Natios buveinė

Pastebėjus, kad vyras yra, švelniai tariant, atvėsęs, mintyse užsideda riebų minusą. Štai ir nuplaukė nepriekaištinga rekomendacija nuo boso. Krimto įvairius mokslus, o ir psichologija nebuvo svetima, tad puikiai perprato, kad tokį visuominės veikėjo elgesį išaukė ne kas kitas, o patirtas, drąsiai galiu teigti, potrauminis šokas. Neabejoju, kad ne vienas aukšto rango vyriškis perkopęs tam tikrą amžiaus ribą pradeda fantazuoti apie savo asistentę keisčiausiuose vaidmenyse, ypač, jei šios tokios pat patrauklios, kaip Nat, bet išvyst eilę metų pažįstamą žmogų tokiomis aplinkybėmis tokiame amplua yra tiesiog, oho! Tačiau ir pačios Romanoff pirmai teigiamas emocijas, dėl suspėjimo laiku, pakeitė pyktis. Kokią jis teisę turi būti nedėkingas, kai jį išgelbėjo nuo visiško sunaikimo? Žinoma, taip būna visada. Teko permest per visus prisiminimus, kad atmintų Tonio nuoširdžią padėką, bet nieko neradus, atsiduso. O galėjo baigtis tikrai sušiktai, jei ne Natašos idėja įmontuoti į Anthony paausį GPS siųstuvėlį, kurio dėka jį ir rado. Tikriausiai antraip būtų tekę pasitelkti pėdsekius ciucikus. Mestelėjus žvilgsnį į Lisbeth, pasijautė akimirką keistokai, nes šioji spigino akis su tokiu brizu, kad normalesnį, neturintį jokio psichologinio pasiruošimo žmogėną tas žvilgsnis būtų sužlugdęs. Porą minučių jos liko visiškai vienos. O visi šventieji, galėjo dabar pat ištaškyt jos minčių puodynę keršydama už visą suteiktą skausmą Stark'ui bei Salt ir sunaikinta Natalios priedangą, o ataskaitoje supaišytų kažką apie savigina, bet ta dalis, kuri buvo atsakinga už nešališkumą, neleido čiupt ginklo ir nuspaust gaiduką. Žinoma, vėliau padarys viską, kad toji bobšė atsidurtų už grotų neribotam terminui. Visus apmąstymus nutraukė atėjęs "S.H.I.E.L.D.'o" darbuotojas, atreportavęs apie padėtį bei pašalinęs iš akių Rapace, kad Romanoff beliko tik įsėst į automobilį, kuriame mažne tvyrojo slogi atmosfera. Visi lyg susitarę tylėjo. Sedėjus priekį prie vairuotojo nurodo sustoti prie jos namų. Suprato, kad ligoninės steriali aplinka nėra geriausia Toniui, nors ir jos namai nepasižymėjo svietišku jaukumu, bet vis geriau. Na, o Salt jau didelė mergaitė, pati pasirūpins savimi.
Džipui sustojus, Natalia greitomis iš šio iššoka atlapodama ir keleivio dureles bei leisdama suprasti Toniui, kad savo kelionės tikslą jie jau pasiekė. Tik nuvažiavus keturiais ratais varomui visureigiui, pastebi, kad ir jos mašiniukas paslaptingai atsirado prie namo durų. Tylėdami įėję į vidų, uždaro paskui save duris nurodydama, kur bosas turėtų keliauti, žinoma, anas galėjo paprieštarauti, bet turėjo savų priemonių, kaip jį priversti vykdyt jos nurodymus. Atidarius prieangy esančios spintos duris, ištraukia juodą lagaminėlį, kuriame laikė savo "vaistinėlę", kurią sudarė ne tik aspirinas bei pleistrai, bet ir skalpeliai, keli švirkštai bei porą morfijaus ampulių ir, žinoma, nemažas kiekis sterelaus binto. Atsisėdus šalia Anthony, gražiai jo paprašo, kad nusirengtų, pati ruošdamasi atlikti miniatiūrinę operaciją.

Rymodamas automobilyje, mąsliai stebėdamas pro langą bėgančius vaizdus, Stark`as neleido sau gilintis į netolimos, tačiau vis vieną praeities įvykus. Kas buvo tas buvo. Yra kaip yra. Shit happens. Na, žinoma, nebūtų toks ramus, jei nežinotų, idant mįslingoji grupelė specialiųjų agentų deramai nepasirūpins ta prakeikta beprote, nuoširdžiai vylėsi, kad už visą ŠĮ cirką jai bus atlyginta, jogei Toniui tiek fizinės žalos pridariusi kriminalinė veikėja supūs ankštoje kalėjimo kameroje ir ją per subinę šluotkočiu varys pati baisiausia cypės kalinė. Petį aštrus skausmas draskė visą laiką, tačiau įdėjęs pastangų, kančią puikiai maskavo po įtariai neutralia veido išraiška. Neatleido ir apatinės delno dalies, spaudžiančios gilią šautinę žaizdą. Paniręs į savo mintis, kuriose, kaip bebūtų keista, makalavosi jojo namuose laukianti profesinė rutina prasidedanti krapštymusi prie vis dar neužbaigtų projektų ir besibaigianti galybe visokiausių tarnybinių susitikimų, nebylumą bei abejingumą demonstruoja tik iki to momento, kai kažkuris auditorijos balselis prabyla ragindamas sužeistuosius pristatyti į ligoninę. Vyras be jokios abejonės pasišiaušęs tiek pat piktai, kiek ir užtikrintai pareiškia, kad į jokią susmirdusią gydymo įstaigą nevažiuos, net neabejodamas, jog Natasha, sugebanti šaudyti snaiperio tikslumu išgalės sutvarkyti ir sumautą Stark`o žaizdą. O ir šiaip pastarajam neprotiškai magėjo pasilikti su asistente vienui du, kad galėtų deramai išsiaiškinti ramybės neduodančius kuriozus, tokius kaip netikėtas Romanoff virsmas į seksualią ir ypatingai slaptą agentę. Visiškai neprieštaraudamas Natali užmačios nusigabenti savo bosą į savo rezidenciją Manhetene realizavimui, iš paskutiniųjų stengiasi nepakelti scenos čia ir dabar. Buvo ganėtinai „psichuota“ asmenybė, o šiuo momentu, kai kūną veikė tuntas sopulingų dirgiklių, norėjosi išlieti visą savo tulžį, tiesiog pradėti spjaudytis ugnimi bei skleisti šarmines reakcijas. Tik didelėmis valios pastangomis išsėdi nepakenčiamai betriukšmiu bei romiu.
Jiedviem galų gale prisišvartavus prie Natalios namų, neišlaikęs ironiškai prunkšteli vos tik mergina balsu praneša savo komandai, jog Anthony randasi pas ją ir su ja. Jautėsi supykęs bei apmautas, jei neminėtumėm, kad bendra vyro savijauta yra šūdinesnė už patį šviežiai iššikto šūdo krūvą. Lėtai įsiraitojęs į asistentės namus, Stark`as nusprendžia įsikurti svetainėje, iš lėto nutupdydamas subinę ant minkštutės sofos paviršiaus. Skaudėjo kiekvieną kaulelį, todėl stengėsi nejudėti, su didžiausiu nekantrumu laukdamas, kol mergina prisiruoš išvalyti bei susiūti toli gražu nekrešančią, gal kiek mažesnės nei sprindis gylio žaizdą. Natiai pargrįžus nešinai medikamentais ir kitomis medicininėmis priemonėmis prikišta dėžute, pasitinka ją žvarbiai tuščiu žvilgsniu, šį netrukus nukreipdamas į šoną. Jau lyg ir žiojosi prabilti, tačiau Romanoff pamaldavus Tonį išsinuoginti, šis lėtai suspaudžia lūpas. Kad ir kaip norėjosi kaprizingai pasispyriot, atlipina nugarą nuo sofos atlošo, nuleidžia ranką, visą tą metą besišliejusią prie krūtinės. Velniškai sopėjo atliekant net patį menkiausią judesį, tačiau sukandęs dantis atlaisvina kaklą smaugusią „varlytę“, nusimeta švarką bei nusisagsto tamsiai mėlynos spalvos marškinius.
- Kada ketinai man pasakyti, kad priklausai kažkokiai superberniukų ir supermergaičių organizacijai?-sumurma neįtikėtinai manieringu, užgauliu tonu, sąmoningai stengdamasis nežiūrėti į apačią, neišvysti visų tų mėlynių, nusėjusių vyro kūną nelyginant spuogai jaunuolio veidą, šviežio bei jau sukrešėjusio kraujo dėmių. Nenuostabu, jog jautėsi įsižeidęs bei įširdęs. Dėl Dievo meilės, Natalią pažįsta nuo tų laikų, kai ši net mėnesinėmis nesirgo, jojo akyse rusvaplaukė mergaitė virto dailia, figūringa ir beprotiškai sumania moterimi. Būtent Stark`as priglaudė ją po savo sparneliu kai jauna, tačiau talentinga mergina savomis jėgomis būtų sunkiai pasiekusi tokias profesines aukštumas. Natasha apie Tonį žino viską: pradedant pačiomis asmeniškiausiomis bei šlykščiausiomis vyro asmenybės detalėmis baigiant svarbiausia bei slapčiausia „Stark Enterprises“ informacija. „Prekiautojas mirtimi“ prieš keletą valandų buvo šventai įsitikinęs, kad pažįsta Romanoff taip pat gerai kaip ir jis ją, tačiau pagalvok tiktai, sušiktai klydo. Šiuo metu jam pasiaiškinimo reikėjo labiau nei oro gurkšnio.
- Esi tiesiog pritrenkiama dviveidė, Natalia jei tai žinoma tikrasis tavo vardas,-meta dar vieną akmenėlį į merginos daržą net nebandydamas bent jau iš dėkingumo už išsaugotą gyvybę ir rūpestį prikasti liežuvio ir susilaikyti nuo kandaus replikavimo. Įsmeigęs į pašnekovės veidą verte veriantį žvilgsnį, sustingsta, it bandytų prakalbinti josios dumbliuotą sielą. Tiesiog nesuvokė, kokio velnio Romanoff nuo jo slėpė tokią savo asmenybės pusę. Nerado tam jokio svaraus argumento, motyvo, nė vienos logiškai paaiškinamos priežasties.

Jai artėjant link baltutėlės sofos, kuri visgi vėl balta pavirs tik tada, kai iškvies bičiukus, kurie pasirūpina nesiekaištinga švara jos namuose, Anthony žvilgsnis lieka toks pat atšiaurus ir žiaurus, apsimeta, kad šio net nemato bei netgi vypteli, nors ir jautės kaip tėvukų barą patuštinęs ir pagautas paaugliukas, kurį kankina hormonų audros. Atsisėdus šalimais, ištraukia ampulę bei švirkštą ketindama apmalšinti bent jau fizinį vyriškio skausmą. Stebėdama kaip nyksta rūbai nuo Tonio kūno, vis dėl to susirūpina dėl savo nuosavo apsisprendimo (taip, ir bosas sutiko, bet labai panorėjus būtų uždarius į gydymo įstaigą nakčiai) jo nepatikėti gydytojams, o pačiai aptvarkyti išorinį fasadą. Padozavus tiek, kad būtų užblokuoti tik skausmo kanalai, o ne protaujantys centrai, ištraukią jau išanksto paruoštą tamponėlį atmirkytą spirite ir pavalius odos plotelį, pamėgina įbesti į jį adatą bei suleisti vaistus, bet Toniui paprieštaravus, atsisako savo sumanymo. Ką gi, kiekvienas gimėm su pasirinkimo laisve. O taip, ji girdėjo ne tik klausimą, bet ir visą nusiteikimą bei tonaciją.
- Nėra labai baisi, tik įdrėskimas, - tarstelėjo ir paėmus jau kitą vatos "alkoholinį" tamponėlį, juo pradeda valyti žaizdą, kad, neduokdie, pasigaus kokį užkrėtimą ar infekciją. - Iki to karto, kai būtų reikėję jus gelbėti, - pasako tiesą. Teko ir pačiai nustebti, į kokią suknistai absurdiška situaciją ji buvo įsukta tos pačios organizacijos, kurioje dirbo. Paėmus adatą, į ją įvėrė siūlą bei pradėjo kruopščiai siūti. Akis badė visos mėlynės ir kraujas. Mintyse jau numatė, kad nežinanti kaip, bet tikrai šį įstums į dušo kabiną. Toliau klausė Stark'o replikų. Kažkurią akimirką norėjo nudopti... Kažką! Baiginėdama siūlę, nukerpa siūlą metalinėmis žirklėmis. Norėjo kažką pasakyti, bet nutilo. Palenkus galvą, apžiūri žaizdas ant liemens, kostatuodama, kad lūžo bent trys šonkauliai. Pagal visus požymius vidinis kraujavimas neprasidėjo, o ir plaučių nepažeidė, tad pakaks įspėti, kad nedarytų jogos pratimų bent keletą savaičių.
- Jums reikia tiesos, taip? Aš esu Natalia Romanov, tą žinote. Viskas, ką žinote apie mane yra tiesa, tik jūs nežinojote, kad turiu antras pareigas, - kalbėti buvo nepaprastai lengva. Lengviau, nei manė. Juk tiek laiko slėpė dalį savo tapatybės, o dabar jam leis apsispręsti, ar šis norintis ją pažinti tokia, kokia yra. - Tai nėra mano valia. Jūs neprisileisdavote nieko pakankamai arti, kad jumis pasirūpintų, tad jiems pasirodė, kad esu paranki jūsų apsaugai. Aš negalėjau nieko pasakyti, nes tada viskas būtų praradę prasmę, - dėliodama daiktus kalbėjo labai šiltu ir geranorišku tonu. Atsistojus padėjo lagaminėlį ant staliuko, pati nueidama prie baro ir jį atlapodama. Numanė, kad viršininką turėtų troškinti, tad iškėlė sau tikslą jį "pavaišinti". Gyvenime nebuvo numačius, kad Stark'as kadanors pas ją viešės, nes dažniausiai pati kursuodavo į jo gyvenamąjį būstą įvairiais reikalais, bet vistiek laikė butelį subrandinto viskio, nors pati jį nelabai mėgo dėl kartoko skonio. Mieliau savęs girdymui parinkdavo burgundiško vyno butelį. Pripylus du sklidinus stiklus alkoholinio gėralo, grįžta atgalios, paduodama dalį savo krovinio Toniui.
- Bet patikėkite, abu darbus - jūsų asistentės ir asmens sargybinės - stengiausi atlikti kuo nuoširdžiau ir kaltinu save, kad manęs nebuvo ten, kai jus pagrobė, bet kai sužinojau, kad Evelyn Salt jūs lydės, per daug nesijaudinau, bet, pasirodo, klydau, - iš Nat balso tonacijos galėjai suprasti, kad iš tiesų ji kaltino save, o ne prieš tai pamimėta persona. Visą laiką stovėjo šalimais, tad nuryjus didžiulį gurkšnį, padeda krištoline, su beveik apvalia, bet vis tiek kažkiek kampuota stiklinę ant arbatinio raudonmedžio kvadratinio staliuko, ant kurio mėtėsi pora juodų papkių.
- Nagi, stokites. Reikia nuplauti tą kraują, o tada sutvarstysiu, - pati stebėjosi savo šaltakraujiškumu. Balso tonas buvo lygiai toks pats, koks ir įprasta bei normalia darbo dieną, tikinant jį, kad turėtų pasirodyti biure, ar papietauti su kuriais nors užsakovais.

Akies krašteliu, nepaisant demonstratyvaus vaizdavimosi esą nėra suinteresuotas domėtis ką Natasha veikaliojanti, vis vieną stebi josios veiksmus, mažyčiais žingsneliais artėjančius prie to momento, kai, kaip vyras viltingai tikisi, jam bus suteikta derama medicininė pagalba. Išvydęs švirkštą merginos rankose, Tonis susiraukia taip, kad tampa net nebepanašus į save patį, pasišiaušia, nelyginant šunį išvydęs katinas ir ištiesęs ranką, vikriai nučiumpa tą adatuotą nesąmonę, jėgingai (bei atgrubnagiškai) sviesdamas ją į šalį. Tokį ganėtinai paiką ėjimą motyvavo vienintelė priežastis: suvokė atrasiąs savy jėgų didvyriškai iškęsti skausmingą žaizdos dezinfekavimo bei užadymo procedūrą. Jam buvo įdomu patikrinti, kiek fizinio skausmo gali iškęsti. Nors Stark`as pastebimai esti išlepintas gero gyvenimo, pripratęs prie išskirtinių privilegijų bei visuotinio paikinimo ir lupamas niekad savo prasmingos egzistencijos periode nebuvo, šiandien buvo tiek talžomas, tiek žalojamas, kad prie skausmo pojūčio ėmė priprasti. Natali, nūnai jamojusiai asistuoti Stark`ui kaip ne tik ištikimiausia patikėtine, bet ir asmenine subinės gelbėtoja bei medike, pranešus apie minimalų kraujingosios šautinės žaizdos žalą, atranda save mažai tepaguostą. Tebesijautė sulaužytas ir net švenčiausiai prisiekęs optimistas suvoktų, idant tokia ganėtinai apgailėtina fizinė būklė neapleis Tonio esybės keletą savaičių tai tikrai. Tos laiko atkarpos metu, kai Romanoff pirštai, laikantys vatos tamponėlį, suvilgytą griaužiančiomis „mostelėmis“ prišlyja prie neabejotinai baisiausio viršutinį odos sluoksnį bei keletą centimetrų raumenų audinio pažeidusio darinio, nutaria galvoti apie ką nors malonaus. Gabalą riebios itališkos picos su trintais pomidorais, mozzarella, svogūnais, pievagrybiais, paprika bei juodosiomis alyvuogėmis, pavyzdžiui. Sakoma gi, neskauda negalvojant apie skausmą. O visgi realybė pasirodė esanti kartesne, o meditacija – vaisių neduodančia. Sopėjo velnioniškai, tad prireikia eilinį kartą stipriai sukąsti dantis, kad neduok Die kaip nors skystablauzdiškai nesuinkštų. Gal tik smarkiai išsitempę vyro kūno raumenys bei stiklo sluoksniu apsitraukusios akys išduoda fizine kančia grįstą Stark`o būseną. Nataliai galų gale nutarus imti ir smulkiai Toniui išaiškinti, kas, kaip ir dėl kokio velnio, išpažinties adresatas, vis dar tramdydamas gyvą galą visokiausios pakraipos emocijų, žvelgia kažkur pro šoną, tuo pačiu ir gudriai sąmonindamasis kiekvieną ginamosios Natali kalbos skiemenį. Plūstis Stark`ui magėjo mažne karštligiškai (Aviniškas temperamentas...), tačiau kažkur galvoje, ilgokai delsęs racionalaus mąstymo programą įgalinantis mygtukas galiausiai nusispaudžia. Nenutoldamas nuo materialiosios erdvės įvykių, vyras puikiai pastebi ir kaip lengvai vis dėlto žodžiai liejasi iš merginos lūpų kryptinga srovele (o „Mūsų laikų Da Vinčiui dėl tokių menkų pastangų norėjosi tik dar labiau burnot). Nors jautėsi taip, it liežuvis būtų pailgėjęs puse savo ilgio, laiko jį už dantų nusprendęs, kad protingiausia yra leisti merginai iščiauškėti viską kas guli mintyse be jokių vientisumą sutrikdančių kliūčių. Turėjo sau pripažinti – kalba, kurioje Romanoff išdėstė savo poelgio motyvus vyrui „lipo“ (kaip pakalęs loginio mąstymo vergas, tiesiog šį kartą neturėjo prie ko prikibti). Tapačiai, Anthony mina kiek atsileidžia, įtempti veido raumenys atsipalaiduoja, o ir į pašnekovę žvelgti tapo kur kas paprasčiau. Šaunu, kad šioji suokdama aktualybės podvelkiais prifarširuotus reikšminius kalbos vienetus sugebėjo puikiai apkrauti vyro smegeninę. Pats to nepastebėjo, tačiau asistentei adant žaizdą neišleido nė menkiausio nepasitenkinimą menančio garselyčio. Kurioziška, tačiau tasai burnoje gyvenantis, skonio receptoriais nutviekstas raumenėlis šiuo metu susitraukė iki colio dydžio neūžaugos. Neturėjo ką pasakyt. Veikiausiai mėgėjiškos medicinos specialistei juodą darbą užbaigus, Tonis galų gale išdrįsta žvilgtelėti į apačią. Kaip tikėjosi, nieko apetitą keliančio neišvydo: galybė nubrozdinimų, besiformuojančios mėlynės, sukrešėjusio kraujo dėmės. Tikriausiai pirmą kartą savo gyvenime vyrui savęs pagailsta. Bet tik dėl to, kad metroseksualo ideologija akimirksniu pripiršo įsitikinimą, jog šiuo metu greičiau jau Stark`ą suės Nesė, nei jam pavyks nusikabint kokią seksualią pupytę. Gailiai atsidusęs, pakelia tamsut tamsuteliausias akis į kompanionę, kaip tik atgabenusią jam stiklą neįvardinto makalūzo (te laimina ją Švenčiausiasis už tokį nepaprastai išmanų žingsnį). Kadangi pastebimai buvo atsileidęs, „pakutena“ Natashą jaukiu žvilgsniu, gėralą, it koks senas pijokas išmaukdamas vienu mauku. Merginai tęsiant, spėja save pagauti mąstantį apie tai, kad stiklinės tikrai labai gero viskio (mėgo alkoholį, todėl vyrui nebuvo sunku identifikuoti gėrimo rūšį) jam toli gražu neužteks. O visgi, kad ir koks prakeiktai sumautas kietakaktis nebuvo, nuoširdi kaltinamosios kalba išvalo vyro emocinį pasaulėlį nuo drumzlių it sietelis. Šį kartą merginai panaudojus kone valdingą baso toną, kurio padedama pareikalavo vyrą įgauti stacionarią kūno padėtį, šis ranka tvirtai įsikibęs į sofą su keletu nevalingai išsprūdusių skausmingų atodūsių atsistoja, iš akių nepaleisdamas Romanoff veido. Diegė VISKĄ, tačiau kiekvienam manančiam, jog tapęs blogiečių kruopščiai suplanuotų aplinkybių auka Tonis vartysis lovoje ar sėdės per dienas nejudėdamas ir vėpsodamas į vieną tašką, reiktų iškaršti šikną. Išspaudęs už rūką blausesnę šypsenėlę, vyras švelniai suima ranka Natali galūnę ir pasilenkęs link šios veido, pabučiuoja merginą į skruostą, tokiu ėjimu sutalpindamas dėkingumą už visą tą neaprėpiamą pagalbą. Anokia čia naujiena - taurių jausmų reikšti balsu nemokėjo, tad eilinį kartą pasitelkia kūno kalbą. Atšlijęs, Stark`as nušlubčioja prie nusižiūrėto butelio, kurio turiniu Natasha vyrą neseniai pavaišino.
- Rytoj atleisk visus tuos subingalvius, kuriems moku pinigus už tai, kad saugotų mano subinę,-tikrai labai netikėtai pareiškia, dar netikėčiau nusprendęs kibti aptarti su Romanoff darbinių aktualijų. Širdo įsivaizduodamas, idant asmeninė Tonio sargyba, užuot saugojusi mūsų karo pramonės deimantą, nudžiovę keletą butelių iš Obadijaus Steino gimtadienio, išgėrinėja kur pasikavoję smagiai aptarinėdami formulės vienas naujienas. Brudai. Kad jau nutarė viskio butelį konfiskuoti, nesivargina skysto turinio pilstytis į stiklinę. Sriūbteli iš viso. Išorine delno dalimi perbraukęs per alkoholiu suvilgytas lūpas, po akimirką trukusių apmąstymų, tęsia. Nes labiau norėjo prigert svaigalų, nei praustis. Tam tikra prasme, tampė gumą,-Neišvaryk tik Hogan`o,-priduria sugalvojęs negailestingu nebūti bent jau sargybiniui, kuris šiuo metu paties Anthony leidimu ilsisi su šeima Kanaruose.

Natashą stebino vyro apetitas alkoholiui, bet tikrai negalėjo šio kaltinti. Žinoma, pati niekad "nesiskandino" spiritiniuose gėraluose, nes niekada nejautė tokio poreikio. Tekdavo dalyvauti nutrukgalviškose misijose, bet nei vienoje iš jų nepatyrė jokio didesnio streso. O dabar, Tonis, kuris gyveno it silkė pataluose, patyrė tokį sukrėtimą, kad stebėjosi, tikrai nuoširdžiai stebėjosi, kad šis dar nepravirko. Na, bet vakaras dar tik prasideda. Anthony prisigretinus, lieka maloniai šokiruota šio gesto, silpnai vypteldama. Senai susitaikė, kad viršininkas nereikšdavo padėkų tiesiogiai ir taip nuoširdžiai. Nenumatė, kad anas norės susipažint su jos turimų gėrimų asortimentų asmeniškai, tad lieka porą akimirkų stovėt sustingus, nes, po velnių, juk ruošės jį nutempt į savo vonią ir padėt apsipraust. Pakėlus nuo staliuko stiklą, kuris vis dar talpino viskį, netrunka pastebėti, kad ir grindys bei baltas kilimas pasidabino visokiais šapeliais, purvu bei kraujo lašais. Teko dar kartą atsidusti. Mėgo tą grindų užtiesalą, nes jis užbaigdavo visą tą minimalistinį, sterialų interjiera. Ir tik dabar pamatė, koks šisai nepraktiškas. Pridėjus prie lūpų stiklinę, pribaigia ir savo porcija, nes naktis nusimatė viena iš nelengvųjų. Grąžinus stiklą ant staliuko, nusigauna iki numestų Anthony rūbų, kuriuos pakelia pirštų galais. Šie atrodė lipnūs, tamsesni, nei turėtų, bei šleikštūs ir tikrai niekada nebedėviami daugiau. Ausis pasiekė įsakas, kurį įvykdys rytoj tik nusigavus į biurą. Nuostabu, kaip darbų atsiranda iš pat pavakario.
- Kaip matau, jums mano viskis labai patiko, bet teks apsilankyti mano vonioje vienaip ar kitaip, - balsas teskambėjo taip pat įsakmiai, bet pati trumpam dingo iš svetainės. Pirma, velnioniškai magėjo nusimazgoti kruvinas rankas, antra, cat-suit patogus būna tik kaunantis, tad save puikiai atranda jau kelis kart paminėtoje vonioje, kurioje su muilu bei vandeniu kruopčiai nuplovė sukrešėjusį biologinį skysti ir stebėtinai greitai išsiraito iš savo "specovkės", ją pakeisdama sportiniais švariais marškinėliais bei šortukais, o ugninius plaukus suriša į kuodelį patraukdama nuo veido. Susilanksčius nusivilktus drabužius bei atidėjus tolėliau, grįžtą į patalpą, kurioje atranda Tonį įkaušusį.
- Renkites, laikas maudytis, - tarstelėjo priėjus uždarė barą bei šį užrakino, - nemanau, kad turite tai, ko nesu mačius, tad nesikuklinkite ir keliaukite į vonia. Jei reikės pagalbos, pakviesite, o aš pasirūpinsiu, kad rytoj turėtumete švarų kostiumą, - sučiauškėjus susirado savo rankine, kurioje tūnojo mobili susisiekimo priemonė, surinkdama numerį bei prisidėjus prie ausies, pradeda pokalbį.

Per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą spėjęs ištuštinti kiek mažiau nei pusę butelaičio turinio, nusprendžia padaryti mažytę pertrauką. Burna apsitraukė bemaž netoleruotinai intensyviu kartumu. Pastatęs stiklinį indą ant glotnaus, matinio mini baro paviršiaus, Stark`as, kaip žmogus kuklumo „dovana“ absoliučiai nepasižymėdamas, sumąsto patyrinėti alkoholinių gėrimų saugyklą. Ketino patenkinti liguistą organizmo poreikį, na jei ir ne prisigerti, tai bent jau įkaušti taip, kad apgirtęs bent jau trumpam pamirštų sumautą savijautą. Pradaręs nedideles, medines dureles, įdėmiai nužvelgia atsivėrusio asortimento galybę, tačiau nespėjęs išgauti optimalaus mąstymo vyksmo rezultato –nustatyti išrinktųjų, kurie, jei tik Tonis panorės atsidus jojo skrandyje, lieka sutrikdytas Natalios žodžių. Smarkiai suraukęs tamsius antakius, vyras pakelia į pašnekovę akis, ranka ala nepastebimai susiimdamas už skaudančio šono, kur po minkštaisiais audiniais slepiasi keleto šonkaulių lūžiai.
- Gerai, mama,-suveblena nepatenkinta, ironijos menine priemone sužalota intonacija net neketindamas slėpti, idant globėjiška, pabrėžtinai griežta Romanoff pozicija pradeda vyrą, jau ir taip nedemonstruojantį geriausios savo nuotaikos kerų, erzinti. Kadangi mergina į kandų vyro sakinuką sureagavusi tiek pat, kiek ir kurtysis į sprogimo garsą nusprendė apleisti svetainės kubatūrą, Tonis keletą akimirkų tyliai burba sau kažką po nosimi, išlydėdamas žvilgsniu nenuginčijamai seksualų merginos siluetą. Už akimirkos pasilikęs kambary vienetiniame pavidale, akimoju susiranda sau alternatyvų kompanioną – viskio butelį, kurio turinį naikina su tokiu pat užsidegimu, it ištroškęs perdžiūvėlis mineralinį vandenį. Be jokios abejonės, retas nedesertinis alkoholinis birzgalas gali pasigirti apetitišku skoniu. Ne išimtis ir pastaroji stipri degtinė gaminama iš grūdų spirito, tačiau Tonis beprotiškai norėjo įkaušti. Ir vien tik dėl to, kad svaigalus maukė ant visiškai tuščio skrandžio, netrunka pajusti pirmųjų girtumo požymių – nors ir labai minimaliai, tačiau svaigo galva, be to ir viduriai maloniai įšilo (kad nusigertų, Stark`ui reik prisisiurbt geroookai daugiau). Taip ir nesugebėjęs apleisti kambario dalies, kurioje pūpso išganinga spintelė prikimšta velnio lašais, prisimena, jog iki galo neįvykdė vieno smulkutės užduoties, todėl pakartotinai, beprotiškai sunkiai palinkęs prie baro, nusičiumpa butelį, iš pažiūros savy talpinantį tekilą. Atsilenkęs, pasikiša „auką“ po pažasčia bei atsirėmęs nugara į tą patį baldą, toliau sėkmingai žinda nenumaldomai nykstantį viskį. Po minutės, kitos į svetainę įtipenus aprangą į kasdieniškesnę pakeitusiai Natashai, vyras irzliai atsidūsta, jau iš anksto numanydamas, jog bus tempiamas maudynių.
- Kaip pasakysi, mama,-užkrėstinai pakartoja tą patį kreipinį, pašnekovei vos spėjus ištarti liepiamąja nuosaka pasaldintą žodžių junginį. Be jokio „paro“ stebėdamas, kaip išganingasis alkoholio kampelis esti apkastruojamas užraktu, neva turėsiančiu Tonį apsaugoti nuo mėginimo nusitašyti, kuo ramiausiai sriubčioja iš butelaičio, į tekila prisotintąjį stebeilydamas lygiai taip pat, kaip ir religingas krikščionis į Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslą. Pro vyro klausos organus prasikošusi tęsiamoji asistentės kalbos dalis, keistai įgauna tiek pat keistą vidinę prasmę.
- Mh?-klausiamai sumykia, spoksodamas į merginos veidą tokiu žvilgsniu, nelyginant būtų trimetis berniukas išvydęs nuogą mergaitę ir supratęs, kad ši neturi „pimpaliuko“. Vaduodamasis iš organizmo funkcijas laikinai sutrikdžiusio per stipraus emocinio dirgiklio, užmeta letenėlę ant Natali peties, nutaisydamas tokią fizionomiją, it ruoštųsi šiai ilgai ir nuobodžiai ką nors porinti arba paprasčiau tariant – merginą ala paprotinti,-Tu dar nežinai kokios cheminės reakcijos pradeda darytis moterims, išvydusioms mane nuogą ir patikėk aš tau to nelinkėčiau, nes tu tikrai pradėsi manęs geisti, o tai reiškia visišką profesinių interesų konfliktą,-dirbtinai išsivepia, abu kiek apsunkusius stiklinius butelius pastatydamas ant baro paviršiaus,-Rytoj?-rodosi labai nustebusiu, kad išsidaigoti iš Romanoff tvirtovės galės tik rytojaus dieną. Šiuotarp, kai paskutiniai blaivaus proto likučiai tebekibirkščiuoja makaulėje susiprato pilnai sugebėsiąs būvy, kuomet galutinai apkvais nuo svaigiųjų gėrimų ir visiškai „sudurnės“, pridaryti to, dėl ko vėliau net ir tokį pagarsėjusį „pohuistą“ apims sąžinės priekaištai. Po akimirkos nerūpestingai gūžtelėjęs pečiais, vienareikšmiškai pasinėręs į „whatever“ rėžimą, nušlubčioja link sofos leisdamas merginai ramiai atlikti telefoninio pokalbio reikmę. Nors dėka „gydomųjų“, tiksliau nervų sistemą užliūliuojančių etanolio savybių į skausmą reagavo atlaidžiau, judėti tebebuvo siaubingai nefaina. Kadangi kuo toliau, tuo labiau Toniui darėsi ant visko nusišikt, jamoja čia pat nusimetinėt likusius skudurus: palengva nusitraukia kelnes, o tuomet ateina ir trumpikių eilė. Viską netvarkingai sumetęs ant lovos, triukšmingai nagais padrasko nūnai užnižusią dubens odą, iš lėto, visiškai užmiršęs pasiimti svaigalų, kurių prieš keletą akimirkų jam reikėjo veik verkiant, patraukdamas vonios link. Romanoff namuose yra buvęs (apgailėtina, tačiau gal tik porą kartų), yra čia gal kokį sykį nusimyžęs, todėl daugmaž nutuokė kur randasi švarinimosi reikmei sutvertas kambarys. Visa laimė, kad kiek pagedęs „GPS`as“ nuveda Anthony teisinga linkme. Pristatęs savo pavidalą minėtoje, kvapniomis higienos priemonėmis prisodrintoje erdvėje, iš įpročio suploja delnais (būtent tokiu būdu pas jį namuose įsijungia apšvietimas). Kai dirbtiniai šviesos šaltiniai nenutvieskia aplinkos savo elektromagnetiniais spinduliais, dar kurį metą papūpso su „WTF?!” išraiška, kol prisiminęs, kad randasi ne namuose, pažabalioja jungiklio. Vargais ne galais padaręs aplinką regimą, tiesiu taikiniu patraukia link vonios. Nemėgo murgdytis savo paties nešvarumuose, tačiau dabar, atsižvelgiant į tikrai nekokią fizinę būklę, net sumauta kempine nesugebėtų savęs deramai išsitrinti. Atsukęs vandenį, nureguliavęs perfecto temperatūrą, pridrebia į vonią visko ko tik akys užregėjo: putų, druskos, kažkokių aliejukų. Buvo akivaizdu – mergina mėgsta save lepinti ne ką mažiau nei pats ponas Stark`as. Kol maudynių dubuo pildosi, pasuka link kriauklės, visiškai užmiršęs, kad virš jos kybo veidrodis. Netrukęs veizolėmis sugaudyti savo atspindžio, nevalingai nutaiso gailų žvilgsnį, patempia ir lūpą. Tikrai atrodė, švelniai tariant, ne kaip: praskelta apatinė lūpa, ties dešiniuoju krašteliu užsimetusi vertikalų šašiuką, purvais ir dulkėmis aplipusi veido oda, ševeliūra, primenanti gerokai nušiurusią šiaudinę šluotą, išsidraikę barzdaplaukiai. Brrrr... Atsukęs čiaupą, prisemia į delnus vandens, šliūkštelėdamas jojo snukytin. Atsitiesęs, įdomumo dėlei apžiūri ant spintelės sustatytas kosmetines Romanoff priemones, nusičiupdamas rožinės spalvos, bobišką „Venus“ skutiklį. Iš pradžių nesuvokė, kurių galų jam jo prisireikė, bet po sekundės sugalvoja padaryti tai, ko nedarė jau geras dvi dešimtis metų – visiškai švariai nusiskusti (o taip, jis tikrai prikrės dalykų, dėl kurių vėliau gailėsis...). Atžagaria ranka nugriebęs ir moteriškoms sutvertų skutimosi putų (diedams skirtų čia, savaime suprantama, nebuvo), giliai atsidūsta it ruoštųsi kibti atlikinėti ypatingai sudėtingos, susikaupimo reikalaujančios užduoties. Įtakojamas tiesiog nepaaiškinamų priežasčių, norėjo atsišviežinti, pakeisti nusistovėjusį savęs atspindį. Juk gerai pagalvojus, tik per plauką išvengė mirties, o panašūs sukrėtimai neretam kiek išmaišo smegenis. Stipriai, pavymui skausmingų, iš sumuštų šonkaulių atkeliavusių diegulių supurtęs flakonėlį, prisipurškia sau į delną žėlės pavidalo purslų, kruopščiai ištepdamas juos ties žemutine savo veido dalimi. Nusprendęs nelaukti, kol prabus sveikas protas, jamoja skutimosi peiliuku naikinti šitiek laiko kruopščiai prižiūrėtus, preciziškai tvarkytus ūsus, po kurio laiko ir barzdą. Nuplovęs putų ir smalos juodumo šerių likučius vandeniu, dar kartą žvilgteli į veidrodį. Hmm... Be veido puošmenų, tapusių mažne skiriamuoju Stark`o bruožu atrodė keistai, veik nepanašus į save. Išleidęs nevalingą, maniakišką kikenimą, nustemba kaip visgi jam nusikakot. Nusliuogęs prie užtektinai užsipildžiusios vonios, lėtai į ją įsirango, kuo patogiausiai įsitaisydamas. Veik magiška malonumo banga netrunka užlieti viso kūno. Pilnai atsipalaidavęs, lėtai slysta apačion, kol įkvėpęs gigantišką oro gurkšnį, paneria po vandeniu, norėdamas tiek sušlapinti makaulę, tiek pažiūrėti, kiek laiko gali išbūti neįkvėpęs.

Toniui jau antrą kartą ją įvardijus kaip motiną, neparodo jokių emocijų. Pačiai teko pripažinti, kad elgiasi kaip višta pereklė, bet kitaip Anthony Edward Stark nesutramdysi ir nepriversi elgtis ne tik, kaip būtina, bet ir jam geriau.
- O jūs juk jaunesnis už mane dvigubai, - tyliai mesteli akmenuką ir į pono Stark‘o darželį, amžių skirtumu, nors šiam galima pritaikyti puikų pasakymą „berniukai liks berniukais“, bet ką daryti, jei šis tikrai liko berniuku? Pro akis taip pat nepraslydo ir boso naujoji meilė – butelis. Stebėtis nesistebėjo, drausti taip pat neketino, bet vis tiek mintyse teko susigūžti pagalvojus, kad jeigu šis prisisiurbs kaip reikalas, ji turės daug daugiau papildomų rūpesčių. Taip, Anthony Stark nebuvo tobulas svečias, bet užtat Natalia Romanov buvo puiki veikų darželio auklėtoja, t.y., puiki šeimininkė.
Bosui netgi iškėlus sau tikslą paaiškinti, kodėl ši turėtų pasisaugoti jo nuogo kūno, susilaiko nuo bet kokių veido išraiškų. Pirma, Stark‘as nekvepėjo rožytėmis, faktas. Antra, veido roža veik buvo humoristine ir tuo pačiu metu apgailėtina, tad nenuostabu, kad jau geriau pavaidins ledo karaliene, nei aiškiai reikštis atvirai ir veltis į dar vienus pokalbius, ir taip nebenuginti jo į vonią.
- Aš pasistengsiu elgtis kuo profesionaliau jūsų atžvilgiu, pone, - po žodžių labnai vyptelėjo. Neišlaikė. Labai stengėsi, bet neišlaikė. Dėkui Dievui, kad Tonis tuo momentu jau buvo praradęs bet kokį susidomėjimą ją, tad ir nepamatė. Įsijautus į telefoninį pokalbį su kažkokios prabangios vyriškų drabužių parduotuvės administratorium (taip, dabar jau apie vidurnaktį, bet tokių personų, kaip Anthony Stark, asistentų skambučiai yra visada laukiami), kurį laiką visai nekreipia dėmesio, kas aplinkui dedasi, nes reikėjo prisiminti kokia yra jo pečių apimtis (taip, apie Stark‘ą ji žinojo absoliučiai viską), tik trumpam mestelėjus žvilgsnį pastebi, kaip šis nuoga sėdamąją sėlina vonios link. Gerai pagalvojus, ar pasaulyje yra dar viena moteris, kuri taip nuoširdžiai rūpintųsi peraugusiu vaiku? Bet tikriausiai jau ir pati neiškęstų, jei papultų dirbti pas NORMALŲ žmogų. Tik vėliau susivokė, kad asmuo kitame ragelio gale jos kažko įnirtingai klausinėja. Mergina buvo iš tų vadinamųjų, barbių devyndarbių, tad vis dar tęsdama pokalbi ir diktuodama, ką norėtų už dešimties minučių pamatyti prie savo laukųjų durų pasiuntinuko rankose, pradėjo rankioti rūbus, kuriuos vėliau teks pateikti policijai. Teko džiaugtis, kad ne jai teko toks „puikus“ darbas. Baigusi pokalbį, nuspaudžia išmaniojo telefono raudoną ragelį bei šį padeda netoliese, tvarkingai sulanksto Tonio drabužius, juos padėdama ant sofos ranktūrio, o pati persikeldama į virtuvę link šaldytuvo, kuriame laikė maisto produktus. Buvo išalkus, visą dieną tikriausiai nevalgė, o pamanė, kad ir vyrui apetitas nebus kur prapuolęs, tad numatė sau tikslą padaryti du labai apetitiškus sumuštinius, bet tik vos pradėjus dėliotis ingredientus priešais save, būna nuspaudžiamus laukųjų skambutis. Nugriebus netoliese besivaliojančią piniginę, greitai ištraukia iš jos porą stambių kupiūrių pasiuntinukui, kuris jau laukė prieangyje. Atlapojus duris, perima popierinį maišą su gražiai įvyniotais į popierių rūbais, pati atiduodama porą šimtinių ir padėkodama. Kaip jau sakė, Tonis neturintis to, ko ji nėra mačius, į vonią įeina labai laisvai ir net nesivaržydama. Žinoma, tik įėjus pasitinka garų debesėlis pasklidęs po visą vonios kambario perimetrą, įdomus kvapų mišinys, bei kažkur prapuolęs bosas. Numetus krepšį ant žemės, greitesniu žingsniu prisiartina prie vonios krašto, staigiai čiupdama už sveikojo Tonio peties, bei šį pakeldama.
- Taip garbingai patuštinus mano barą, drįstų teigti, kad dabar ypač pavojinga nardyti, - tarsteli, tik vėliau supratus, kad jo veidas švarus. Kelias akimirkas žiūrėjus į jį taip, lyg būtų pamačius skraidantį arklį ar kalbantį zebrą. Sunkiai įsitikėjo, kad tai tas pats žmogus, niekad net nedrįso įsivaizduoti jo švariai nusiskutusio, o dabar. Oho! Užtat sekanti mintis buvo apie tai, su kuo jis tai padarė. O taip, nematė savo skustuvo ant lentynėlės, tad teko nuspėti, kad šis tūno kriauklėje. Vis gi nusprendė nutylėti savo replikas, tad paėmus nuo vonios atbrailos kempinę, ant jos sudozavo dušo želės, kuri atsidavė levandomis, bet toli gražu buvo bobiškas. Atsisėdus ant krašto, pradėjo švelniai, masažuojamaisiais judesiais įtrinti kempine jo pečius.
- Tikiuosi, kad jūsų dydžiai nepasikeitė, nes jei ne tiks tie drabužiai, - mostelėjo atsainiai galvą į numestą maišą, - galėsiu jums pasiūlyti tik rankšluostį.

Iš esmės buvo visiškai užmiršęs, kad bet kurią akimirką į šį vonios kambarį gali įkaukšėti jojo Natasha, todėl lindėdamas po vandeniu, leidžia burbuliukus, mintyse stropiai skaičiuodamas bėgančias sekundes. Mergina brandos požiūriu buvo bemaž dvigubai labiau pažengusi už Tonį ir jojo savybės elgtis paikai bei vaikiškai niekuomet nesuprasdavo. Vargu, ar net mėgino suprasti. Pajutęs tik tiek, kad yra traukiamas į paviršių, net nebando priešintis. Iškišęs galvą į terpę, kurioje priešingai nei pirmtakėje, deguonis nėra ištirpusi, vyras ima su didžiausiu užsidegimu bei goduliu, it būtų be atvangos bėgęs maratoną, kvėpuoti. Delnu perbraukęs išilgai savo veido, nubraukia ganėtinai erzinusius šilto vandens lašelius, kurie kuteno slinkdami oda, pakeldamas priekaištingą žvilgsnį į merginą, mažne eilinį kartą sugalvojusią Stark`ui papamokslauti.
- Jeigu tau būtų mokama po dolerį su savybę demonstruoti globėjiškumą, dabar būtum turtingesnė už patį Bill`ą Gates`ą,-drastiškai prisimerkia nepertraukiamai vėpsodamas į pašnekovės veidą. Atvepia ir žandikaulį, kad atseit atrodytų dar labiau nepatenkintu. Žinoma, buvo įsitikinęs, kad traukiama per dantį, mergina nepradės elgtis kitaip, neims į savo pareigas žiūrėti pro pirštus ar palikti Anthony likimo valioje. Nesuvokė to, tačiau akivaizdu, jog be reiklaus, kieto Romanoff būdo Tonis veikiausiai galutinai išpindėtų, taptų amoralia, aplaidžia būtybe. Gal net išparduotų savo „Stark Industries“ akcijas ir „atsifutbolinęs“ nuo bet kokios atsakomybės, nusipirktų salą Ramiajame Vandenyje ir gyventų joje iki pat to meto, kai Liuciferis pareikalaus ponaičio Stark`o sielos. Pastebėjęs asistentės žvilgsnį, puikiai perteikiantį nuostabos jausmą, vyras palengva gražina žandikaulį į natūralią jojo padėtį, šiek tiek sublatnėja, netgi išspaudžia nežymią šypsenėlę. Kol kas užteko jam ir tokios nebylios Natali reakcijos. Išvydęs merginą nerimastingai žvelgiančią į kriauklės pusę ir tikriausiai nūnai susivokusią, kokį gi įnagį vyras pasitelkė snukyčio nugremžimo proceso vardan, garsiai, tam, kad atkreiptų į save dėmesį atsidūsta.
- Aha, panaudojau tavo skutimosi peiliuką,-patikina, idant merginos nuogąstavimai esti teisingais, atsainiu, išdidžiu, todėl kiek storžievišku tonu. Būta čia ko didžiuotis, bet didžiavosi. Savo išmanumu, išradingumu ir mažyte beprotybe. Negalėjo sau meluoti - slapčia tikėjosi išgirsti bent mažiausią žodelytį, menkiausią nuomonės apie kiek radikalų pasikeitimą pėdsaką. Laukimui apkartus ir nebeatradęs savy jėgų nulaikyti tą viltingą žvilgsnį, Tonis pratrūksta,-Natalia, tau tikrai nebūtina tylėti,-priekaištingai sumurma, neketindamas slėpti, kad šioji dabar žeidžia jojo komplimentų ištroškusį ego,-Žinau ką galvoji,-akimirką leidžia tai šypsenai, puikiai atspindinčiai Tonio Stark`o meilę pačiam Toniui Stark`ui, pasivaidenti jojo lūpose,-Tiesiog pasakyk, kad nusiskutęs tą naštą esu tiek pat patrauklus, kiek ir šokoladinis keksiukas dručkiui, nebūk bjauri,-suklega, pirštais iš įpročio perbėgdamas per smakrą, kuris jau seniai, oooi kaip seniai nebuvo toks švelnus. Merginai sugalvojus tam tikra prasme padėti vyrui išsimaudyti, šis neparodo jokios reakcijos reiškusios viena – primetė, kad būtent taip ir turėtų būti. Buvo taip pripratęs prie merginos asistavimo, kad šis būtinas jam rodėsi esančiu veik bet kurioje gyvenimo sferoje.
- Nepasikeitė, nepasiteikė,-sumurma ala nuramindamas Natashą, kad Toniui nuoga bibia lakstyti neprireiks. Net jeigu ir yra priaugęs keletą kilogramų, šiandien, veikiamas streso bei menko suvartotų kalorijų koeficiento bus numetęs paskutinį riebaliuką.
- Natalia, klausyk,-patrina nykščiu bei smiliumi akis, neleidęs net biednai kelių sekundžių trukmės pauzei padidinti savo laiko apimties. Vyro balsas buvo pasikeitęs, įtartinai surimtėjęs, mažumėlę vangokas. Akivaizdu – neketino pliaukšti apie kokias nors beprasmybes,-Ar tu turi kokį nors asmeninį gyvenimą? Vaikiną? Romantinį susidomėjimą? Auksinę žuvelę, galų gale? Nežinau, gal tai alkoholio poveikis...-akimirką nutyksta sukurpdamas ligi skausmo mąslią fizionomiją. Atseit knisosi galvoje kaip įkabindamas, tikrino teiginį. Priėjęs išvados, tęsia,-Veikiausiai būtent taip ir yra, tačiau manęs neapleidžia ramybės neduodanti mintis, kad švaistai savo jaunystę stengdamasi išlaikyti mane organizuotą, efektyviai dirbantį ir kaip nūdienos įvykiai parodė, gyvą,-triukšmingai nugurgęs burnoje susikaupusius skysčius, perveda pirštais per plaukus, į visas Pasaulio šalis styrančias sruogas, daugmaž tvarkingai atmesdamas pakaušio kryptimi.
- Ir, kad mūsų pokalbis nebūtų toks oficialus, prašau...-kone sumurkia, nutaisydamas gailų šunyčio žvilgsnį, kuriam pajėgus atsispirti asmuo dar žeme nevaikščiojo. Švelniai suėmęs Natalios rankutes saviškėmis, keturių galūnių derinuką sudeda it maldai,-Kreipkis į mane antruoju asmeniu,-šypteli, palengva nuleisdamas antakius žemyn ir to pasėkoje, kaktoje įsirėžusios gilios raukšlės išsilygina.

Vyrui išsireiškus labai jau vaizdingai apie Nat atliekamą pareigą, vos matomai vypteli. Teko dar kartą pasijausti kaip gimdytojai. Apžvelgus visą jos darbo stažą, kitaip juk ir negalėjo būti. Galėjo didžiuotis tuo, kad savo darbą atlieka tinkamai, gal netgi per gerai, bet nuo to Toniui tik geriau. Kelias akimirkas stovėjus it mietą prarijus, įvykdo iškeltą Anthony tikslą atkreipti į save dėmesį, tad dar kartą į jį atsisukus, papurto galvą. Žinot, kai nesitiki, kad taip yra, o tada supranti, kad taip yra? Va, būtent taip jautėsi ir Natasha.
- Tegu tai lieka tik tarp šių sienų, - tarsteli ir plačiai šypteli. - Pripažįstu, atrodo puikiai. Gaila, kad nesu priklausoma nuo šokolado, - lyg apgailestaudama priduria ir nuleidžia akis žemyn, į kojų pirštus, ne į kai ką KITĄ, kas priklauso vyriškiui. Taip, Tonis be barzdos tikrai atrodė kitaip ir netgi atjaunėjęs. Remintis Stark‘o patirtimi ir tokiu „psichavimu“, būtų galima išleisti knygą, kaip baisūs gyvenimo sukrėtimai priverčia žmonės norėti kokių nors pokyčių. Vis dėl to, šiame pasikeitime, kaip pakalus psichologė, Natalia įžvelgė labai jau gilia potekstę. Galbūt Stark‘as kažkurią akimirką nenorėjo būti Stark‘u, tad nusprendė taip kardinaliai pasikeisti? Gerai, kad bent jau jo liūto karčiai vis dar ant skalpo. Va to Nat paaiškinti per ateinančią spaudos konferenciją nesugebėtų. Šypsniu atsakius į jo patikinimą, kad neteks sukti daugiau galvos dėl jam tinkamų apdarų, įsitaiso patogiau. Kai tik bosas kreipiasi į ją vardų, trumpam pakelia galvą nuo jo pečių, atsakydama į kreipinį. Pati pastebėjo keistą metamorfozę, kuri privertė keistai sunerimti. Tokiu rimtu jis buvo, tikriausiai, beveik niekada. Iškelti klausimai privertė kažkaip nusilaikyti ir nenukristi nuo vonios pakraščio, ant kurio jautėsi labai patogiai. Ar ji turi asmeninį gyvenimą? Norėjo gerai pagalvoti prieš atsakydama, kol klausos organų nepasiekia ir Tonio maldavimas pokalbį padaryti diskretišką bei asmenišką. Taip, kaltinti galime tik poną alkoholį. Vietoj to, kad mąstytų apie atsakymą, pagalvoja, kad kito priėmimo metu laikys jį toliau nuo spiritinių gėrimų stalo. Nelabai norėtusį, kad jis ir „viešai“ taip elgtusį, tiesą?
- Žinoma, kad turiu, - pradeda kalbėti, rieškutę pasemia vandenį ir su juo nuplauna nuo pečių linijos užsilikusias putas, kurios dėl kraujo ir kitų nešvarumų buvo tamsios. – Ir susižavėjimą turiu, - o dabar visai nesuprato, kodėl tai pasakė. Atrodė, kad pats velnias, o tikriausiai ir pačios išmauktas viskio stiklas, - tik jis mano kolega. Būtų neprofesionalu jei draugautume, tad jis to nežino, manau, kad net nenutuokia, - tyliai ištaria. Galėjo pakelta iš nakties pasakyti Centrinės Afrikos Džiados valstybės sostinę ir dabartinį vadovą, bet apie jausmus – niekaip. Su nieku apie tai nekalbėjo, nors negalėjo skųstis, kad jų reikšti nemoka. – Bet tai nėra blogai, suprantate... Tai yra, supranti? - iškart pasitaisė tik ištarus ir smagiai sukrizeno. Juokinga, kaip miglotai šnekėjo, nuspėjo, kad vonioje sėdintis vyras net nenumanė, apie ką eina kalba, nes juk „Stark Enterprises“ dirba viršum tūkstančio vyriškių, o kai sužinojo ir apie antrą darbą, visai turėjo pasimesti. O Natasha suprato. Suprato, kad jis nesupras, kad galbūt nenori suprasti ar net pastebėti. Buvo nuostabi slapukė. Paėmus į rankas į sieną atremtą šampaną vyrams (na, tokie pas ją viešėdavo, tad dėl visą piktą turėjo ir vyriškų švaros priemonių, tik, pasirodo, vyriškų skutimosi peiliukų neturėjo anei vieno), šio išspaudžia ant rankos ir pradeda švelniai trinkti Anthony galvą.
- Bet kaip sakiau, negaliu skųstis. Pats tikriausiai supranti, kad tarnybiniai romanai nieko gero neduoda, - taip, ypač, jei esi susižavėjusi savo bosu, pridūrė mintyse ir toliau rūpestingai muilavo Stark‘o šiuveliurą.

Neišėjo mestelėti jokios replikos ties pirmutiniuoju Natalios sakinu, nors ir buvo sugalvojęs ką: švelniai sarkastišką „tik išlipęs iš vonios, išdidžiai paskelbsiu twitter`yje, kad nusiskutau barzdą su bobišku „Venus *wink*“. Tiesiog leido sau pasimėgauti paskiau sekančiomis, kone išsireikalautomis gerokai subtiliomis, netgi kiek metaforiškomis pagyromis, kurios pabaigoje virto kone loginiu antausiu, turėsiančiu atšaldyti tokį savimeilės maišelį kaip Stark`as. Kadangi mirko apsuptas labai šilto vandens, neatvėsta, toliau nedrausdamas pasitenkinimo kupinai fizionomijai smaksoti akiratyje. Tonis toks „pilnas“ savęs, kad iš šono žiūrint, tai rodosi kiek absurdiška, tačiau geriau pagalvojus, veikiausiai raktas į kiekvieno individo sėkmę būtent ir yra pasitikėjimas savimi. Spėjęs per ganėtinai trumpą laiko tarpą kone kardinaliai pakeisti savo tiek dvasinius, tiek emocinius, tiek (iš dalies) fizinius būvius, su nuoširdžiu susidomėjimu veide laukia Natashos prabilsiant. Greitas bei užtikrintas merginos žodinis atsakas, priverčia vyro antakius, dėka kūnan plūstelėjusio nuostabos jausmo, ūmiai šoktelėti į viršų. Visų pirma tupinėti apie ponaitį Stark`ą, talkinti jam visose gyvenimo sferose, yra velniškai sudėtinga, pats tą kuo puikiausiai nutuokė, todėl analogiškai mitryjo mintelę, jogei ko gero yra pasigviešęs paskutinę merginos laisvalaikio minutę (o kaip pasirodė iš tikrųjų, pas Romanoff paros trukmė tikriausiai pasižymi visomis dvidešimt aštuoniomis valandomis). Ir žinoma, nors niekada į savo asistentę nežvelgė kaip į susižavėjimo objektą (profesionalizmą visuomet traktavo kaip vieną reikšmingiausių savo darbinės veiklos elementų, tad ambicingai tarnybinėmis nuostatomis vadovaudavosi), sukakotai meluotų sau, jei pripažintų, jog netrokšta, idant kiekviena dailiosios lyties atstovė, mintyse aptikusi Anthony apvaizdą neimtų lydytis it kaitrių saulės spindulių kepinamas vaško gabalėlis. Pajutęs, jog eilinį kartą kiek per daug sulindo į savo mąstymo padarinių kertelę, visu savo turiniu sugrįžta prie pokalbio su Natali. Kadangi ši pasidalino labai asmeniškais aspektais, gerai apgalvoja kaip atsakyti. Nenorėjo pasirodyti bejausmiu stuobriu.
- Kaip...-sučiaupia lūpas, keletą sekundžių kvailai jas į visas puses sukioja. Kažkodėl tapo neįtikėtinai sunku kalbėti,-Nesmagu,-pro gilų atodūsį, vargais ne galais išlemena, sugebėjęs einamąjį kontekstą tik apibendrinti, bet ne sušnekėti ką nors išmoningo ar įsimintino. Nieko keista – gyvenimiškos sritys, tame tarpe ir jausmų temos toli gražu nebuvo mėgstamiausi vyro tyrinėjimo objektai. Trumpiau tariant, niekada nemokėjo reikšti to, kas ant dūšios gula, tapačiai nesugebėdamas žarstyti ir šaunių bei veiksmingų patarimų ar kontrargumentų,-Na, bet žinai,-prideda, susivaidenus, idant pašnekovės akyse išvydo niršų „tu visiškas mulkis, Stark`ai“,-Tikriausiai tau vertėtų vieną dieną sukaupti jėgas, drąsą ir sudaužyti tą tylos sieną į šipulius, paimti tą „laikausi taisyklių, todėl vengiu reikšti savo jausmus“ paktą ir sudraskyti jį į smulkučius skutelius,-neįtikėtina, bet suveikęs iškalbos mechanizmo, gyvenimiškos patirties sankaupų ir galiausiai loginių samprotavimo dėsnių trio atriša vyrui liežuvį,-Nemanau, kad gyvenime būna taip, kad visas dvasinės ar materialias gerybes pristato kurjeris, dirbantis likimo skyriuje,-šypteli. Velniškai savimi didžiavosi. Gal ir nebuvo toks beviltiškas pašnekovas temoje „mūsų gyvenimai ir panaši makalynė“? Išmetus vaizdingus palyginimus ir lakios Anthony vaizduotės apraiškas, ragino merginą vieną dieną imti ir atsiverti. Panelę Romanoff išties brangino, dievaži, be jos švelnių moteriškų rankų prapultų, nelyginant „Apollo-13” nuolauža kosmoso platybėje, todėl nuoširdžiai linkėjo jai viso ko geriausia. Žinoma jam tai nebūdinga, bet nutuokė, kiek dvasinių kančių gali kelti žaidimas „slėpk jausmus“ (to pasėkoje ir jūsų didenybė nežinomybė apsireiškia) bei meilė be atsako. Pašnekovei drėbus tikrai svarų argumentą, iš esmės motyvuojantį merginos apsisprendimą palikti josios jausmų biosferą tokią, kokia ji yra, net nepajunta kaip prasižioja.
- Tai jau tikrai,-užtikrintai suniurna net nesusipratęs, kad trijų, tačiau galingų žodžių dėka paneigė visą savo plačią bei vaizdingą Natalios skatinimo programą.
- Tau reiktų apsigyventi mano namuose,-netikėtai pareiškia, mįslingai giliu tonu. Ir koks skirtumas, kad Romanoff Stark`o „trobytėje“ yra ne retesnė viešnia už patį Tonį,-Pridėčiau dar vieną punktą prie tavo pareigų - maudytum mane kiekvieną dieną ir už tai pakelčiau tau atlyginimą,-smagiai sukrizena, užsivėpsodamas į nuo kūno srūvantį, drumzliną, putotą vandenį. Mėgavosi, ne tik savotišku galvos masažu, bet ir faktu, kad jam tereikia sėdėti ir nuo to, su kiekviena akimirka „Mūsų laikų Da Vinčis“ virsta vis mažesniu murziumi. Kadangi švarinimosi procedūra ėjo į pabaigą, su pasistenėjimų garso takeliu kojos pirštais ištraukia prie plonytės grandinės pritvirtintą kamštį, kurio dėka vanduo išstovi vonioje, o ne nuteka į kanalizaciją. Nučiupęs kempinę bei dušo galvutę, pasileidžia švaraus, tačiau drumzlino (mėgo kontrastines maudynes) vandens čiurkšlę, sunkiai, tačiau įstengęs pakilti ant kojų. Įspraudęs įnagį, šiuo metu tiekiantį šviežią vandenį į laikiklį, apsitrina save vietose, kurias leidęs čiupinėti merginai peržengtų padorumo ribą. Nejautė jokio diskomforto prieš Natią. Galų gale, ko čia sarmatytis? Turi gražų, ištreniruotą kūną, o ir dauginimosi organo dydis gėdos „patino“ reputacijai nedaro.
- O kaip tavo santykiai su šeima?-užklausia, intensyviai „skalaudamasis“,-Niekada nebandei pasiknisti po savo giminės šaknis?-prideda. Lyg jam pačiam problemų maža būtų, netikėtai sumano pasigilinti, o gal net ir padėti išspręsti priklausančiąsias Nataliai. Taip, alkoholis Toniui tikrai KAŽKĄ padarė.

Toniui pradėjus nepaaiškinamai mykti bei ieškoti atsakymo, kurį laiką neparodo jokių emocijų. Ir ko gi ji galėjo tikėtis, ką? Dažniausiai gerai, kai nepuoselėji didžiulių vilčių ir jos nepasitvirtina, tiesa? Tik kai šis pradėjo gan aiškiai reikšti mintis, vyptelėjo. Viskas atrodė tai neįgyvendinama, kaip neprišalti liežuvio palaižius metalinį stulpą, kai aplinkui žemiau minus dvidešimt.
- Nuskambėjo taip, - trumpam nutyla, tyliai sau krizendama, nors ir nebuvo juoktis iš ko. Juk apie ją kalbėjo, - poetiškai. Kaip, sutverti vienas kitam, bet netinkantys vienas kitam, - tarsteli rimtu, gal netgi kiek melancholišku balso tonu, kuris tokios moters, kaip Natasha, balso tonacijų kartotekoje buvo retas, gal netgi visai nenaudojamas. – Bet koks skirtumas. Gyvenimas visada mėgsta netikėtumus. Ryte bėgiodama po Centrinį parką net nepagalvojau, kad savo vonioje padėsiu praustis savo bosui, - pateikė viską su juodo humoro cinkeliu. Žinoma, ir pats Stark‘as tikriausiai nesitikėjo, kad bus užpultas, gerai aptalžytas, o vėliau reabilituosis pas savo asistentę, kuri ilgą laiką jam ir tebuvo asistentė. O ir netikėtas paprieštaravimas pačiam sau, vis gi merginai nepadarė jokio įspūdžio. Savo nuomone ir mintimis pasikliaudavo visad pirmiausia, nes kas kitas tave geriau pažinos, nei tu pats. Bet va, kai jis išreiškė savo a la norą, kad Nat apsigyventų pas jį ir vykdytų šią procedurą kiekvieną dieną, šį kartą tikrai į Tony pažvelgia kaip į... Žmogų vertą pažymos iš šeštojo skyriaus.
- Tik pakeltum? – kilsteli antakius pradėjus juoktis. – Naujos pareigos - nauja alga. Bet tai nebuvo sutikimas, - iš karto priduria, kad tik šis nesugalvotų iš tiesų įgyvendinti savo twisted sumanymo. Vyrui nusprendus, kad jau pats laikas baigti apsišvarinimo procedūrą, nusprendžia pati aptvarkyti jovalą kriauklėje, kurį paliko vyras. Ištrukus pirštais galais skutiklį, šį nužvelgia su keista veido mimiką, iškart nusviesdama jį į šiukšliadėžę, kuri buvo šalia kriauklės, paleisdama visa srovę šaltą vandenį, tikėdamasi, kad šis visas aptepliotas sieneles nuplaus.
- M? – nelabai suvokė, ko šiuo momentu jis Nat būtent paklausė, bet tik atsisukus į jį, atsitokėjo.
- Šeima. Tokios neturiu. Juk mano tėvai mirė, kai man tebuvo penkeri. Ar tu daug atsimeni iš savo kūdikystės? – kilstelėjus antakius paklausė, o veidas atrodė it kaltinamas, kad užkliudė jai tokią opią temą. Nusukus veidą, toliau susikaupė ties švarinimusi. – Nepamenu, net jų balsų. O giminės medis... Tiesą sakant, manau, kad jie visi išmirė. Kam gilintis? – abejingai mestelėjo, it jai būtų nusišikti. Paskutinį kartą panašiai mestelėjo savo paskutiniam vaikinui architektui, kuris nepaliaujamai pasakojo apie architektūrinį paveldą, kad jis gali nykti jai iš kelio ir daugiau nebepasirodyti. Nors taip nebuvo. Nors jis nepaliaujamai ir pasakojo apie tas visas savo profesines nesąmones, bet visada atnešdavo kavą į lovą, stebindavo maloniomis staigmenėlėmis bei velnioniškai puikiai bučiavosi. Tas pats ir su šeima. Jautėsi visiškai priešingai dėl jų. Gal tikrai bijojo įsitikinti, kad neturi nieko, su kuo ją sietų kraujo ryšiai? Jau seniai pasirinko tokį gyvenimą. Praeities ir konkrečių prisiminimų neturėjimas jai leido būtų profesionaliai ir nemažą dalį gyvenimą atiduoti veikloms, už kurias uždirbdavo nemažus pinigus.
- Būsiu virtuvėje, - tyliai tarstelėjo užsukus vandenį, išėjo pro duris, daugiau nebeatsisukdama ir į Stark‘ą. Ot koks kipšas jį verčia šnekėti?
Atsidūrus virtuvėje, grįžo prie stalo, prieš tai pajungdama į elektros tinklą arbatinį, nusiteikdama pasigaminti kokios žmogiškos arbatos, žinoma, ir savo bosui, kad abu galėtų eiti miegoti. Nelabai mėgo migdomuosius, labiau vertino herbalinį gydymą.

Merginai įnikus skleisti krizenimo garsą, Tonis prisimerkia taip, nelyginant bandytų įspitryti mažutelaitį kleckiuką riogsantį tolimiausiame horizonto taške. Nors pašnekovės reakcijos, besireiškiančios pastarojoje, romantinius reikalus „plekšnojančioje“ temoje, rodėsi nervingai keistomis, vyro galvoje nė akimirkai neužsiveisia mintelė, kad Natali kontekste slypi potekstė, tiesiogiai nukreipta į patį Stark`ą. Kone niekino aplinkkelius, bereikalingus išvedžiojimus, paikus bei nekonkrečius paistalus. Kiekvienas besisukiojantis apie „Mūsų laikų Da Vinčį“ turėtų pastebėti, kad šio „virškinimo sistema“ sunkiai susidoroja su „riebiais“ gramatiniais žodžių junginiais, o tokius mitryti pabandęs, apsividuriuoja taip, kad kakadzė išsiverčia į kitą pusę. Apsieinant be vaizdingų metaforų, besisukančių apie žmogaus biologinius procesus - vyro filosofija tokia: jei nori ką nors pasakyt, rėžk korektiškai, tačiau tiesiai šviesiai. Pageidauji paaukštinimo pareigose ar didesnio atlyginimo? Tai ir sakyk, kad pageidauji paaukštinimo pareigose ar didesnio atlyginimo, o ne porink išsijuosęs, idant atsižvelgiant į faktą, kad esą pakėlęs savo kvalifikacijos lygį ir padaręs akivaizdžią pažangą darbo sferoje nusipelnei mažytės tarnybinės malonės. Teisingai mokslininkų išrytinėta bei konstatuota esti, jog vyrai geriau susidoroja su tiesioginėmis užduotimis, sukonkretintomis apybraižomis, o ne abstrakčiomis „ištampomis“, primenančiomis neišnarpliojamą labirintą.
Kadangi kaip tik tuo metu, kai Natalia porino apie kuriozų kupiną gyvenimą buvo užsiėmęs odos gremžimu kempine, sumoja savo ruožtu išmekenti ką nors striuko, tačiau išmintingo:
- Sic erat in fatis,-sugiedoja lotyniškai ir kaip bebūtų keista be menkučio dialektinio nuokrypio. Frazę, jogei „taip buvo likimo lemta” įsikalė studijuodamas keletą romėnų poeto Nazon`o kūrinukų ir pastarąjį posakį visada norėjo kaip nors bei kur nors panaudoti. O šį kartą jis vienu šūviu nukepa pora zuikučių: neminint paskutiniojo iš minėtųjų, užkirto kelią temos, zujančios apie būtį ir josios netikėtumus plėtrai. Visiškai nenorėjo prisiminti, kad šią dieną į savo atminties kietąjį diską amžiams įrašė įvykių, kuriuos ištrinti galėtų nebent beprotiškai stiprus smegenų sutrenkimas. Niekada nebūtų pamanęs, kad Obadijaus Stein`o iškilmėse gurkšnodamas šampaną ir mąstydamas kaip juokingai tie burbuliukai kutena gomurį vos už kelių minučių atras save kybantį brudiname sandėlyje, beviltiškai apsuptą dar brudinesnių mūsų šiuolaikinės visuomenės atmatėlių. Natalia lotynų kalbą ne šiaip išmanė, mergina šią žodinę minties reiškimo sistemą mažne mokėjo tiek pat gerai, kiek ir tiksliai pasidažyti lūpas „Dior“ lūpdažiu ar užriesti blakstienas tuo rietikliu, veikiau primenančiu įrankį akies operacijai atlikti. Buvo nuoširdžiai užsiėmęs savimi, todėl apie Romanoff fizinio pavidalo nuotolį vyrui praneša tapačiai nutolęs pašnekovės balsas. Be didesnės abejonės, tėškęs siūlymą į papildomas Natali pareigas juokavo, tad šiai sumaniai atsivarčius, neįstengė aptikti jokios poreikio atsikirsti apraiškos. Keletą sykių pamaigęs kempinę prieš tekančio vandens srovę, vyras nerūpestingai pametėja ją ant vonios krašto, kur driekėsi visa švarinimosi reikmei sutvertų produktų kolekcija. Neparodo jokios reakcijos, kuomet dirbinys, vartojamas kūnui plautis, pliumpteli ant žemės. Leidęs vandenukui nuplauti paskutinius putų pėdsakus, iš vonios atsargiai (yra girdėjęs ne vieną istoriją, kaip išsikuopę nelaimėliai nerangiai slysteli ant vonios plytelių, nukrenta, prasiskelia makaulę ir laimingai iškeliauja į dausas amžinojo gyvenimo) išsirango tuo pačiu užsukdamas ir kraną. Lygiai taip pat kaip ir kriauklėje, taip ir čia paliko visišką betvarkę – klodą nenuplautų, terlinų putų. Šliumpindamas pasičiupti rankšluosčio, galų gale išgirsta ir merginos atsaką į tikrai labai nelengvą temą. Be menkiausio susisielojimo, drąsiai dirstelėjęs į pašnekovės veidą, nusispalvojusį atspalviu, turėsiančiu pažadinti kaltės jausmą, vyras jokių pokyčių jausmų spektre nepajaučia.
- Kalbi kaip viltį išgyti praradusi leukemijos auka,-suburba tiek pat kaltinančiu tonu, kiek kaltinantis buvo ir Natali veidas. Nusigrėbęs skepetą kūnui šluostyti, perbraukia ja sau per pečius, krūtinę bei pavymui tolimesnės pašnekovės oracijos, apsiriša ją apie klubus. Būsto savininkei kuopiant jovalą, kurį Tonis paliko kriauklėje skusdamasis, prieš kurį metą barzdos netekusysis demonstratyviai atsistoja Romanoff už nugaros taip, lyg siektų parodyti, jog norėtų pasiekti veidrodį, bet šiosios gyvastis jį užstojanti,-Žinoma, čia ne kvantinės fizikos uždavinys, kad į jį gilintumeisi, bet tavo vietoje elgčiausi kitaip,-vyro balso tonas nuskamba taip, idant tas „elgčiausi kitaip“ būtų pačiu efektingiausiu, labiausiai išmintingiausiu metodu,- Jeigu turėčiau bent žiupsnelį abejonės, jog Stark`ų giminėje esu ne paskutinis individas, nepatingėčiau ir arba spėlionę paneigčiau, arba ją patvirtinčiau,-Tonis kalbėjo labai užtikrintai ir buvo galima pamanyti, idanti šis nesuprantantis, ko čia Natalia „parinasi“ ir ar aplamai ši turinti tam pretekstą. Šį kartą merginai nepavyko savo pašnekovo apgauti. Puikiai žinojo, jog po tariamu asistentės abejingumu slypi nuoskauda. Perėjo tą patį: kadaise indiferentiškumą tik iniciavęs, dabar apatija prigijo vyrui taip, kad net ir labai, labai panorėjęs neįstengtų jos atsikratyti (o to žinoma niekada nebus, nes jam adekvačiai pohui).
- Bet juk tai tavo gyvenimas. Turi pilnavertišką teisę elgtis kaip išmanai,-atsainiai numeta, it atsifutbolindamas nuo atsakomybės, jog užkabinęs merginai itin nemalonią temą privertė ją paragauti karčių neigiamų emocijų bei atoveiksmio savybės pribrandintų vaisių,- Tiesiog...-akimirką nutyla. Bet ne dėl to, jog galvotų kaip pasisakyti toliau. Paprasčiausiai pirštų galiukais vedžiojant per šlapius plaukus nūnai pasidingojo, idant būtų neprošal apsilankyti pas Giuseppę - italų bei žydų kilmės asmeninį Stark`o kirpėją,-Anksčiau niekad nemaniau, kad esi tokia konservatyviai kietakaktiška,-teškia, merginą morališkai tiesiog griauždamas. Po tokia Anthony pozicija slėpėsi paprastutis ir kiek primityvokas žmogiškas troškimas priversti merginą klaustukus pakeisti taškiukais. Romanoff praslinkus į šalį ir tylutėliai pateikus žodinę informaciją, leidžiančią tikslingai susiorientuoti, kur vyras galės savo asistentę vėliau rasti, galiausiai priartėja prie išsvajotojo veidrodžio.
- Mhm,-it duodamas sutikimą mykteli, be perstojo žiūrėdamas į mylimiausią Tonio Stark`o asmenį – žinoma Tonį Stark`ą. Užsižiopsojęs net nepajunta, kaip mikliai patalpoje lieka vienas. Vis dar pratindamasis prie naujojo savo atvaizdo, nusičiumpa šukas, netrukus kruopščiai pakaušio kryptimi išsišukuodamas karčius, kurie būdami šlapiais patamsėjo dar keliais tonais. Išdžiuvus veidui, susiduria su nemaloniu odos tempimo pojūčiu. Namuose išsimaudęs visuomet apsitepdavo priešakinę galvos dalį gaivinamaisiais kremais, tačiau čia pritaikytų diedamas atrasti veikiausiai buvę be šansų. Įsigudrinęs eilinį kartą pasinaudoti Romanoff sukauptomis kosmetinėmis gėrybėmis, apžvelgia jųjų asortimentą, netrukdamas suieškoti kremą, skirtą veidui. Net neabejodamas, jog pavartojęs ne savo giminės atstovams sutverto produkto „nesugaidės“, apsitinkuoja juo veidą, tūbelę nutėkšdamas, bet kaip ir bet kur. Nenustebtų kitą dieną pagavęs Natashą besiskundžiančią, jog po Stark`o vizito negali atrasti kokių nors jai priklausančių daiktų. Nuo stiklo, apdoroto taip, kad jame matytųsi stebėtojo atvaizdas, atšlijęs, Tonis atkreipia dėmesį į dailų popierinį, tamsiai rudos spalvos, sidabru dirbtinėje šviesoje tviskantį maišelį, padailintą užrašu, kuriuo reklamuotis mėgsta aukščiausios klasės kostiumus „Prekiautojui Mirtimi“ tiekiantis tekstilės dizaino specialistas. Nors mieliau būtų užsitempęs neįpareigojančius džinsus bei sportinę berankovę maikutę, išpakuoja Romanoff parūpintą drabužių komplektą, kuris Anthony, nardančiam verslo vandenyse kaip vienam stambiausių ryklių yra prigijęs kaip antra oda. Maloniai nustemba išvydęs ir vienetą naujutelaičių „Calvin Klein“ trumpikių bei porelę kojinių. Natasha tikrai nepamiršta net pačių menkiausių smulkmenų. Iš lauknešėlio sudėties panaudojęs tik apatinį trikotažą, kelnes bei už Simon Cowell šypseną baltesnius marškinius, švarką, odinį diržą bei kaklaraištį užsikabina sau ant dilbio, prišutintą vonios patalpą apleisdamas. Kadangi aprėdų liekanų jam nereikėjo visiškai, keliaudamas virtuvės link, jas kažkur palieka. Kaip tikėjosi, atrado buitinėmis reikmėmis užsiiminėjančią merginą. Patyliukais prisliukinęs artyn, išvysta šaldytuvą, kuris vyrui šiuo metu buvo tiek pat mielas kiek ir Kempiniukui medūzų gaudymas. Norint apibūdinti kaip labai Tonis norėjo valgyti, žodis „velnioniškai“ esti per švelnus. Kadangi žemos temperatūros įrenginys maisto produktams laikyti pritraukia vyrą it magnetas metalo gabaliuką, skubriai įrenginį atsandarina, tikėdamasis išvysti ten paties gardžiausio mitalo kalnus. Suleidęs akis į produktus, išdidžiai pūpsančius ant grotuotų skirsnių, visų pirmiausia susivokia, jog jokios aibės čia nėra. Jei nebūtų toks išbadėjęs, tikrai išlietų savo apmaudą balsu, tačiau dabar, oh, dabar būtų kimšęs tokius pat siaubingus dalykus kaip ir žymusis išgyvenimo ekspertas Bear Grylls`as. Nusigriebęs lėkštę su vizualiai neįvardinamos rūšies mėsos pjausniais, kurie iš pažiūros buvę iškeptais, pasikišęs stiklainį marinuotų agurkėlių po pažasčia, apsisuka koja paspirdamas šaldytuvo dureles, pakeliui nusičiupdamas ir maišelį su balta duona. Prišlepsėjęs artyn Natali, įsitaiso kėdėje, susistatydamas laimikį ant stalo. Būtų bet ką padaręs už mėsainį su sūriu, dvigubą keptų bulvyčių porciją, stiklinę šaltos Colos bei McFlurry ledų su Lion, tačiau nusprendžia savo asistentes nebešokdinti ir neliepti šiai daigotis iki artimiausio McDonald‘s restorano (o šie, kaip žinoma, „greito maisto bei storulių viešpatijoje“ dirba dvidešimt keturias valandas per parą). Koks Tonis mielas.
- Esu toks alkanas, kad paskutinį grūdą iš badmiriaujančio baudžiauninko atimčiau,-bėdavotai suklega, paskubomis gamindamasis sau tinginių sumuštinį arba kitaip tariant – mėsgalį užvožtą ant kepinio iš ruginių miltų. Ir momentas, kuomet į duoklę merdinčiam skrandžiui suleidžia dantis prilygsta nirvanai. Čiaumodamas pirmąjį kąsnį, nutaiso tokį veidą, it burnoje triauškintų ne patį primityviausią užkandį, o kažkokį dangišką skanumyną.

Toniui prakalbus Nat puikiai žinoma ir tikrai nesvetima lotynų kalba, o dar pacitavus ir jai romėnų a la filosofą, šypteli, pasukdama galvą į šoną ir šį nužiūrėdama. Tiesą sakant, stebėjosi savo keista reakcija į Anthony. Tiksliau, kad į jį žiūrėjo tikrai tik kaip į žmogų. Nors ir širdyje puoselėjo jausmus, apie kuriuos šiam tikriausia iki grabo lentos neteks sužinoti, bet jos tikrai neveikė jo nuogas kūnas. Galbūt vis dar veikia ta proto kertelė, kuri ragino nepasiduoti „provokacijoms“ bei susilaikyti nuo belekokio profesinių nuostatų sulaužymo. Nors, kita vertus, ar šios „nesulūžo“ kaip tik tada, kai ji pradėjo trint jam petukus?
- Ex nihilo nihil fit, atsako tą pačia lotynų kalba, - niekas neateina iš nieko, - iškart pateikia vertimą, kai supranta, kad Tonis ir negali žinoti šio lotyniško pasakymo. Žinoma, juk šisai neužsiminėjo stropiu mokymusi mirusios kalbos, kurią pasaulyje apskritai moka maža grupelė individų, į kurią ir įėjo gerbiama Natasha. Kai kalba tikrai nemaloniai užėjo apie jos šaknis, Natią pasijuto nekaip. Kur tau nepasijusi, kai prakalbama labai nemalonia bei nepriimtina tau tema. Jautėsi tarsi puritonė, kuriai prostitutė pasakotų apie savo darbo vingrybes. Tonio žodžiai buvo velniškai tiesūs – net pasijautė kalta, kad taip kalba. O juk ji visada sugėdindavo savo bosą, jei šis sugalvodavo pasielgti neatsakingai ir nemažai darbinių reikalų. Kaip ir aną kartą, kai šis Japonijoje prilakė sakės ir pranyko iš jos akiračio mažiausiai dviems paroms, nors tuo metu privalėjo dalyvauti įvairiuose susitikimuose su labai svarbiais žmonėmis, priėmimuose ir taip toliau. Va tada šis buvo „nuplikytas‘ tokiu kaltinamu žvilgsniu, kad mažai kas, turinti visus „šulus“ savo vietoje neišsukiotus neatsilaikytų.
- Sakykime, tu teisus, - trumpam nutilo, iš principo neketindama trauktis nuo veidrodžio, kol neaptvarkys tos prakeiktos kriauklės. – Gal ten yra kažkas iš mano šeimos, bet ar kažkas norėtų mane priimti po dvidešimt metų? – retoriškas klausimas. Ne kartą pasąmonėje išgyveno tą momentą. Paaiškėja, kad jos sesuo (nebuvo įsitikinus, ar turi brolių, seserų, bet dažnai įsivaizduodavo vyresnę seserį) gyvena Čikagoje. Būtent ten nusigauna ir pati Nat. Susiranda ją, prisistato, bet ta neparodo anei jokių emocijų. Netgi jos kratosi. Atsirado kažkokia bobšė iš kažin kur ir mėgina įtikint, kad ji tavo sesuo, kai tu pati esi susikūrus visai kitokį gyvenimą. Natalią visada nuo tokių protinių „stimuliatorių“ nukrėsdavo it silpnas elektros krūvis. Užsukdama vandenį užsimerkia. Tonio žodžiai apibendrinantys jo nuomonę apie jos poziciją tokiu opiu klausimu priverčia šyptelti.
- Cogito ergo sum, - labnai besišypsodama patvirtina Stark‘o žodžius, nors numanė, kad šisai gali imt ir nesuprast šių žodžių prasmės, bet nuo to pačiai merginai geriau.
Pasiruošus sau puikų sumuštinį, šį nužvelgia taip meiliai, kaip Tvartenis alaus bokalą kas kartą, kai tik paimą šį į savo rankas. Per visą dieną teko valgyt, tiksliau, užkąsti tik porą kartų. Niekad nedejuodavo dėl to, kad skrandis maršus groja, bet visada pagalvodavo, kad reikia šį nutildyti. Kadangi buvo labai aktyvi – bėgiodavo bei darydavo jogos pratimus rytais, treniruodavosi keturis kartus per savaitę bokso salėje, o ir šiaip daug kur tekdavo lėkdinėti pirmyn atgal, tad šiosios organizmas galėjo pasigirti labai greita medžiagų apykaitą. Kramtydama savo suteptą šedevrą, nusigavo iki to pačio metalinio arbatinuko, kuris jau kurį laiką skelbė apie vandens verdantį pavidalą, tad šį atjungos nuo elektros grandinės, užpila du nemažus puodukus įvairių arbatžolių mišinį. Geriau pagalvojus, įdomiai šiandien jai teko maitintis – pirmai viskis, dabar sumuštinis su žolelių karštu gėralu. Skanumėlis. Begurkšnojant becukrę arbatą ausis pasiekė žingsniai skelbiantis, kad bosas sugebėjo išsivynioti iš vonios. Nė nenumanė, kokią ten galėjo palikti betvarkę, bet ją teks vis tiek išvysti, jei ryte norės derimai apsitvarkyti prieš darbo dieną. Šiek tiek savęs gailėjo, kad, tikriausiai, nesugebės pabusti pakankamai anksti atlikti visus sportinius ritualus, o darbe pasirodys vėliau, nei yra įpratus, bet suprato, kad miego trukmė yra tikrai svarbi, tad neketino šios trumpinti. Žinia, kad neišsimiegojęs žmogus yra sušiktos nuotaikos, silpnesnės nei visada kantrybės bei visiškai nesusikaupęs. O to ji tikrai mažiausiai troško. Taigi, „Mūsų laikų da Vinčiui“ pradėjus suktis apie jos virtuvę kaip apie savąją, neprieštarauja, tiesą sakant, net nekreipia per daugiausia dėmesio. Žinoma, jei tikrai jaustų, kad kylą grėsmė dar vienam namų kampeliui būti sujauktam, pasistengtų ir viską perimtų į savas vadžias, bet dabar tam nejautė jokio poreikio.
- Tikriausiai, norėsi grįžti namo, į savo lovą? – klusteli, vos šypteldama per puodelio viršų, nors jam atsakyti buvo visai nebūtina. Juokinga, bet tai prilygino Tonio įpročiui nepasilikti pas viennakčias likusiai tamsiosios paros daliai, kai apsipatenkindavo iki galo. Kam jau kam, bet Nat jo pomėgis miegoti savo lovoje buvo puikiai žinomas. Kurį laiką stebėjo šio snukelį, kol galiausiai atsikėlus nuo kėdės, grįžo atgalios į svetainę, kurioje vis dar tūnojo išpakuotas pirmosios pagalbos rinkinukas. Truputį šį panaršius, randa verbalinio tepaliuko tutelę, kurią pati panaudojo nevieną kartą. Šis malonaus kvapo daikčiukas padėdavo užgyti įvairiems įbrėžimams ar žaizdoms greičiau. Sugrįžus į virtuvę, padėjo tutelę ant stalo, pati suskubdama kuo greičiau nusiplauti rankas bei jas nusausint. Akių nebadė praskelta lūpą ir porą įbrėžimų Anthony veide, bet numanė, kad šis norėsiantis savo „prekinę“ išvaizdą atgauti kuo greičiau.
- Pasisuk į mane, - tarstelėjo tylutėliai atsukdama kamštelį ir šį padėdama šalimais, - šį gaminu pati. Šimtaprocentinis natūralumas bei veikimas, tik truputį pagrauš, tad nesikasyk, - pratęsia savo kalbą, ant rodomojo piršto užsivarydama šiek tiek masės. Pastebėjo, kad „prekiautojas mirtimi“ gali ir nesuprasti, kuo jį yra ketinama apdoruoti, tad plačiai šypteli, - jis padės užgyti visiems įbrėžimams ir žaizdoms, - prideda ir prededa švelniai, it liestų labai trapų pergamentą, tepti ant jo odos masę. Kažkurią akimirką jų veidai buvo taip šalia vienas kito, tada dar arčiau, o vėliau taip arti, kad nesusilaikė ir priglaudė savąsias lūpas prie jojo.

Lotynų kalbai liejantis taip pat laisvai, kaip Stark`o ego, vyriškis sugeba mintyse piktai suriaumoti. Nebyli reakcija kyla natūraliai, pašiaušdama didelį procentą Tonio siūlo pavidalo išaugų odoje. Gerai, italikų genčių, gyvenusių Romos apylinkėse kalbą pažinojo tiek pat gerai, kiek ir viduramžių gyventojas saulės sistemos planetų išsidėstymą, tad kam čia ala įspūdingu apsimokslinimu maivytis? Dar nebuvo taip, kad girdamasis savo mokslinėmis žiniomis ir užtikrintas, jog Natalia studijuodama pagraužė tik jų plutelę sugebės pasakyti jam pagreičio formulę arba paaiškinti, kokie velniai kinematikoje matuojami radianais. O ir pašnekovės įsitikinimas, jog atsiradus tikimybei, idant šioji giminių visgi apturinti, tačiau asmenys, su kuriais Romanoff turinti bendrų netolimų protėvių atmestų merginos egzistenciją it organizmas svetimkūnius absurdišku. Merginą su aukščiausiu koks tik beegzistuoja išsilavinimu ir sumoje gaunančią veik šešiaženklį piniginį kiekį algos laikotarpiu, per kurį Žemė kartą apsisuka apie Saulę, į šeimą išskėstomis rankomis priimtų net asmenys, kurie neturi nė vieno genetinės informacijos kodo, pasižyminčio atrandamais Natali ląstelėse. Nusprendęs nekvaršinti sau galvos kitiems priklausančiomis problemomis, visiškai atjungia tą smegenų vingį, kuris atsakingas esti už vyro suinteresuotumą pašaliniais tiriamaisiais objektais.
Merginai pateikus klausimą, Tonis visų pirma pasimėgauja vėl girdėdamas gimtąją, o ne prieš galybę metų dramatiškai nugaišusią kalbą. Tik po akimirkos, kitos jam susišviečia kiek labai sakinys, reikalaujantis gavėjo atsakymo keistu esantis. Tiesą pasakius, mintelė, jog galėtų pasilikti asistentės namuose nakčiai, nebuvo centrinėje vyro nervų sistemos dalyje atklydusi. Stark`ui išties, labai labai nepatiko per ilgai užsibūti svetimose erdvėse, būstuose, kur yra prisigėrę šitiek nesavos energetikos, kur daiktai sustatyti ne taip, kaip Toniui norisi, kur, kad ir maloniai, tačiau keistai kvepia, kur virtuvinės plytelės išpuoštos spalva, kurios rengdamasis patalpą valgiui gaminti tikrai nesirinktų, kur vyro nekalbina J.A.R.V.I.S... Trumpiau tariant, jaukiausia bei mieliausia jam buvo savo būste. Jeigu šis supleškėtų, gal tik tuomet priimtų kvietimą nakčiai prisiglausti trobesyje, pasižyminčiame visais išvardytais minusais, o dabar paprasčiausiai neturėjo jokios priežasties, mažiausio preteksto čia pasilikti. Problemų visur ieškantis individas netruktų pasiskųsti skausmu, kylančiu ir subaladotų šonkaulių, šūdina savijauta ir šiaip, asmenine transporto priemone, stūksančia kažkur Brukline, tačiau besistengiantiems atrasti išeitį problemos išsisprendžia veik savaime.
- Be jokios abejonės, taip,-skubriai suniurna, pats nusistebėdamas, kaip kategoriškai nuskamba jojo balsas. Iš dalies priminė darželinuką, kurio mama užklausė ar šis norintis praleisti susitikimą su dantistu, kurio darbo įrankiai tapo eiline bei neatsiejama mažylio košmarų dalimi. Apsimesdamas, jog nejaučia jįjį smaigstančio Natali žvilgsnio, Tonis kemša taip, tarytum būvo laikytas rūsy savaitę ir visą laiką badu marinamas. Galbūt kiek per daug perdėta, tačiau kiekvienas kąsnis priartindavo prie dangiško pasitenkinimo bei malonumo jausmo. Kompanionei nelauktai pakilus iš savo vietos, vyras į savo asistentę dirstelėja, kaip sakoma „iš šono“. Nusprendęs, kad veikiausiai ją tiesiog „prispyrė“, įsigudrina nugvelbti Nat arbata pripildytą puodelį net ir žinodamas, jogei analogišku skysčiu prisotintas, Toniui dedikuotas indelis su ąsele stovi netoliese. Neįstengė paminti principo elgtis paikai bet kokioje situacijoje. Sriūbtelėjęs keletą gurkšnių, pastato trumpai pasisavintą „padargą“ dar kartą primindamas sau, dėl kokios esminės priežasties šis negeriantis arbatos – tiesiog jos nemėgo. Baiginėdamas doroti dykūno sumuštinį, neįtikėtinai greitai užkimšusį vyro skrandį, kuris rodėsi ėmęs žiojėti it dugno neturinti gelmė, keletą sykių perveda liežuviu per dantis, kruopščiai apvalydamas juos nuo pėdsakų, galėsiančių išduoti apie Stark`o ką tik apturėtą maitinimosi procesą. Pasitikdamas pargrįžusią, „The Ultimate Sin`o” savininkę, vyras iš karto nukreipia klausiamu pobūdžiu apsitraukusius spitrytuvus į ant stalo padėtą indelį, kurio greičiausiai šioji ir buvo išdūmusi pasiimti. Jau norėjo pasmalsauti kas čia per daikts, tačiau paprašytas įgyti tam tikrą poziciją, klusniai pakreipia veidą taip, kad nubrozdinimais bei sumušimais išmarginta veido dalis būtų prieinama Natashai. Nebuvo ant tiek atbukęs, idant logika nepasuoktų, jog pradėjusi tvarkyti žaizdas mergina pasirūpins daugmaž jomis visomis.
- Tikriausiai turi per daug laisvo laiko,-netikėtai konstatuoja, perfrazavęs merginos pranešimą, idant tepinėlį ši pati paruošusi itin savitai. Pagalvojo, bus įdomiau prie ko nors prisikabinti, nei pagirti savo asistentę už sugebėjimą būti visų galų meistre. Smarkiai primerkęs akis, pašnairuoja į Romanoff veidą taip, lyg įtarinėtų šią... Nužudžiusią Džoną Fičeraldą Kenedį,-Verčia susimąstyti…-paslaptingai nutęsia it leisdamas pašnekovei suprasti, jog Stark`o galvoje dabar knibžda visas pulkas idėjų, kaip tą atliekamą vyksmų trukmės likutį iš merginos galutinai paveržti,-Atsiduoda anglies rūgštimi,-kaprizingai suniurna, vos tik „tepliojamojo“ uoslę pasiekia labai specifinis „mostelės“ aromatas,-Ir kmynais. Koks skanus!,-sukrykščia prieš akimirką liežuviu nuliežęs dalį tepalo, kuris vargiai yra sutvertas vidiniam gydymui. Daug tauškė ne dėl to, idant tokia prieštaringus jausmus kurstanti artuma Tonį trikdė. Norėjo kaip nors užpildyti atmosferą, kad dabarties momentas netaptų per daug intymus ir mergina nepadarytų to, ką... Ką tik padarė. Sunku suprasti, kiek visokio plauko jausenų bei instinktų (o tai pridėjo „malonų“ statinio krūvio, priešiškomis savybėmis pasižyminčių įmagnetintų dalelių konfliktą) sprogsta Anthony esybės kapitale tarytum prieš akimirką detonuota uždelsto veikimo bomba. Nuovoka klykte klykė isterišką „WTF?! WTF?! WTF?!”, tačiau mažumėlę neištobulinti, pirmykščiai instinktai siuntė signalus parversti šią žavią jauną damą ir pademonstruoti šiai sekso magiją. Natalios lūpos buvo putlios, švelnios, minkštesnės už „Paskesz” zefyrus. Net nepajunta, kaip mikliai savosiomis atsakomai apgaubia apatinįjį Romanoff burnos kraštą. Ir tik tuo metu, kai pirmyn išsmukęs Stark`o liežuvio galiukas švelniai užkliudo viršutiniosios merginos lūpos vidurį, vyras rankomis suima Natali pečius ir kompanionę nuo savęs mikliai atplėšia, stengdamasis nenumirti iš netikėtumo. Kuo plačiausiai išpūtęs akutes, sumirsi tik tada, kai gaivinamos oro šios ima perštėti.
- Tik nesakyk, kad...-tylučiausiai suveblena prakeikdamas laiko tarpsnį, kuomet balsas paprasčiausiai užlūžta. It įgeltas pakyla ant kojų, fizinio atsitraukimo metu tampydamasis taip, nelyginant gaivaliotųsi iš nūnai apėmusio spangulio. Nors jam ir buvo aiškiai paliepta to nedaryti, pirštu iš karto pasikaso griaužiantį lūpos kamputį, kuriame įsikūrusią žaizdelę atakavo teigiamieji „pesticidai“. Nusprendęs pasivaizduoti gestais bei išraiškinga kūno kalba, lėtai, lyg būtų patekęs į apvertinai sulėtinto kino filmo fragmentą, parodo pirštu į merginą. Tada svajingai atsidūsta, išreikšdamas romantinių jausmų puoselėjimą ir galutinai smiliumi beda į save, sujungdamas trejetuką atributų į vientisą grandinę. Informacijos buvę tiek daug, kad vos bepajėgė ją suvirškinti. Visų pirmiausia tikrai ne be reikalo atsiminė pokalbį vonioje, kuomet Natali atvėrė Toniui širdį pasidalinusi komplikuotais širdies reikalais, kai tuo tarpu Stark`as, tik dabar supratęs, kad veikiausiai (visgi pasilieka vienuolikos procentų tikimybę, kad gali būti kitaip) absoliučiai nieko nenutuokdamas skatinęs šią pradėti veikti išsikasė sau savotišką duobę. Antra – absorbavus apimtimi kur kas didesnį nuošimčio likutį, negalėjo patikėti kaip Romanoff gali Anthony ką nors jausti, kai ji geriausiai žino, koks vyras yra iš tikrųjų, koks jis plevėsa, keistuolis, o kartais ir visai nesukalbamas stuobrys bei nervų kamuoliukas. Priimdamas pirmąjį tikrai intymų judviejų suartėjimą kaip didžiulį nesusipratimą, tik per plauką susilaiko nervingai nenusijuokęs.
- Iš karto tau pasakysiu, esi verta kur kas geresnio,-kone juoko „epilepsija“ apsirgusiu tonu, veik juokais prataria, net nesistengdamas situacijos priimti rimtai. Nuoširdžiai tariant, žvelgė į Nat kaip į jaunutę margaičiukę, kuri paprasčiausiai nesupranta ką daro ir kokioms kančioms save smerkianti skleisdama signalus, idant ši norinti su Toniu prasidėti. Nenorėjo jos skaudinti ar kaip nors kitaip neigiamai paveikti, tačiau mėginimas Natalią atšaldyti rodėsi racionaliausia išeitimi. Jau neminint profesinių interesų konflikto, visada merginą vaizduotėje regėdavo stovinčią už rimto, jauno, šeimyniniam gyvenimui pasiruošusio, romantiško ir Romanoff beprotiškai mylinčio šaunuolio, o ne už, nors ir mirtinai žavaus, ir nuodėmingai gražaus, ir beprotiškai seksualaus, ir dar neįsivaizduojamai inteligentiško, tačiau lengvabūdžio, vėjavaikio nebrendylos. Ir dar dvidešimčia metų vyresnio,-Įsivaizduokim, jog tave taip sužavėjo mano pūkelio švelnumo smakras, kad užsinorėjai jį paliesti saviškiu,-meta tikrai labai absurdišką sprendinį beveik jausdamas, kaip Anthony užlieja ištisa mirtino prakeiksmo banga. Mažne žaibiškai vyrą apsėda troškimas nešti iš čia kudašių. Kuo greičiau. Todėl irzliai blaškosi aplink virtuvę, desperatiškai mąstydamas, kur nukišo švarką ir galiausiai savo „LG“ firmos delninį kompiuteriuką.

Pašnekovui mestelėjus apie jos savotišką laisvalaikio praleidimo būdą pastabos išraišką, apsimeta, kad šio net nepasiekė klausos organai, nors jos ypatingai nepaprastos galvos smegenys tai absorbavo kaip vieną iš pagyrų išraiškų, kurių vyras ir neretai pagailėdavo balsiai išreikšti. Toniui spėjus ne tik nudilgyti keistu, veik beprotišku žvilgsniu, bet dar ir papeikti balsiai, vypteli, kol tuo metu kaktoje atsiranda žavi išilga raukšlė, reiškianti visišką jo įtakos neturėjamą jai. Įdomumo dėlei pritraukė piršto pagalvėlę, kurią tinkavo vyriškio žaizdas fasadinėje galvos dalyje, mėgindama atgaminti, ar tikrai jos bosas teisus.
- Meluoji, - labai diplomatiškai atrėžia paneigdama šio įsitikinimą, kad tepinėlis, kuriame apart augalų tipo medžiagų daugiau nieko neatrasi, - sutinku, kvepia kmynais, bet galima pajaust ir levandas, mėtas, alijošiu ir, - nutyla, it mėgintų vien iš aromato nustatyti tikslią sudėtį, - kokoso aliejus.
Nors Tony belekaip mėgino sukurti atmosferą, kurioje tikrai nesusidarytų sąlygos elgtis kvailai. Nors, virtuvėje visada šviesdavo blausi šviesa, bet iki akimirkai tampant tikrai labai labai diskretiškai ir intymiai. Sukilo visi pernykščiai gyvūliški inkstintai, nors neretas naivus kvailys tai vadina "jausmais", tad netruko pajusti, kad truputėlį susijaudino. Savo fantazijose kartais pergyvendavo panašias akimirkas, bet kad tai bus taip... Keistai malonu. Vyrui atsakius į jos iniaciatyvą, suprato, kad taip paprasčiausiai negalima. Žinot tą jausmą? Elgiesi taip, kaip tau nederėtų, bet vis tiek tai darai, nors sekančią dieną pasekmės tave užklups žlugdančiai. Tik kai lūpas paliečia vėjo gūsis, akys visai nedalyvavo visame vyksme, mat kai tik pasilenkė suglausti jųjų lūpas, užsimerkė. Neįtarė, nors pasąmonėje suprato, kad Tonka letenėles užmetė jog atitrauktų ją, tad kurį laiką, tiksliaus, pustrečios sekundės sedėjo visiškai suparalyžiuota, kol ausų nepasiekia labai jau beviltiškas Anthony balsas. Pati Natalia būtų visai nieko prieš jei viso ŠITO nė nebūtų buvę. Jautė padarius vieną didžiausių savo egzistencijos klaidą. Tą galime prilyginti, kai bičiukas su savo rinktinę šaiką išmėgina visų nervines ląsteles naikinančių svaigalų "kokteilį" ir parsivelka namo, nors jo gimdytojai iškvietė visą nacionaline gvardiją su šunimis, ieškoti jo jau tikriausiai nebegyvo kūno po visus apylinkės miškus. Net kai pašnekovas pradėjo gestikuliuoti, nusisuka pajusdama, kaip skruostus išmuša karštis. Stengėsi nusilaikyti kuo šaltakraujiškiau, bet nelabai nusisekė.
- O taip, įsivaizduokim, - netikėtai prapliumpa isteriškai juoktis, dar netikėčiau nutildama. Dievai su visai dievukais, jautėsi taip apgailėtinai, kad pasirodė, jog akyse susikaupė ašaros. - Aš pavargus, negaliu dorai sudėlioti savo minčių, - nutyla atsistodama. Pro smaragdines akutes nepraslenka boso paieškos. Suvokė, kad jam būtų geriau kuo greičiau išnykti iš jos būsto, tad nučiupus netoliese buvusį baltą iPhone, surenka vieną iš kokių trisdešimt penkių žinomų telefono numerių, kuris priklausė Tonkos asmeniniam vairuotojui. Baigus trumpą pokalbį, leidžia vyriškiui suprasti, kad šis tuoj bus paimtas, tad daugiau neturėdama ką pasakyti, dorai pribaigia puodelį arbatos. Nenorėjo tart nė žodžio, bet visgi prakalbo:
- To nebuvo. Tikiuosi, kad jūs mane suprasite, pone Stark'ai, - net nenorėjo daugiau tujintis su savo bosu. Atrodė, geriausia būtų apsimesti, kad nieko neįvyko, o jų santykius mėgint sugrąžinti į grynai dalykinius. Galvoje iškilo vaizdas, kaip ji rytojaus vakarą praleis kokiame nors bare kartu, o vėliau suras ir visai nieko vyruką neįpareigojančiam vienos nakties sanguliavimui. Nors, žinoma, sekantį vakarą ji praleis su taure vyno vienui viena ir dėlios Anthony Stark dienotvarkę. Trūko tik kačių. Kokio pusšimčio. Išgirdus, kaip į jos įvažiavimą įriedą automobilis, tik jai būdingu grakštumu nusigauna iki paradinių durų, jas atidarydama.
- Labos nakties. Rytoj jūsų laukia diena ne iš lengvųjų, - šyptelėjus sukąstais dantimis, laukia, kol šis išnyks iš jos regimumo diapazono.