Svetainė

*atėjo, atsidarė langą, atsisėdo ant palangės ir užsirūkė, žvalgydamasi pro langą, nugręždama šlapius plaukus apie kažką mąstė *

* užgesino cigaretę, išmetė pro langą, nušoko nuo palangės, kažkur nuėjo *

*atsvirduliavusi čia, apsikabinusi Cam'ą galų gale atsitraukė * Na va ir atsiskaičiau * juokiasi *

*bučiuodama jį šnekėjo * Aš žinau kad aš negailestinga dėl to tau taip ir patinku tau * bučinys * Ah jau gali neaiškint šitas bučinys buvo geresnis už tuos susitikimus * vėl bučinys *

*apsimeta labai abejinga * O ko ten? Mano lova paklota * nusijuokia *

*toliau apsimeta abejinga ir vos laiko juoką * Tai va eik ten tiesiai, pašokinėk ir sugrįžk * šypteli*

*juokiasi išnešama *

Atsibrukęs į svetainę apsidairo, nes Nelly namų per judviejų draugystės laikotarpį gerai pažinęs nebuvo. Akimis užkliuvęs už valgomojo stalo, kuris ir buvo pagrindinis jo sumanymo tikslas, beregint pasiekia reikiamą objektą. Kadangi stalas, kaip jis ir tikėjosi, neatrodė nei šventiškai, nei romantiškai, skubiai nukrauna nuo jo bereikalingus daiktus, tokius kaip knygos, pultelis nuo televizoriaus, moteriška kosmetika. Pataisęs staltiesę, nužengia prie laukujų durų ir jas pradaręs trumpam išneria į lauką. Jame, nugenėjęs Nelly gėlių darželį ir prisiskynęs gražių gėlių, netrukus sugryžta. Sumerkęs gėles į didelę, praštmatnią vazą, pastato ant stalo, maždaug ties viduriu. Sukomponavęs ir žvakes, uždega jas žiebtuvėliu. Kadangi iki visiškos tobulybės trūko tik vieno štricho - malonaus muzikinio tono, Nelly muzikiniame centre parenka reikiamą plokštelę. Pritildęs muziką taip, kad ši negrotų nei garsiai, nei per nelyg tyliai, sugrįžta prie stalo, kurį visą tą laiką šitaip karštligiškai komponavo. Supratęs, kad judviem reikės ir gėrimo vilgdyti gomuriams, nukniaukia vieną butelį vyno ir merginos baro. Pastatęs ant stalo ir jį, prideda porą fužerių. Dar kartą tiek gėles, tiek žvakes, tiek visa kitą pataisęs, sudrimba į kėdę lengviau atsipūsdamas. Įbedęs akis į virtuvines duris, laukia Nelly pasirodant.

*ateina su savo lėkštėm * Taigi ką tu čia sumą... * mergina nebaigė sakinio nes vos neišdrebė lėkščių bet kažkaip susivaldė tad jos tik vos vos susvyravo * Kaip gražu... * su ryškiu susižavėjimu pasakė ir padėjo maistą ant stalo kartu su įrankiais negalėdama atsigrožėt šia romantiška aplinka * Ir kuo aš nusipelniau tokios malonios valgymo aplinkos? * pagaliau baigusi dėliot maistą atsisuko į Vitaly visa plačiai išsišiepus *

Galiausiai sulaukęs merginos, beregint atsistoja šventiškai išsišiepdamas. Kadangi Nelly reakcija į visą jo sukomponuotos aplinkos vaizdą pampino jo ir taip išsipūtusią savimeilę, plačiai, kiek per plačiai šypsosi.
- Žinai...-pirštu vedžiodamas per stalo paviršių kažkokius abstrakcius ornamentus, nudelbia akis, vaizduodamas guvų berniuką.
- Pamaniau esi verta gražios vakarienės, o ne šiaip tradicinio mitalo susikišimo į skrandį ritualo, stebint televizorių,-pagaliau žvilgtelėjęs į merginą, prieina arčiau. Pirštų galiukais pervedęs per jos skruostą, mikliai atsisuka į pusę, kurioje arčiausiai jo stovėjo kėdė. Atitraukęs ją, galvos linktelėjimu paskatina merginą atsisėsti. Taip ir stovėdamas, įtraukia pilnus plaučius oro, prisigėrusio malonaus patiekalo kvapo.
- Vertinu tavo kulinarinius sugebėjimus. Be galo gardžiai kvepia,-šypteli, nevalingai dirstelėdamas į sustatytas lėkštes.

*dar plačiau išsišiepia tikriausiai plačiai neįmanoma ir tiesiog pakerėta šios nuotaikos atsisėda į kėdę * Oh gaš.. dabar gailiuosi kad čia pašildytas maistas, netiks prie aplinkos * tyliai sukrizena * labai ačiū, man labai patinka tokie dalykėliai *šypteli žiūrėdama į jį *

Džentelmeniškai pritraukęs merginai kėdę, netrukus atsisėda ir pats. Susivokęs, kad į maistą lėkšteję per ilgai užsižiopsojo, pakelia akis į viršų, stengdamasis žiūrėti tik į Nelly veidą.
- Nenusišnekėk,-neigiamai papurtęs galvą, šiek tiek suraukia antakius. Nutilęs, palinksta arčiau stalo vidurio ir pačiupęs butelį su vynu, sukrinta atgal į kėdę.
- Kai pamatysi ką padariau tavo gėlių darželiui dings visa mūsų draugystė,-sukikenęs, įpila vyno į taures. Vieną iš jų padavęs merginai, atsiremia alkūnėmis į stalo paviršių, kad būtų kuo arčiau pašnekovės.
- Tikrai...-pastatęs savo taurę, kurią laikė rankoje, prispaudžia delną prie kairiosios krūtinės pusės, nuoširdžiai, tačiau neplačiai šypsodamasis.
- Nereikia dėkoti. Be to maniau, kad romantika šiais laikais nemadinga. Supranti, aš šiek tiek senamadiškas,-sukrizenęs paima Nelly už rankos ir pasičiupęs savo taurę su gėrimu, kurio paprastai negeria, šypteli.
- O tostas būtų toks...-akimirką prisimerkia bei nutyla ir pakitusios veido minos duodamas suprasti, jog susimąstė.
- Vyras protingesnis už moterį, vyras stipresnis už moterį, vyras kilniaširdiškesnis ir dvasingesnis, tad išgerkime už tą, kuri jį tokį padaro, - už moterį,-nusijuokęs, palenkia savo taurę, laukdamas tradicinio, tostą užtvirtinančio stiklo glazūros dūžio.

*susidaužia su V taurėmis ir šypteli, gurkštelėjus pradeda šnekėti * Pirma niekada nemokėjau deramai auginti gėlių *nusijuokia * Antra aš tiesiog Dievinu va tokius dalykus *šypteli * Jei tai nebemadinga tuomet tu pats mylimiausias mano pažįstamas nemadingas žmogus * nusijuokia * Ir trečia tostas man irgi patiko *šypteli *

Po dūžio, kurio laukęs pagaliau sulaukė, pasiraukydamas nuryja mažytį vyno gurkšnį. Tuojau pat pakėlęs akis į merginą, išklauso šiai kalbant. Kadangi Nelly kalba jam pasirodė be galo graži, kelis kartus svajingai padūsauja.
- Tu per daug gera man. Nesu prie to pratęs,-prisistūmęs lėkštę su maistu, beda šakute į vieną iš drūtesnių, "mėsos su įvairiais priedais" gabalų.
- Kad ir ką bedaryčiau, nesulaukiu jokios neigiamos reakcijos iš tavo pusės,-šyptelėjęs įsideda davinį į burną, o kadangi yra tėvelių mokytas pilna burna nekalbėt, prasižioja tik sukramtęs ir nurijęs.
- Skanu. Arba esu toks išbadėjęs, kad man skonis vis vien,-sukikenęs, trumpam įninka į maisto dorojimo procedūrą, nes taukšdamas apie alkį buvo visiškai atviras. Laikantis pastarosios, etikėto normų neperžengiančios nuostatos, prakalba tik tuomet, kai burna būna tuščia:
- Taigi pasakok man kas per dalykai dedas tavo asmeniniame gyvenime,-susipratęs, kad turėtų pateikti kur kas konkretesnį klausimą, pratęsia:
- Kaip širdies reikalai ir taip toliau?-sriūbteli vyno, šį kartą nesiraukydamas. Tuo tarpu akių, nepatraukia nuo Nelly.

*pati valgydama tik daug labiau galvodama apie skonį kuris buvo iš ties puikus, viską sukramčius ir gurkštelėjus vyno ji prašneko * Gera? Kad tu geras ir aš gera nėra už ką pykti, vis tiek tų gėlių nebūčiau geriau panaudojus * švelniai nusijuokė meiliai pažiūrėdama į gėles ant jos stalo, po kiek laiko žvilgsnis sugrįžo prie Vitaly išgirdus klausimą apie širdies reikalus ji giliai atsiduso * Širdies reikalai... Eh.. kokie jie gali būti kai, vieną vaikiną netyčiom lengvai nunuodyjau, vienas nesiteikia manęs prisiminti, o aplink daugiau vieni šikniai išskyrus tave, o tu klausi kodėl aš gera * švelniai nusijuokia *

Nesulaiko veide šypsenos, bylojančios apie vidinį džiugesį, merginai itin pozityviai vertinant į romantiškos vakarienės idėją. Šiai beriant žodžius, naudodamasis proga, kuomet pats užima tik klausytojo poziciją, vidutiniu tempu doroja lėkštėje likusį maistą. Nelly pasidalinus su juo skaudžiais potyriais širdies reikalų tema, kiek nustebęs iškelia antakius ir nurijęs paskutinius kasnius, prataria:
- Tu juk juokauji, taip?-nepatikliu žvilgsniu palyti merginos veidą, tačiau šios išraiškoje įskaitęs kažką tokio, kas leido susidaryti prielaidą, jog atsakymas į jo paties iškeltą klausimą yra neigiamas, giliai atsidūsta.
- Sunku patikėti...-nepatraukdamas akių nuo Nelly, nestipriai neigiamai papurto galvą.
- Esi labai graži, komunikabili mergina ir...-tuo metu prisiminęs vieną merginos ištartą frazę, taip ir nebaigęs minties, nutyla. Beregint ištempęs lūpose šypseną, išvagoja kaktą giliomis raukšlėmis.
- Pala, tu pasakei, kad aš nesu šiknius?-abejais delnais lėtai perveda sau per veidą, slėpdamas sukurstytą, plačią šypseną.
- Galvotum kitaip, jei bandyčiau tave merginti, patikėk,-galiausiai neiškentęs, skardžiai nusijuokia.

*nusijuokia * Nu nesi, bent jau pakolkas. * įdėmiai žiūri į jį lyg bandydama įskaityti ant jo veido šiknius jis ar ne * Ir kodėl gi nebandai? * nusijuokia* Nors gal ir gerai, kad nebandai man ir taip labai labai patinka * šypteli ir baigusi valgyti atsiremia į kėdės atlošą *

Pastebėjęs tiriamą Nelly žvilgsnį, išmeta kvailą grimasą, lūpas padabindamas panašaus pobūdžio šypsniu, tačiau prakalbti stengiasi kuo rimtesniu tonu:
- Taip. Kol kas. Juk niekad negali žinot, kas tavęs laukia rytoj,-nusijuokęs gūžteli pečiais ir šakute pasikabinęs paskutinius patiekalo šmotus, pasigardžiuodamas juos sužiaumoja. Nelly pateikus nuomonę, kuriai ir pats visapusiškai pritaria, linkteli.
- Skaitai mano mintis,-truktelėjęs už taurės su vynu, užgniaužia kvapą ir išliurlina jį visą. Smarkiai susiraukęs, dirsteli į pašnekovės veidą bei tęsia mintį, neišlaukęs, kol vyno sukelta rūgštuma burnoje atslūgs:
- Juk net tau pačiai yra žinoma, jog ištikimu ir pastoviu manęs pavadinti toli gražu negalima. Nė už ką gyvenime sau neatleisčiau, jei tave įskaudinčiau,-giliai įkvepia akimirką nutildamas. Išspaudęs guvią šypseną, patrina delnus sau į džinsus ir nepakeldamas akių, taria:
- Bet tai nereiškia, kad man nepatinki.

*išgirdusi pašnekovo žodžius apie įskaudinimą jį atsidūsta ir pasiremia alkūnėmis į stala * žinok taip be proto gera tai girdėt o dar iš tavęs* šypteli ir padeda pakreipta galvą ant sunertų rankų * todėl ir nesi šiknius * skambiai nusijuokia *

Džiaugdamasis dėl sotumo jausmo, nusišypso ir atrėmęs nugarą į kėdės atlošą, uždeda delną sau ant pilvo.
- O tu manei, kad aš nemoku gražiai kalbėti?-paklausia tokiu tonu, lyg klausimas būtų retorinis. Tuomet sukikenęs, akimirksniu suklūsta įsiklausydamas į fone tyliai skambančią muziką. Nutaisęs svajingą fizionomiją, užmerkia akis.
- Dievinu šią dainą,-prabudęs iš trumpo letargo, neplačiai nusišypso, vis dar apimtas nostalgijos.
- Ji skambėjo devyniasdešimt penktaisiais, per mano abitūros išleistuves,-pasidalinęs su Nelly savo prisiminimais, netikėtai atsistoja ir pasiekęs kėdę, kurioje buvo įsitaisiusi mergina, ištiesia į Furtado ranką, šiuo gestu pakviesdamas šokiui.
- Tądien pirmą kartą šokau valsą ir kaip bebūtų keista, nesusimoviau. Įdomu ar praėjus šitiekai metų nepraradau vidurinėje įgytų įgūdžių.

*nusišypsojusi lyg atsakydama vaikino pasidalintiems įspūdžiams mergina stebėjo Vitaly, kai jis ištiesė jai ranka ji paėmė jo ranką ir be galo graškčiai pakilo nuo kėdės * Būtu įdomu sužinoti * sukikena ir kitą ranką uždėjo ant jo peties *

Merginai suėmus jo ranką ir sklėstelėjus nuo kėdės, veide buvusią šypseną tik dar labiau praplatina. Pavedęs Nelly į kambario gilumą parinkdamas tokią vietą, aplink kurią nemažu spinduliu nebūtų jokių namų apyvokos daiktų, merginos ranką laiko savojoje šiek tiek iškeltą į viršų. Kita galūne švelniai apglėbęs Furtado liemenį, šiek tiek prisimerkia įsiklausydamas į muziką. Žvilgsniu sugrįžęs prie merginos veido, sugauna akių kontaktą ir pajutęs, jog netrukus turi nuskambėti reikiami akordai, ima lėtai, neypatingai grakščiai judėti valso šokio ritmu. Kaip įmanydamas stengiasi nesusimauti, neapmindžioti merginai kojų, tad susikaupia kontroliuodamas net kvėpavimo gilumą.
- Paniškai bijau apmindžioti tau pėdas,-sukikenęs, nevalingai dirsteli į apačią, judėti nė akimirkai nenustodamas.
- O mum visai neblogai sekasi!-džiugiai šūktelėjęs, pakelia akis į Nelly veido lygį.

Baaaik tu šokį tiesiog puikiai * pasakė šyptelėdama ir apsisukdama * Net nesitikėjau kažkodėl * nusijuokė ir atlenkė savo kūną atgal jautusi kad Vitaly rankos ją išlaikys, sugražinusi veidą į normalią poziciją nusišypsojo * kaip šauniai čia mum gaunasi *nusijuokia *

Gaves malonu komplimenta, sukikena ir issiblaskes akimirka stapteli, bet Nelly atlikus idomu manevra, pratesia reikiamu sokio judesiu vykdyma.
- O tu ir pati soki puikiai!-kryksteli keliomis oktavomis auksciau nei deretu. Laikydamas placia sypsena lupose, tvirciau suima Furtado ranka ir kadangi buvo numates sokio ejima, netrukus ji ivykdo: apsuka mergina aplink savo asi ir siai grizus i vieta, vel ranka uzmeta ant jos klubu.
- Zinoma, kad mum cia gaunas neblogai,-sakini istaria tokiu tonu, lyg Nelly iskelta ir jo paties patvirtinta pastaba butu savaime suprantamas dalykas.
- Juk esu susikaupes, apgalvoju kiekviena zingsni. Jei mataruociausi atsipalaidaves jau seniai tavo pedas puostu melynes,-neislaikes laikytos rimasties, garsiai nusikvatoja. Pajutes, kaip uznyzta nosies galiukas, atsisako minties net ir trumpam nutraukti soki, kad ramybes neduodanti odos lopineli pasikasytu pats. Tad palinkes prie Nelly, bruksteli nosimi siai per peti ir atsitieses, ismeta kvaila sypsena.
- Jauciuosi lygiai taip pat, kaip anuomet per isleistuves. Tik mano sokio partnere si karta pasitaike kur kas grazesne,-siltu zvilgsniu palyti merginos veida, suspausdamas lupas i siaura bruksni.