tik su dvigubai daugiau atsiprašymų, tad net kiek pašoka, kai J taip priartėja ir pateikia netikėtą klausimą. Lyg išgąsdintas šunytis, žvelgia į vyro veidą, net pajusdama kaip bando ieškoti atsakymo į draugo žodžius. Galiausiai susikoncentravusi ties savo stovių, bei veido išraiška, kuri tuo metu buvo perdėtai keista, nuleidžia galvą, leisdama plaukams užkristi ant veido. Kelių sekundžių bėgyje susikaupia, bei vėl nutaiko žvilgsnį į Jared'o akis. Jam toliau šnekant, nesistengia nuslėpti, kad vėl jaučiasi lyg kamuojama ir mintis apie tolesnį būvimą kartu ją graužia.
-Tau nereikia būti perdėtai mandagiam. -prikanda kitą, netokį sužalotą lūpos krašteli, kad ir vėl neiššauktų ginčo dėl šio menkniekio. - Juk man tikrai viskas gerai. - teigiamai sulinksi galvą, stengdamasi įtikinti vyrą.
Akims užkliuvus už kone maldaujamos J veido išraiškos, suglumsta. Heleną veikė nemalonios mintys, neva tik apsunkina ir taip darbais užsikrovusį žmogų, bet dabartinė jo veido išraiška priverčia merginą suabejoti.
-Na gerai... - galiausiai nusileidžia, kiek patempdama lūpų kampučius aukštyn. - Tik su sąlygą, kad tavęs tikrai neapkrausiu. - vis dar gniauždama karšto šokolado puodelį, galiausiai nukreipia žvilgsnį į jį.
Šįkart specialiai žengia žingsnį atgal, veidą papuošdama gudriu šypsniu, bei smiliumi rodydama į Jared'ą.
-Na jei ir antrasis bandymas baigsis kaip nors šitaip. -ramentu parodo į sutvarstytą koją. - Turėsiu atsisakyti tavo pasiūlymo. - žinoma, juokaudama, sumurma, bei netrukus ir sukikena, žymiai sušvelnindama visą sakinį.

Kuomet tam tikri Helenos mimikų požymiai duoda suprasti, jog mergina nusileido ir nenorėdama ginčytis prisitaikė prie jo nuomonės, išspaudžia pergalingą šypseną. Nors ir sąžinę graužęs kirminas susitraukė to dėka mažiau dorodamas pastarosios dorybės likučius, jį tenkino faktas, kad eilinį kartą pasiekė savo. O tai buvo linkęs daryti visais įmanomais būdais. Jausdamas, jog Barker nusiteikimas kiek pakito, greitai sujungia visus galus, bet gautas, tikslingas atsakymas, jog dėl to kaltas yra jo elgesys, nesukelia net menkiausio suglumimo.
- Jeigu manai, jog darau tai tik iš mandagumo, tu klysti,-graudulingai atsidūsta, lyg mėgintų pašnekovę paguosti.
- Abejoju ar iš vis nutuoki, kas dedasi mano galvoje,-gudriai vypteli iš dalies džiaugdamasis, jog jiedviem norint naująsias jų versijas, atsižvelgiant į dešimties metų nesimatymą, pažinti geriau, prireiks šiek tiek laiko.
Puikiai žinojo, jog panaudojęs tokią už širdies griebiančią miną mažų mažiausiai privers Heleną suabejoti savo pozicijos tvirtumu, todėl norėdamas prislopinti nejučia platėjančią, pasitenkinimo kupiną šypseną, kietai suspaudžia lūpas, tyliai atsikrenkšdamas. Į merginos dėstomas sąlygas atsako paklusniais smakro linktelėjimais, juolab nebuvo tikras ar kitą dieną sugebės prakalbėt, o ką jau kalbėt apie dainavimą. Kai pašnekovė kiek atsitraukia, padabina suvaidintai arogantišką fizionomiją šypsniu, kurį buvo galima suprasti kaip ganėtinai dviprasmišką.
- Nemanau, kad jeigu ir vėl susimausiu, sugebėsi pasprukti,-tebesišypsodamas, parodo pirštu į sužeistą Helenos koją, akcentuodamas ją kaip minėtos negalios kaltininkę. Beregint atsileidžia liovęsis vaipytis, nors ir sėkmingai užsiiminėjo tuo jau kurį laiką.
- Mano namuose tau patiks,-prieš puldamas vardyti, šmėsteli vieną iš rankų.
- Pilna vietos, daug įdomių daiktų ir turiu didelį fortepijoną,-tariant paskutinįjį sakinio sudedamąjį elementą, akys sutviska, tarytum minėtasis muzikos instrumentas turėtų įkvėpti draugę įsimylėti jo tvirtovę čia ir dabar. Jau kaip ir ketindamas šalintis, reikšmingai pažvelgia į merginą vien tik žvilgsniu paklausdamas ar šiai nereikia pagalbos ėjimo procese.

Beklausydama draugo žodžių, nė kiek nekeičia nusistovėjusios veido išraiškos, kurioje matėsi tik šiokia tokia šypseną, o akyse atsispindėjo šiokia tokia intriga. Supratusi, jog eilinį kart pasidavė, suraukia lūpas, bei suvaidina pykta, dėbtelėdama į Leto. Visgi nusprendžia, kad turės pakankamai laiko atsigriebti, tad po kelių J žodžių, vėl išsišiepia.
-Nors tu ir tikrai trokšti sužinoti daugiau apie mane... - nutęsia, taip suteikdama sakiniui dviprasmiškumo. - Bet aš tikrai nenoriu žinoti, kas sukas tavo galvoje. - neigiamai papurto galvą, ir eilinį kart patraukia raudonus, akis kabinusius plaukus nuo veido. - Ir tu mane gąsdini. - ale konstatuoja faktą, kuris ne per seniausiai pradėjo ją kirpinti. - Be to, juk apie tave gali gyvą galą perskaityti google'je. - po pastarojo žodžių junginio sukikena.
Toliau vadovaujasi nerašytomis dialogo taisyklėmis, ir klausosi ką šneka Leto, bandydamas ją kone papirkti.
-Na, čia priklauso nuo situacijos. - primerkia akis, veido išraiška padarydama gudria. - Sakoma, kai negali bėgti, gali šliaužti. - vėl sukikena, akis nukreipdama į savo apibintuotą koją.
-Hmm... skamba viliojančiai. - pripažįsta, kad vyro pateikti faktai jai teikė susižavėjimo. - Bet man vistiek baisu. - suvaidina įsigandusią, bei dvejojančią.
Galiausiai sulaukusi Jared'o žvilgsnio, kuris klausiamai tyrė jos gebėjimą vaikščioti, tad ištiesia ranką ir ją pamojuoja jam prieš veidą.
-Ei! Juk aš tik BEVEIK invalidė. - pabrėžia vieną iš svarbiausių sakinio žodžių, tuo pačiu sukikendama ir pasisukdama išėjimo link. - Man bus viskas gerai. - nusišypso ir patraukia išėjimo link.

Apsimeta, jog Helenos išraiškoje neįskaitė nieko "įtartino", tad savąją palieka anei kiek nepakitusią - gudriai šypsojosi, o mimika bylojo apie gerokai erzinantį savimyliškumą, kurį suvaidinti jam buvo vienas juokas. Klausydamasis pašnekovės kalbos, kurios eigoje taip ir knietėjo įsiterpti, kietai sučiaupia lūpas siekdamas pažaboti pastarąjį norą. Visgi su sukilusiu juoku kovoti tapo per daug sudėtinga, tad neiškentęs, nusikvatoja.
- Mane iš ties glumina tavo žodžiai. Taip norisi bent vieną dieną pasijusti normaliu...-parinkęs būtent tokį būdvardį, omenyje turi ramybę ir gebėjimą anei vieno žmogaus neužkabintam praeiti gatve.
- Žmogumi ir tu tiesiog profesionaliai sugebi iš manęs tokią galimybę atimti,-patempęs lūpą, kelis sykius teatrališkai šnirpštelėja nosimi, puikiai įsijausdamas į nuskriaustojo amplua. Pokalbiui pasisukus judviejų bendro gyvenimo tema, akivaizdžiai surimtėja.
- Vienas gyvenu jau seniai...-nutęsia, o tonas akimirką tampa menantis apie nesuvaidintą liūdesį. Deja, bet emocinis pokytis su dailiosios lyties atstovėmis neturėjo nieko bendra, juolab jam ir be jų gerai. Paprasčiausiai nevalingai prisimena savo ištikimiausią keturkojį patikėtinį, kurį gyvūnų globėjas Šventas Pranciškus pasišaukė pas save į dausas prieš kelis metelius. Viso labo, lyrinis nukrypimas tetrunka akimirką, tad įstengia šyptelt.
- Nenustebk, jei išvysi mane perbėgantį per svetainę nuogam pavidale. Greičiausiai apie tavo būvimą būsiu užmiršęs,-sukikena, kad neduok Die Helena neteisingai interpretavusi jo teiginį pasijus visiškai nereikšminga. Sutikdamas su mergina, kad ji vis dėlto invalidė yra tik iš dalies, pavarto akimis linktelėdamas. Sugrūda krumplius į džinsų kišenes, nes pastarieji draugei susvyravus be jokios abejonės būtų pasitarnavę pagalbiniais sumetimais. Jiedviem artėjant prie durų pajunta aplinkui tyvuliavusią šalto oro bangą, tad kiek susigūžia, neabejodamas, jog greitu metu vėl sustirs, kaip žiemą į lauką išguitas šunytis. Kai jiedu išlenda į lauką, nugrobia kažkieno, tikrai ne jo kviestą taksi ir sėkmingai iš čia pasišalina, nurodydamas tikslias koordinates į savo "Occam's Razor".

Po gan ilgoko ejimo sios istaigos link (nepamirskim, kad Erin ne begike, o P taikytis reikejo), merginos pagaliau ieina. Nulydejus Drauge ligi laukiamojo kedziu, nueina budincios sesutes ir minimaliai papasakoja, kas nutiko, na, tiksliau pasako, tai, ka zinojo. Siai pazadejus greitu metu atsiust koki nors jauna rezidenta, iduoda Switch silta antklode, kad nukentejusi bent kiek apsiltu. Tikriausiai sesele nebutu buvus tokia maloni, jei neprisimintu P, kuri cia praleido kone menesi.
Staigiu zingsniu nusuoliavus link drauges, isitaiso salimais ir sia per pecius apkloja.
- Pasakok, kas tave istume, arba, kodel nusprendei, kad puiki mintis issimaudyt fontane?- pasako, o rankomis apkabinus per pecius, bando sia sildyti.

Išklausius visos istorijos, gyliai atsidūsta ir įremia smakrą į šios pakaušį. Jai buvo sunku ką ir pasakyti, ypač kai žinojo, kad padėti negali.
- Pasiūlyčiau savo pagalbą, bet pagal galiojančius įstatymus man net alkoholis yra neleidžiamas,- liūdnai tarsteli ir šiek tiek kilsteli šiosios smakrą ieškodama žodžių.
- O kaipgi tavo tėvai? Die, juk turi turėt kokių giminių, kurie tau padėtų,- prakalba, tuo metu galvodama apie brolį, kuris tikriausiai buvo jos atrama šiuo metu, na, ir apskritai. Daugiau ir nespėjo nieko pasakyt, nes prie jų prisistatė jaunas rezidentas. Neatrodė, kad šis labai rūpestingas, bet vistiek ėmėsi darbo pradėdamas apžiūrą. Patikrinęs Erin rekcija ir šiaip kūno temperatūra, geranoriškai paleidžia namo.
- Ar nenorėtum ko nors karšto,- Switch pasako, jau nuėjus vaikinui.

Pamačius, kaip draugė išsitraukia savo žolę, išpučia akis. Tikriausiai kitu atveju būtų neatsisakius psichotropinių medžiagų, bet dabar...
- Po velnių! Kalbėjau apie kavą,- taria ir kartu atsistoja, bet šiai susvyravus, vėl ją apkabina.
- Taip duktės nesusigrąžinsi. Netapsi metų motina rūkydama marihuana,- tarsteli ir nubraukia plaukus nuo draugės veido.

Dirbtinai suraukia nosytę kartu kaktoje sugebėdama įrėžti raukšlę.
- Pala, gal tu rimtai karščiuoji, ar ką? Switch visada teisi, o iššimčių nėra ir nerasi, supratai?- rimtai pasako, bet jos šiuos žodžius palydi lengvabūdiškas juokas vis dar primindamas, kad P nuolat rimta tiesiog nesugeba būti. Erin prisiartinus dar arčiau, taip pat ją smarkiau suspaudžia glėbyje ir padeda galvą ant šios peties.
- Kitą kartą, kai norėsi maudytis, tai skambtėlk man, atmušiu bet kokį norą,- tyliai tarsteli ir silpnai pakštelėjus į šios skruostą, atsišlieja.
- Persikelkim į kavine. Ne kažin kas, bet ten turėtum sušilt labiau, sutinki?- švelniai taria, o akyse atsispindėjo geranoriškumas, kuris Switch veido bruožams buvo retas.

Veide atsiranda šypsena, kurią skatino nauja draugės nuotaika ir šypsena.
- Pagal rodykles mačiau, kad kavinė netolimais. Manau tikrai ten bus tai, ko nori,- užtvirtina savo žodžius aktyviu linksėjimu. Ausis pasiekus sekantiems draugės žodžiam, kiek sumažina šypsena.
- Patikėk, kai ji bus tavo glėbyje, suprasi, kad buvo verta,- pusteli oro aukštyn, taip pašalindama keletą garbanų nuo veido. Pati tvirčiau suspaudus draugės ranką, pasisuka į ėjimo pusę, prieš tai žvilgsniu atsisveikindama su budėtoja.
- Pala!- rikteli nė iš šio, ne iš to ir sugruda rankas į striukę ieškodama piniginės. Šia ištraukus, peržvelgia kiek turi ir netgi šypteli dėl to, kad alga buvo gauta neseniai, tad ir "žalių" buvo pakankama, kad pavaišintų draugę.
- Eime, aš vaišinu,- tarsteli ir nusitempia ligoninės kavinės link.