BLACK DIAMOND


 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  
















• RPG SIUŽETAS Amerikos Meka, Didysis Obuolys, Miestas, kuris niekada nemiega, Pasaulio Metropolis - tai tik keletas Niujorko, didžiausio JAV miesto, tankiausiai apgyvendintos gyvenamosios vietovės pasaulyje, visų planetos darboholikų, pasileidėlių ir nusikaltėlių rojaus sinonimų. Pasijausk laisvesnis už laisvės statulą, patirk pripažinimą, šlovę, galią, pinigų teikiamą materialinę gerovę, profesines perspektyvas ar... Nuosmukį, depresiją, įsivelk į kūniškų malonumų, narkotikų, neblaivybės ir pamišimo liūną. Tik čia gali padaryti tai, ką 1664 metais padarė anglų laivai - UŽGROBTI Niujorką.




















Administracija




Share | 
 

 He lives like a KING...

Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3, 4  Next
AutoriusPranešimas
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: He lives like a KING...   Pen. 02 11 2011, 21:15


Milžiniškas, modernus ir erdvus, 50.8 milijono dolerių vertės namas, tvarkomas bei prižiūrimas dirbtinio intelekto Džarvio.
Į garažą, kuriame vyksta visas Stark`o darbinis procesas apart šeimininko įsmukti gali tik Tonio asistentė Natia bei BFF - Eve, žinančios apsaugos kodą, atveriantį duris.
Name pastoviai kas nors sulaužoma bei sugriaunama, kadangi Tonis savo "kūrybą" čia pat savavališkai ir testuoja, todėl tik labai retais atvejais tvirtovė būna pedantiškai tvarkinga.


Paskutinį kartą redagavo Tony Stark, Kv. 12 22 2011, 17:57. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pir. 02 14 2011, 17:38

Kadangi šią dieną, pirmą kartą per kokias dvi ar tris savaites, Scott nereikėjo nei sukti aferų kad apgautų kokį turtingą diedą ir iš jo gautų keletą milijonų, nei tykoti kokio vargšelio, 'užsirovusio' ant pinigingų, baisiai kerštingų žmonių ir pasamdžiusių Ashlynn kad jį užverstų, moteris nusprendė, kad yra nusipelniusi bent kelias valandas pailsėti. Beja, jos supratimas apie tai, kas vadinama poilsiu, yra ganėtinai savotiškas ir tai puikiausiai parodo faktas, kad vietoj drybsojimo lovoje ar sėdėjimo jaukioje kavinukėje Lynn sėdo ant savo BMW motociklo ir stipriai viršydama greitį nulėkė Staten Island'o link. Neturėjo kokio nors konkretaus tikslo, dėl kurio vyko būtent čionai - paprasčiausiai norėjo prasinešti su taip mėgstamu savo plieniniu žirgu gatvėmis, kuriose nėra tokių baisingų kamščių kaip antai Manhetene ar Kvinse. Taigi, palaipsniui vis didindama ir didindama greitį, kuris jau ir taip gerokai viršijo leistiną, Ash beveik nesąmoningai iš greitkelio pasuko į siauresnį keliuką, kuriuo kažkada jau lyg ir buvo važiavusi, tik neprisiminė kur jis veda, ir, tiesą sakant, net nesistengė dėl to labai sukti sau galvos.
Važiavo juo nežinia kiek laiko, mat neretai prarasdavo laiko nuovoką leisdama laiką tokiu adrenalino duodančiu būdu. Kadangi jai išvykus iš namų geltonas saulės diskas dar kybojo aukštai danguje, o dabar jau leidosi vis žemiau ir iš auksinio darėsi ugnies spalvos, buvo nesunku suprasti, kad jau ne viena valanda praėjo ir kad galbūt būtų laikas sukti namo, nors, aišku, nieko blogo neatsitiktų jei grįžtų ir sutemus. Šiek tiek sulėtinusi greitį ir jau svarstydama, kaip būtų geriausia elgtis, Lynnash išgirdo itin įtartinus garsus, kuriuos skleidė ne kas kitas, o jos motociklas. Greitai susivokusi, jog reikia patikrinti, kas, po velnių, čia dedasi, mergina sustabdė transporto priemonę šalikelėje ir išjungusi variklį nulipo nuo jos. Kurį laiką krapštėsi prie savo numylėtojo BMW, patikrino ar kartais netrūksta degalų ir įsitikinusi, kad jų yra pakankamai, Scott apžvelgė vietovę, tarsi tikėdamasi išvysti ką nors, kas jai pagelbėtų šioje situacijoje. Ir, nepatikėsit, išvydo! Tiksliau, suprato kur šiuo metu randasi ir kad visai netoli, už kokios mylios nuo čia važiuojant būtent šiuo keliu yra Tonio Stark'o tvirtovė. Keista, kad anksčiau nesusiprotėjo, kodėl keliukas, kuriuo važiavo, jai atrodė toks pažįstamas. Vėl apžergusi motociklą, Lynn, mintyse pasimeldusi kad tik pavyktų jį užvesti, nežymiai šyptelėjo išgirdusi kaip jos mėgstamiausias dviratis demonas suriaumoja ir vėl išvysčiusi didelį, tačiau jau ne tokį pavojingą kaip anksčiau greitį nuzvimbė Stark'o namų link. Iš tikrųjų nepuoselėjo vilčių, kad jis pasišokinėdamas puls jai padėti, nors jam tai tikrai nebūtų labai sudėtinga - juk įvairių prietaisų ardymas, konstravimas ir taisymas yra praktiškai visas jo gyvenimas. Tačiau visgi norėjosi aplankyti seną pažįstamą ir gal truputį paerzinti tuo, kad turėjo chamiškumo čia pasirodyti. Šiaip galbūt labai panorėjusi ir pati būtų sugebėjusi atrasti kas su jos motociklu blogai - ne kartą anksčiau jos transporto priemonės gedo ir Ash pramoko jas remontuoti, nors veikiausiai su tiek mažai įrankių, kiek ji turėjo dabar, sutaisyti būtų keblu.
Per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą pasiekusi kelionės tikslą, Ashlynn sustabdė motociklą Tonio kieme, gana arti įėjimo į namą ir nulipusi nusiėmė šalmą, kurį, kad ir kaip keista bebūtų, visgi turėjo įprotį užsidėti, nors lakstant tokiu greičiu kokiu lakstydavo ji, tokios apsaugos priemonės nelabai tegelbėtų. Nusižėrusi nuo veido kelias įkyrias ryžų plaukų sruogas, mergina prisėdo ant savo BMW sėdynės ir žaismingai šiek tiek pakreipusi galvą susinėrė rankas ant krūtinės, laukdama kol pasirodys namų šeimininkas ir mintyse spėliodama, kokia galėtų būti jojo reakcija į jos apsireiškimą jo valdose. Na, juk šiaip ar taip, vadinti jį savo draugu būtų gana ironiška, ypač turint omenyje kaip negražiai su juo pasielgė. Paprastai stengdavosi išvengti susitikimų su tais, kuriuos kažkada yra apgavusi, apvogusi ar bent jau mėginusi apvogti, bet kartais ir pati negalėjo nuspėti, kaip elgsis toliau. Dažnokai daug ką darydavo tiesiog for fun, o šis jos apsilankymas čia irgi nebuvo tokio neįprasto jos elgesio bei mąstymo išimtis.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Tr. 02 16 2011, 21:20

Tikriausiai niekas nenustebtų sužinojęs, jog šią dieną, kaip ir visas ankstesniąsias, Tonis buvo paskyręs darbui. Prabangiame jojo rūme estintis garažas – tikra ginklų pramonės technologinio progreso meka. Puikiai žinojo – savo talentą galėjo paskirti ne tokiai destruktyviai veiklai, tačiau gelbėdamas pasaulį nuo pikto arba darydamas jį taikesne vieta saugesnei „vegetacijai“ vargu ar užimtų vieną iš pirmųjų vietų „Forbes“ turtingiausiųjų bei įtakingiausiųjų verslininkų pasaulyje sąraše. O ir šiaip. Buvo perdėtai susižavėjęs sprogstančiais daikčiukais.
Tonio darbo diena buvusi ganėtinai stereotipiška: neprasivartęs lovoje ilgiau nei iki septintos ryto, pramankštinęs kūną asmeninėje sporto salėje, sočiai papusryčiavęs bei pedantiškai save apšvarinęs, užsidaro garaže tikrai labai neribotam laiko tarpui, krapštydamasis prie erdvinių 3D konstrukcijų, kadangi projektuojamiems brėžiniams nenaudodavo tradicinių priemonių, tokių kaip braižybinio popieriaus lapai, glėbiai visokių formų bei paskirčių liniuotės, pieštukai ir rapitografai.
Prabėgus kelioms dešimtims minučių po pusiaudienio, galų gale užkyla laiptais į namo svetainę, sugalvojęs ne tik pasidaryti mažytę pertraukėlę pailsinant įkaitusią smegeninę, bet ir susisiekti su savo asistente, kuriai vyras momentais, kuomet darbuojasi namuose yra paskyręs tvarkyti reikalus „Stark Industries“ imperijos generaliniame pastate. Dėl kita ko, skendėti jaukiai malonioje namų aplinkoje realizuojant idėjas, nužudančias daugybę žmonių pasaulyje yra gerokai įdomiau bei patogiau, nei tvarkyti nuobodų popierizmą, bendrauti su tiekėjais ir valdybos atstovais. Susiraitęs sofoje, užsimetęs ant kelių „Apple“ nešiojamąjį kompiuterį, kramsnodamas šiek tiek apgriaužtą bananą, internetiniu vaizdo gabenimo būdu išskirtinai profesiniais reikalais komunikuoja su panele Natasha Romanoff, kol virtualus Stark`o liokajus Džarvis (natūralu, jog turėdamas neribotus gamybinius išteklius susikūrė itin futuristišką komforto sistemą) praneša apie prie paradinių durų mindžikuojantį, tikrai nelauktą svečią. Virtualiajai savo pašnekovei pranešęs, jog turi mįslingos kompanijos, užvožia kompiuterį, padeda jį ant to paties sėdimojo baldo bei atsistoja, nukėblindamas link akvariuminio „Gulmira`os“ langų komplekso, kuriame, kaip ir visuose, na daugelyje stiklinių paviršių vyras yra integravęs elektroninę sistemą, kiekvienam moksliukui (tame tarpe ir jam) galinčią sukelti tikrą nerdgasm`ą. Bet kokių asmenų į savo namus neįsileidinėdavo, todėl apimtas paranojiško ūpo, paliepia Džarviui per viršum pagrindinių durų įmontuotą kamerą pratransliuot jam kažkur ten lauke pūpsančio asmens vaizdą, svečią identifikuoti bei paruošti trumputę jojo biografijos išklotinę. Be didesnės abejonės, vos tik lange pasirodo pakankamai aiškus Scott vaizdas, Toniui analizuoti viešnios asmens aprašymo nereikia. Siaubingai nustebęs, dėl to net paspringęs gabalėliu flegmatiškai tebedorojamo banano, iki raudonumo užsikosti, galvoje keldamas sau tik vieną klausimą – ko, dėl Dievo meilės šiai damutei iš jo šį kartą prisireikė. Užsimanė dar vieno prabangaus, beveik septyniolika tūkstančių dolerių kainuojančio, auksiniu korpusu bei odiniu dirželiu padabinto „Jaeger LeCoultre“ laikrodžio, kurį aną kartą nuo vyro nušvilpė? Nebuvo prisirišęs prie materialių ar labiau dvasiškesnių vertybių ir Ashlynn klastą išsiaiškinęs tuojau pat nusipirko naują, netgi prabangesnį, tačiau keletą valandų to laikroduko tikrai pagedėjo. Piktdžiugiškai mėgaudamasis mintimi, jog anai ten lūkuriuojančią merginą tikrai turėtų pradėti imti siutas dėl to, idant niekas neskuba jos išskėstomis rankomis priimti, paskubomis iš kažkur išsitraukia didelį popieriaus lakštą bei spiritiniu alkoholiu atsiduodantį markerį, iš lėto pajudėdamas paradinių durų pusėn. Didžiąją Stark`o „trobelės“ sienų ploto užima didžiuliai langai. Ne išimtis ir „priemenė“, todėl Ash kitapus būsto konstrukcijos išdygusią Tonio figūrą pastebėti turėjo nesunkiai. Su visiškai ramia išraiška pažvelgęs į merginą, profesionaliai demonstruodamas apatiją (nors konstatuojant begėdišką Scott čionais atsiradimo faktą vyrui tiesiog užvirė kraujas) įsikanda į pailgą, miltingą bei saldų vaisių. Reikėjo laisvų rankų. Priartėjęs prie stiklo, uždeda ant jo popieriaus lapą imdamas markeriu kažką peckioti. Už kelių akimirkų užbaigęs, apsuka kanceliarinę iš medžio gaminamą medžiagą , netikėtai virtusią socialine priemone į viešnią, kurioje kreivomis raidėmis bolavo (juk atsižvelgdamas į „stiklo“ efektą turėjo žodžius parašyti atbulai, kad apsukus popieriaus lapą sakinys išeitų stilistiškai teisingas) „GTFO. Neįleisiu tavęs vidun, vagie tu“ užrašas. Ne, Tonis tikrai nebuvo vienas iš tų piktavališkų tulžies nešiotojų, tiesiog yra per daug orus, pernelyg arogantiškas tipas, kad atleistų kam nors šunybę, sukėlusią vyrui nepasitenkinimą. Net jeigu toks jausmas atslūgo greičiau nei Tigrinis ryklys užuodžia kraujo kvapą. Išspaudęs erzinančiai pašaipią šypsenėlę, lieka laukti kokią gi merginos reakciją iššauks toks kategoriškas vyro pareiškimas.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Kv. 02 17 2011, 17:28

Jau ne pirmą ir turbūt net ne antrą kartą sukinėdamasi prie įvairiausių ateities technologijų prigrūstų Tonio Stark'o namų, ir, beja, kažkada, kai vis dar sėkmingai jį maustė apsimesdama drauge, netgi gavusi progą apžiūrėti pastatą iš vidaus, Scott kuo puikiausiai žino, kad vyrui apie jos, kaip nelauktos viešnios pasirodymą jojo valdose, tuojau pat praneš jo paties sukurtas dirbtinis intelektas J.A.R.V.I.S., taigi, laukti ilgai neteks, nebent, aišku, misteris Stark'as sumanytų tyčia patampyti jai nervus. Kadangi jau anksčiau buvo išsiaiškinusi, kur gali būti įtaisytos stebėjimo kameros bei nujausdama, jog Anthony visų pirma norės pamatyti kas lūkuriuoja kieme, o tik tada eiti (arba neiti) pas svečią, Lynnash šiek tiek kilsteli galvą ir nukreipia žvilgsnį tiesiai į ją šiuo metu veikiausiai filmuojantį aparačiuką, apdovanodama jį vos matoma šypsena, perduodančia visą erzinantį merginos pasitikėjimą savimi. Nors niekas nepasirodo praslinkus minutei, dviem, trims, o galiausiai turbūt ir visai dešimčiai, neįtikėtinos savo kantrybės dėka Ashlynn sugeba išbūti praktiškai nekeisdama padėties, t.y., vis dar padėjusi sėdimąją ant savo motociklo sėdynės. Nerodo nė menkiausių nekantrumo požymių ir, jei ne kartkarčiais sumirksinčios akys, vėjo plaikstomi ugnies atspalvio plaukai bei nežymiai, ritmingai besikilnojanti krūtinė jai kvėpuojant, būtų galima pagalvoti, kad ji pavirto statula. Simpatiškame Lynn veide nesimato jokių abejonių ar sutrikimo dėl to, kad yra verčiama laukti - ir ne vien todėl, kad žinodama, jog yra stebima kameros, ji būtų itin sėkmingai slėpusi savo suglumimą. Tiesiog Ash yra pratusi nedemonstruoti daugelio savo emocijų ir, nors galvoje jau randasi abejonių bei spėliojimų ar Stark'as tikrai namie, sugeba išlaikyti tokią mimiką, kuri sakyte sako, kad mergina yra visiškai tikra dėl to, ką daro, ir šimtu procentų įsitikinusi, kad kas nors jau tuoj pasirodys kitapus durų.
Kai pagaliau namo šeimininkas teikiasi atsivilkti prie durų, tačiau vietoj to, kad jas atidarytų ir iššliaužtų į lauką, įsikanda pailgą geltoną vaisių bei pradeda kažką rašinėti ant atsinešto popieriaus lapo, moteris sukoncentravusi žvilgsnį ties vyru su neslepiamu smalsumu vis dar nesitraukdama nuo savo juodojo BMW motociklo stebi, pripažinkim, šiek tiek komišką sceną. Jau daugmaž buvo aišku, ką Stark'as parašys ant anksčiau minėtojo lapo, tad išvydus ne pačius šilčiausių žodžių - "get the fuck out" - trumpinį bei perskaičiusi likusį trumpą, tačiau vyriškio nuomonę jos atžvilgiu visiškai išsakantį tekstą Scott, nors per daug ir neapstulbsta, veido išraiška inscenizuoja nuostabą, o dėl nepaprastų aktorinių gebėjimų tas nustebimas atrodo dar ir nuoširdus. Nekaltai suklapsėjusi akimis, tarsi neilga, bet visgi informatyvi žinutė būtų pasirodžiusi visiškai netikėta ir ją šokiravusi, Ashlynn pagaliau baigia trumpą savo aktorinį etiudą ir draugišku, tik šiek tiek dirbtinu šypsniu atsako į pašaipią kitoje stiklinių durų pusėje stovinčio Anthony šypsenėlę. Nors tas laikrodis, kurį ji pavogė, viso labo kainavo vos kelioliką tūkstantėlių ir, turint omenyje kad žmogus iš kurio tą niekniekį ji pavogė yra vos ne pačioje turtingiausių pasaulio asmenų sąrašo viršūnėlėje, nė kiek nepakenkė Tonio biudžetui, nesunku suprasti, kad tas Lynn poelgis greitai pamirštas tikrai nebus, juk vis dėl to ji privertė Tonį bent trumpą laiko tarpą jausti psichologinį diskomfortą, o žinant jo charakterį tai yra vienas iš dalykų, už kuriuos jis gali neatleisti nors ir iki savo gyvenimo galo. Ir vis tiek, netgi supratus kad taip lengvai į vidų įleista nebus, nesinorėjo sėsti ant BMW ir tiesiog nuvažiuoti, nes tai reikštų pralaimėjimą, o pralaimėti Ly niekad nemėgo. Šiaip ar taip, norėjosi pabendrauti su taip seniai matytu asmenimi, ir nesvarbu, kad šis jos kompanija tikrai neapsidžiaugtų, bei draugiškai pasiplepėti nerodytų visiškai jokio noro.
Nereikia būti dideliu proto bokštu kad suvoktum, jog dėl savotiško Tony paranojiškumo stiklai čia neperšaunami, o tuo pačiu tai reiškia, jog jie ir garso nepraleidžia, tad mėginti perduoti garsinę informaciją būtų beprasmiška, o rašinėtis su vyru ne tik kad atrodo gan vaikiška, bet ir praktiškai neįmanoma dėl tos vienos priežasties, kad Scott jokio rašiklio ar popiergalio su savimi nepasiėmusi. Laimei, yra ir kitas būdas išreikšti mintis - kūno kalbą šita motera išlavinusi kuo puikiausiai, taigi netrukus kiek suprastina iki tol lūpose žaidusią šypsenėlę, vėl sukryžiuoja dar laukiant spėtas nuleisti letenėles ant krūtinės ir šiek tiek primerkia žydras savo akis, pradėdama su Stark'u žaisti akių karą tarsi jie abu būtų darželinukai, o ne suaugę žmonės. Nėra labai sudėtinga susigaudyti, jog išsinešdinti ji nė neketina, bent jau kol Tonis neišeis pro duris ir su ja nepasikalbės. Jei panorėtų, galėtų čia išstovėti dar ne vieną valandą, todėl tikėjosi, kad šitai suprasdamas ir nenorėdamas kad tokia persona stypčiotų prie jo "trobelės" vyras nuspręs išsiaiškinti ko jai čia reikia ir atsikratyti kokiu veiksmingesniu būdu, o ne keliais žodžiais ant popieriaus lapo.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Tr. 02 23 2011, 09:41

Be didesnės abejonės, po to mažyčio kleptomaniško (ar panašaus psichologinio nukrypimo, provokuojančio nusikalstamą svetimo turto savinimąsi) incidento, Tonis pasistengė apie Ashlynn kompiuterinio pažangumo būdu bei savo precedento neturinčių įsilaužėlio sugebėjimų pagalba susižinoti viską susipratęs, jog paukštytė, begėdiškai kišusi vyrui į galvą išgalvotą vardą nėra tokia nekalta, kaip kad dėjosi. Žinoma buvo teisus. Jis visada būna teisus. Tačiau tam, kad (eilinį kartą) tuo įsitikintų, teko gerokai paplušėti, prakiurksoti ne vieną valandą spirginant į daugiamonitorinį - technologinį ansamblį, kapstant faktą po fakto, žiupsnelį po žiupsnelio, kadangi informacijos ieškoti tampa kur kas lengviau, kai esminiai raktiniai žodžiai yra žinomi teisingame ir toli gražu nepramanytame jųjų pavidale (o tuo pasigirti negalėjo). Visi merginos nusižengimai, rimtesni, bet bandyti užslaptinti pasižymėjimai visuomeniniu mastu jau ilgą laiką glūdėjo vyro atminties būstinėje, kurioje ironiškai nėra vietos tokiems dalykams, kaip jajam pačiam priklausančio socialinio draudimo numeris ar artimiausių bičiulių gimtadienio dienų datos. Natūralu, jog sulig ne itin neišsamiu tikruoju panelės Scott tapatybės atskleidimu, šioji ėmė Anthony tik dar labiau intriguoti, tad net ir labai panorėjęs negalėtų patapti priešiškai prieš Lynn nusiteikusiu. Gerai, kad ganėtinai išmoningai sugebėjo tą priešiškumą suvaidinti. Natūralu, jog žmogus, kuriantis veik paklausiausius ginklus pasauly, užpildžiusius karinę Amerikos rinką, nemoka, o galbūt paprasčiausiai neketina nežaisti su ugnimi. Ir, taip, nepamirškim esminio klausimo, neduodančią vyrui ramybės: ko velniai griebtų merginai iš Stark`o reikia? Ši trikdanti jį, nes rengia kokią slaptą aferą ar mergina tiesiog pasižymi ganėtinai iškreiptu pramogų sąvokos interpretavimu?..
Sakoma, būtent smalsumas pražudė kalakutą. Nenutuokė, kieno: savo užpakalio, dar vieno prabangaus laikrodžio ar šiaip kokio materialaus objekto gerove Tonis rizikuojantis, tačiau būtent tą akimirką, kuomet, mergina neapsigręžė, nenumainavo savais keliais išvydusi tikrai nelabai draugišką, vilties neteikiančią „get the fuck off“ žodžių kombinacijos trumpinį, pasipūtusi akivaizdžiai leido suprasti, jog be kovos ši nepasiduosianti, įkvėpia vyrą troškimui duris viešniai atlapoti kuo greičiau. Be abejo, nepraleidžia progos tradiciškai pasimaivyti ir vietoje to, kad Bugs Bunny‘io greičiu prišokuotų prie kompiuterinės, jutimams jautrios spynos, labiau primenantį iš vėlyvų 2030ųjų nužengusį įrenginį, surinktų gudrią skaičių kombinaciją (taip. Savo aplinkoje Stark`as mechanine užraktų sistema bei nepatikimais, smulkučiais, todėl nesunkiai praganomais metaliniais rakčiukais naudojosi taip retai, kad beveik niekada), suakmenėjęs įsispirtina į Ashlynn veidą su tokiu pagiežingumu, neva ką nors panašaus tikrai būtų jautęs. Tipo įsižeidė, kad ši drįstanti nepaklusti vyro valiai, dabarties momentu vijusią Scott už jūrų marių. Nesivargindamas per daug skubintis, visų pirmiausia iki galo sudoroja juoduoti pradėjusį bananą, kurio žievę pameta ant artimiausiai pūpsančio objekto, mintyse lūkestingai, dėl to visiškai nerealistiškai prisiekęs ištremti į šiukšliadėžę ją vėliau, netikėtai sugniaužia delną, kuris prispaustas prie stiklo laikė pripeckiotą popieriaus lakštą. To pasėkoje, pastarasis labai nesunkiai tampa panašus į suspaustą makūlatūrinę atlieką. Palinkęs prie pusės matlankio formos, kietmetalinėje kolonoje įtaisyto kompiuteriuko, suveda devynženklę skaičių kombinaciją, kurią skaitmeniniu būdu patvirtinęs, išgirsta duslų spynos šnypštimą, labiau jau primenantį momentus, kai atsidaro paradinės lėktuvo, o ne gyvenamojo namo durys. Truktelėjęs pasagos formos rankeną į save, iškiša laukan galvą, tragiškai primerktas akutes įbesdamas į viešnios veidą.
- Ko?-pats nusistebi, kaip atšiauriai bei baugiai nuskamba žemas jojo balsas, tapęs panašus į alkano vilko riaumojimą. Perdėtai kritiškai nužvelgęs užuž merginos stūksančią motorinę transporto priemonę, kreivai, mažne pajuokiai šypteli, it provokuodamas Scott įtūžti. Puikiai žinojo, kaip mergina mylinti savo motociklą. Pagerbęs Lynn savo žvilgsniu, atsidūsta su tokiu emociniu jausmingumu, it koks biesas jį nepaprastai vargintų.
- Claire, esu labai, labai užsiėmęs,-sumurma, mesdamas akivaizdžią užuominą į tai, jog neketina nutęsusio laiko atžvilgiu sirpti Ash draugijoje, nes jis turintis svarbesnių reikalų nei... Bobos. Tonis tikrąjį pašnekovės vardą žinojo taip pat gerai, kaip ir saviškį, tačiau įdomumo dėlei nutarė apsimesti atbukusiu, naiviu tamsuoliu. Atvejai, kuomet už nosies vedžiojamas „nelaimelis“ yra nutviekstas tiesos žinojimo spinduliais daro jį slapukiškai pranašesniu individu.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Kv. 02 24 2011, 17:03

Išlaikydama apie pasiryžimą stypsoti prie įėjimo į Stark'o namus tiek, kiek tik reikės bylojančią pozą bei užsispyrusią veido išraišką, Scott vėlgi sustingsta tarsi statula, neatitraukdama šiek tiek primerktų akių žvilgsnio nuo kitapus permatomų durų esančio vyriškio. Kažkas pasipiktinusioje jojo išraiškoje leido merginai suvokti, jog ji buvo puikiai suprasta ir kad Tony visgi nusileis ir teiksis persimesti bent keliais žodžiais, prieš tai dar šiek tiek patampęs jai nervus. Nekintančia mimika išlaukusi, kol vyras nustos pagiežingai į ją dėbsoti ir demonstratyviai neskubėdamas sukramsnos bananą, šypteli vos matoma, triumfuojančia šypsenėle jam staigiai sugniaužus popieriaus lapą su nykti iš čia liepiančiu užrašu, iki tol spaustą prie lygaus stiklinio paviršiaus, o dabar virtusį paprasčiausia beforme šiukšle. Vyriškiui pagaliau pasijudinus prie kolonos, kurioje, Lynn puikiai tai žinojo, yra įtaisytas kompiuteriukas, pakeičiantis tokį paprastiems žmonėms įprastą dalyką kaip namų raktas, Ashlynn pagaliau atgija, panaikina nuo lūpų iki tol jose žaidusį pergalingą šypsnį, plačiau atmerkia jau kone siaurais plyšeliais virtusius "regėjimo aparatus" ir atpalaidavusi rankas, kurias buvo sukryžiavusi ant krūtinės kad galėtų lengviau kūno kalba išreikšti ką norėjo pasakyti, alkūnėmis atsiremia į savo transporto priemonę, žvilgsniu sekdama visus vis dar kitapus akvariuminių durų esančio Stark'o veiksmus. Spynai išleidus keistą, neįprastą garsą, reiškiantį kad ji atsirakino, merginos galvoje akimirką ar dvi randasi planų apie tai, kaip reikėtų čionais įsilaužti - atrodo praktiškai neįmanoma nenaudojant sprogmenų, o neįmanomi dalykai Ly visada vilioja. Tačiau tai tik nereikšmingos mintelės, nes ji čia atvyko tikrai ne su tikslu iškrėsti Toniui dar kokią šunybę, ir šiaip, net turint omenyje kad jis nesveikai turtingas, nejautė noro vėl jį apvogti ar mulkinti. Visų pirma, net ir tokiai sąvokos "sveikas protas" nežinančiai asmenybei kaip ji nesinorėjo įsigyti tiek įtakos turintį priešą kaip Anthony Stark, antra - bendrauti su šiuo žmogumi neretai pasirodydavo netgi įdomiau nei brautis į kieno nors namus, bėgti nuo policijos ar užsiiminėti panašiais Ash žodžio "linksmybės" sąvoką atitinkančiais dalykais, tad nukniaukus tą jo laikrodėlį, kainavusį bemaž tiek pat kiek ir motociklas, dėl kurio ji ir nusprendė aplankyti seną pažįstamą, ir nutraukusi ryšius su Toniu kurį laiką jautė kaltę, kas jai šiaip nebūdinga.
Vyrui pagaliau atvėrus duris ir kyštelėjus galvą laukan, Scott šiek tiek kilsteli antakius, mat jo išrėktas klausiamasis žodis "Ko?" nuskambėjo išties piktai ir grėsmingai. Iš tikrųjų tai Lynn nemanė, jog "Da Vinci of our time" viską labai ima į širdį ir kad iki šiol niršta ant jos. Kai apvogdavo kur kas kuklesnį nei jis biudžetą turinčius žmones ir pavokdavo toli gražu ne vos keliolikos tūkstančių kainuojantį niekniekį, jie tikrai turėdavo teisę taip širsti, o Stark'as jau lyg ir turėjo būti atsileidęs, bent jau Ly taip atrodė. Juk norėdama ji galėjo nuvogti bent kelis milijonus dolerių iš jo banko sąskaitų ar pasisavinti kur kas vertingesnių daiktų, o vis tiek pasirinko ne rimtai jį apvogti, o tiesiog nukniaukti "Jaeger LeCoultre" laikrodį. Palyginus su kitais savo nusikaltimais, šį galima būtų įvardinti kaip atliktą šiek tiek keistoko žaidimo forma.
Pastebėjusi pašaipų vyriškio žvilgsnį, mestą į mylimiausią jos plieninį žirgą, į kurį mergina šiuo metu kaip tik patogiai rėmėsi, Scott leidžia savo veide pasirodyti įsižeidusiai išraiškai, kuri turėtų nors kiek paglostyti širdį akivaizdžiai ją suerzinti norinčiam Stark'ui. Kai šis vėl prabyla, kreipdamasis į ją netikru vardu, Ly dramatiškai atsidūsta tarsi nuvilta jo pasakytos frazės, nors greičiau tas jos atodūsis yra dėl susikrimtimo prisiminus, kiek Toniui apie save priskiedė ir kad jis net nežino jos tikrojo vardo, tik pseudonimą - Claire Cox.
-Užsiėmęs?- atkartoja su šiokiu tokiu, nežinia suvaidintu ar tikru, nepasitenkinimu balse. Buvo įsitikinusi, jog jis tiesiog krapštosi prie savo automobilių ar kuria kažkokį žaisliuką, galintį nuo žemės paviršiaus nušluoti kokią nors nereikšmingą šalelę. Juk šitai padaryti jis galės bet kada, o va jai jo reikia tuojau pat.
-Mano motociklui kažkas atsitiko. Abejoju ar galėčiau parsigauti namo, todėl man reikia tavo pagalbos,- trumpai išdėsto, gerokai persūdydama dėl to, kad negalėsianti parsigauti namo. Lynnash tikrai neatrodė, kad josios numylėtojo BMW gedimas toks rimtas, kad neparvažiuotų su juo atgal į Kvinsą. Paprasčiausiai dėl kažkokios priežasties norėjosi pamatyti, kaip Stark'as elgsis manydamas, kad šiuo metu jai tikrai mirtinai reikia jo pagalbos ir žinodamas, kad iš čia kur jis gyvena kelias kad ir į artimiausią barą be transporto priemonės būtų baisiai ilgas.
-Taigi, gali pagelbėti?- paklausia tokiu draugišku ir užtikrintu tonu, tarsi būtų visiškai įsitikinusi, kad jis su džiaugsmu puls ieškoti gedimo ir jį taisyti, o ne pasiųs ją toli toli, žodžius palydėdama dar ir meiliu rankos uždėjimu ant motociklo vairo ir trumpam nukreipdama žvilgsnį į savo transporto priemonę, o tada vėl jį grąžindama į pašnekovą.


Paskutinį kartą redagavo Ashlynn Scott, Pen. 02 25 2011, 09:35. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Kv. 02 24 2011, 19:32

Nors ir kyštelėjo laukan galvą prieš keletas dešimtis sekundžių spėja įsitikinti, kad žiemos sezonas neketina užleisti vietos pavasariškam metų laikui. Nesunkiai užuodęs ir žemutiniame atmosferos taške tvyrančią drėgmę, akimoju užsigeidžia sulysti atgalios į namus, kuriuose odai pašiurpti neleidžia ideali aštuoniolikos laipsnių temperatūra. Į Niujorką iš Kalifornijos valstijos, Maliu, kur verslo reikalais praleido gerus pusę metų atkeliavo prieš trejetą savaičių ir, tiesą pasakius, nebuvo dienos, kad nepagalvotų kaip norėtų ten sugrįžti bei tupėt bent jau iki to meto, kai galės pradėti rėdytis vėsesniais drabužiais ir šiltesnio oro sezonas bus oficialiai atidarytas. Nebuvo taip jau ir sunku pastebėti, kad „Claire“ kūną judina taip pat „dažnai“, kaip ir ant jūros kranto poilsiaujantis dručkis ruonis, tad nūnai iškelia klaidingesnę už pačią George`o Bush`o politiką hipotezę, idant taip yra dėl to, kad kiekvieną josios, nepasakytum, kad labai gležno kūnelio kaulelį narsto šaltas Vasario šiaurys. Kitaip tariant, sukurpia dar vieną dingstį neviešai pasimėgauti piktdžiuga. Kaip jau teko paminėti, Stark`as danties ant Scott dėl „nupisto“ laikroduko negręžė. Tiesą sakant, nejautė didelės meilės „Kvinslandijos“ gyventojams. Ir vien tik dėl to, kad joje riogso įsikūręs nupiepelio Justin`o Hammer`io – nuožmiausio Tonio, tačiau neabejotinai nukonkuruoto varžovo ginklų gamybos, nupiepęs pastatas. Kita vertus... Veikiausiai jei turėtų galimybę susprogdinti kokią Amerikos vietoję, neabejotinai rinktųsi Kvinsą.
Vaizduodamas, kad merginos kompanija jam yra tiek pat įdomi, kiek ir debatai, tema „Kodėl aš myliu Robert`ą Pattinson`ą?“, žabalioja, kartkartėmis paspokso ir į nagus. Anthony tikrai nėra tūžminga asmenybė, tačiau turi vieną charakterio ydą – tai desperatišką poreikį užsiiminėti vaizduojamuoju menu. O ir išsišokti prieš merginą, kaip sužinojo, pragyvenimui užsidirbančią vagystėmis, aferomis ir šiuo tuo šiurpulingesniu visiškai nesibaimino. Gerai pagalvojus, tam tikrais aspektais jiedu turėjo šį tą bendro, tik priešingai nei panelė Scott, Tonis neužsiima šešėline destrukcija. Vyras tiesiog realizuoja idėjas, nužudančias galybę žmonių. Todėl pragare it lašinukai keptuvėje spirgės jie abu.
Vos tik vyro ausis pasiekia nepasitenkinimu atsiduodantis pašnekovės balsas, Stark`as, liovęsis akutėmis spirginti į vėjo plaikstomą šapelį, dirsteli Ash veido lygio linkme, iš įpročio momentais, kuomet suurzgia emocijų voljere tūnantis vilkiukas, drastiškai prisimerkdamas.
- Ne, sėdėjau kampe ir krapščiau nosį,-kimiai, vos vos girdimai sumurma, it siektų, jog šis žodžių junginys pro Lynn ausų būgnelius neprašniotų. Iš tiesų nenorėjo, kad mergina spjovusi į visai nebičiuliškai nusiteikusio Tonio draugiją, šoktų ant savo plieninio žirgo ir burzgiant optimizuotų cilindrų varikliui numainuotų savo keliais, tačiau būtų naivu tikėtis, jogei elgsis su ja kaip su sėbre, spinduliuos į merginą nukreiptą prielankumą bei pasiūlys jai išgerti puodelį „Dachunpao“ arbatos. Savaime suprantama – artimu metu turėtų išaiškėti priežastis, atginusį Scott į Stark`o tvirtovę, ironiškai pavadintą „Gulmiros“ – skurdaus Artimųjų Rytų pakraščio pavadinimu, o merginai dėstyti savo motyvą pradėjus, klausosi jos tu tokia mina, lyg kiekvienas vyro veido raumenėlis būtų patapęs cerebrinio paralyžiaus auka. Tiesiog neįtikėtina. Tikriausiai niekada gyvenime nesusidūrė su tokia akiplėšiška persona, kaulyjančia pagalbos iš žmogaus, kurį kažkadaise, sakykim, nuskriaudė. Nieko keista, jog kraują užvirinęs nepasitenkinimas prasisunkia ne tik pro raustelėjusią Tonio veido odą, bet ir sarkazmu pertvinkusiame liežuvyje.
- Žinoma aš tau padėsiu!-rikteli taip džiaugsmingai, it būtų sužinojęs, jog Justin`ą Hammer`į suvažinėjo sunkvežimis. Netikėtai atkutęs, vyras ima „eksponuoti“ ne tik suaktyvėjusį judrumą, pasireiškiantį gausiomis gestikuliacijomis, bet ir suspindėjusiomis akimis bei sužvalėjusiu balsu,-Ne tik sutvarkysiu tavo motociklą, bet dar išdekoruosiu jį Swarovski kristaliukais, pripaišysiu drugelių, debesėlių, nykštukų, nupurkšiu auksiniais dažais ir kelionei namo įmesiu tau maišelį naminių sausainukų su šokoladu!-subėręs dalį oracijos greitakalbe, smagiai kilsteli rankas į viršų, tarytum laukdamas gausių aplodismentų už tokį nuostabų sumanymą.
- O gal velniop tą motociklą, aš tau nupirksiu ir padovanosiu visą „Harley Davidson“ gamyklą!-tęsia, pabaigoje sukurpdamas veik klausiamą, merginą tuojau pat išreikšti susižavėjimą vyro išgalvotomis idėjomis reikalaujančią miną, kuri pasikeičia vos tik prabėga trys abipusės nebylos sekundės. Nutaisęs meistrišką „bitch please“ fizionomiją, keletą akimirkų nebylomis tiesiog gręžia žvilgsiu stovinčiąją priešais, kol iššokęs į lauką pilnai, paspiria duris taip jas uždarydamas. Kadangi dėvėjo tik juodą, berankovę „maikę“, tamsius džinsus ir sportinius „sneeker`ius“, viršutinį kūno sluoksnį kandžiojantį šaltuką pajunta akimirksniu ir tai priverčia vyrą pasiskubinti. Jamojęs kažkur eiti, stabteli. Atsisukęs į merginą, pakviečia ją gestu sekti paskui vyrą. Iš esmės, demonstravo prieštaravimų kupiną, neypatingai brandų elgesį, kurio pagrindu buvo „pirma išburba, tačiau vis tiek padaro“ paradoksas. Net neabejodamas, jog Ashlynn kampą pagavusi, paspartina žingsnį, kelionės iki savo dirbtuvių metu iš kelnių išsikrapštydamas savo išmanųjį (jei šiais laikaisi išmaniaisiais vadinami iPhone`ai ir Blackberry visoki, tai ŠITAS išmanus iki smegenų dangalų uždegimo - meningito) delninuką. Atsistojęs netoli vartų, labiau jau primenančių plieninę barikadą ir vedančių tiesiai į Stark`o garažą, šis pasinaudoja savo miniatiūriniu kompiuteriuku tam, kad įsilaužtų į namo apsaugos sistemą bei suvestų komandą, liepiančią užtvarą atlapoti. Neprireikia nė keturių sekundžių, kad tikslą pasiektų ir tuomet kai skleisdami grėsmingus garsus vartai pakyla, vyras pašauna vingiuota, žemyn vedančia, LED`inėmis lempikėmis apšviesta alėja, kurios gale atsiveria Anthony dirbtuvės, kur galima aptikti ne tik labiausiai šiknas spardančių technologijų, bet ir eilę vyrui priklausančių motorizuotų transporto priemonių. Netrukęs iki minėtosios vietos atsikapanoti, nučiumpa ant stalo, nukrauto visokiais popiergaliais stiklinę su granatų sultimis.
- Džarvi, sek kiekvieną šios damutės judesį ir jeigu ji imsis kokių neleistinų, įtartinų veiksmų, suspiek garsiau nei skerdžiamas paršelis,-užbaigęs dialogą su savo virtualia dešiniąja ranka, Tonis atsisuka į Scott, kuria nepasitiki tiek pat, kiek pasitiki savimi, akimis pasveikindamas merginą atvykusią į svarbiausią vietą vyro gyvenime.
- Taigi,-gurkštelėjęs sulčių, suneria rankas priešais krūtinę, pradėjęs bendrauti su kur kas labiau už J.A.R.V.I.S. apčiuopiama būtybe,-Kas nutiko tavo motociklui?-užklausia, žinoma tikėdamasis išgirsti faktorius, išprovokavusius kažkokį gedimą, nes į transporto priemonę pažvelgęs jįjį identifikuoti gali tik Chuck Norris. Nors netoliese ore sukiojosi projekto, prie kurio Anthony dabar dirba tridimensinė projekcija, vyras nei kiek nesijaudino. Yra už mikropointą mažesnė tikimybė, kad viešnia supras, kas joje pavaizduota.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pen. 02 25 2011, 13:16

Prie tokio šlykščiai šalto šiam sezonui būdingo Niujorko oro mergina buvo pripratusi ir šiaip, dirbdama savo darbą išmoko praignoruoti ar iškęsti daugelį nepatogumų suteikiančių pojūčių, tačiau stypsoti nejudant jau darėsi išties namalonu. Vien tik plonomis, tamsiomis odinėmis pirštinėmis pridengtas plaštakas šiek tiek gėlė, per pavasariškai šiltai, o ne stingdančiai šaltai temperatūrai kur kas labiau tinkančią striukelę nesunkiai prasiskverbė vėjas. Ir šiaip, čia, užmiestyje, temperatūra bent vienu, jeigu ne visais dviem laipsniais žemesnė nei mieste, kur yra pastatų apginančių nuo vėjo, pilna automobilių bei kitų žmonių kūnų, kurie skleidžia kad ir menką, bet visgi šiokią tokią šilumą. Taigi, Ash jau buvo pradėjęs imti šioks toks noras imtis kokios nors aktyvesnės veiklos nei stovėti vienoje vietoje tarsi įkaltai, nors šitai ji kol kas gana sėkmingai slėpė. Vienintelis jos savijautą dėl dabartinio oro išduoti galintis dalykas buvo tik geriau įsižiūrėjus pastebimas faktas, jog jos kūnas įsitempęs, tarsi Scott stengtųsi sutramdyti natūralią organizmo reakciją į šaltį ir mėginimą sušilti virpant. Todėl nieko stebėtina, jog Lynn buvo apėmęs nekantrumas laukiant tolimesnio Anthony elgesio, iššaukto jos pasakytų žodžių, kurie, atsižvelgiant į tai, jog siaubingai chamiška yra lįsti čionai po to ką ji padarė, galėtų kaip reikiant sunervinti bet ką. Galbūt ji slaptai norėjo, kad vyriškis ant jos užsiundytų "angelus sargus" ar dar ką nors, o kadangi pas tokį žmogų kaip Tony Stark tvarkos saugotojai atvyktų turbūt greičiau nei pas kokį paprastą žmogelį, gyvenantį kad ir prie pat policijos nuovados, būtų proga sušilti, pasitreniruoti ir pasikrauti adrenalino.
Nepuoselėjusi nė menkiausios viltelės, jog misteris Stark'as parodys bent šiek tiek teigiamų emocijų jos atžvilgiu ar bendraus šiltai, Scott lieka visiškai nenustebinta itin tyliai mestelėtos sarkastiškos jo frazelės, kurios nespėjo net kaip reikiant nugirsti. Nutarusi paprasčiausiai nekreipti dėmesio į žodžius, ištartus taip tyliai ir neaiškiai, kad nesunku suprasti - pašnekovas paprasčiausiai nenori, jog jos klausos organai užfiksuotų ką jis ten suburbėjo, mergina tiesiog toliau stebi vyro išraišką po jos trumpo pasiaiškinimo su kokiu tikslu čia atvyko ir laukia, kokius jo veiksmus tai išprovokuos. Po trumpos tylos Anthony veidui staiga persimainius į dirbtinai linksmą bei iš jojo burnos pasigirdus džiaugsmingam šūksniui, Lynn sunkiai suvaldo atodūsį supratusi, kad turės atkentėti ironija perpildytą jo vaidinimą ir krūvą tokių pat žodžių. Vos spėja apie tai pagalvoti, "merchant of death" vėl prabyla, kaip Lynnash jau nuspėjo, su perdėtu entuziazmu ir gerokai perspausta kalba, kurią išberia tokiu greičiu, jog merginos antakiai nejučia kilsteli į viršų taip, kad kone pasislėpė už kaktą dengiančių kirpčiukų. Tokią fizionomiją išlaikiusi iki pat paskutinių Tonio ištartų žodžių, kurie nuskamba bemaž kaip klausimas, Ash leidžia įsivyrauti tylai, neturėdama jokio noro pati pradėti kalbėti cinizmo kupinomis frazėmis. Mintyse padaro išvadą, kad geriausia bus leisti jam manyti, jog sėkmingai ją "suvartė", tad pamažu normalizuoja savo išraišką nuleisdama lanko formos antakius į įprastinę jų padėtį bei prikanda lūpą, tarsi tokie "draugiški" vyriškio žodžiai būtų ją rimtai sutrikdę. Iš tikrųjų, kaip jau minėta, nesitikėjo mielaširdingo pasveikinimo, tad pašnekovo kalbelė per daug jos nenustebino ir nė kiek neatbaidė nuo ketinimo "pagroti" jo nervais prievartą įsitrinant į kompaniją. Išlaikydama nusiminusį vaiką primenančią veido išraišką, tarsi klausiančią "Kam taip piktai?", Ly net nespėja susimąstyti ką Stark'as ketina daryti toliau, kai šis iš šiltos savo "tobelės" išneria į minusinę vasario mėnesio temperatūrą ir užtrenkęs duris mosteli jai eiti kartu. Jei ji sugebėjo nuspėti ankstesnius, tikrai ne pačius mieliausius Anthony veiksmus, tai dabar liko nuoširdžiai nustebinta, kas jai, tiesą sakant, atsitinka retai. Visiškai nesitikėjo, kad jis sutiks padėti - jau greičiau dar kelis kartus pasiųs toli nuo čia, o tada kvies farus arba ką nors iš Stark Industries jam dirbančių apsaugos darbuotojų. Su "WTF?" išraiška snukelyje, kurios "Da Vinci of our time" matyti jau negali nes nusisukęs nuo jos sparčiu tempu žingsniuoja link garažo, Lynn keletą sekundžių apšalusi seka vyrą akimis, kol pagaliau pati atsigauna ir pagriebusi savo BMW motociklą už vairo pradeda stumti jį greta savęs, dėl ko jau ir taip nemenkai atsilikusi nuo greitais žingsniais tolyn einančio Stark'o judinasi tik dar lėčiau. Toniui stabtelėjus prie garažo vartų, spėja jį prisivyti ir vingiuota alėja paskui jį žingsniuoja atsilikdama jau vos kokių dviejų metrų atstumu. Pagaliau atsidūrusi jojo dirbtuvėse, Scott, kaip visada patekusi nepažįstamon teritorijon, visų pirma greitai apžvelgia aplinką ir jau nebežiūrėdama į kartu su savimi atsitemptą savo plieninį žirgą jį pastato, patraukdama rankas nuo vairo. Merginos žvilgsnis tuo metu analizuoja viską, už ko tik užkliūna, įskaitant įspūdingą eilę Stark'o automobilių, iš kurių Lynn dėmesį ilgiausiam laikui - maždaug trims ar keturioms sekundėms - patraukia Audi R8 Spyder. Iš įpročio dėdamasi galvon įvairias smulkmenas, "regėjimo aparatais" užkliūna už ore besisukiojančio trimačio vaizdo, tačiau merginai dar net nespėjus sau pačiai iškelti klausimo kas per velnias čia yra, jos ausis pasiekia aiškiai ne jai adresuotas paliepimas. Su naivia nuostaba pažvelgusi į vyrą, Ashlynn, akivaizdžiai nepatenkinta turbūt vienai tobuliausių kompiuterinių sistemų visame pasaulyje, J.A.R.V.I.S., pateiktais nurodymas sekti jos veiksmus, vėl sumeta letenėles ant krūtinės jas sukryžiuodama ir šiek tiek (apsimestinai) pasipiktinusi, kad ja šitaip nepasitikima, kelias akimirkas varsto akimis Antonį.
-Tikrai manai, kad mėginčiau daryti ką nors neleistino?- pasitikslina, nors čia kur kas labiau tiktų klausimas, ar Džarvio įspėjamasis signalas tikrai išgelbėtų Tonį jei ji rimtai norėtų jam ką nors iškrėsti. Po trumpo josios nepasitenkinimą išdavusio sakinio, mergina dar kurį laiką stebeilijasi į Stark'ą, kol sumoja, kad reikėtų atsakyti ir į klausimą, šįkart jau adresuotą jai. Puikiai suprasdama, kad, jeigu jau vyras ją atsivedė į savo "šventovę" ir galbūt netgi rimtai ketina padėti, reikėtų atsakyti į klausimą normaliai, Ly pamažu nustoja reikšti nepasitenkinimą visais savo veiksmais ir trumpai pagalvojusi galiausiai prabyla jau normaliu, paprastu tonu, be erzinančio naivumo ar linksmumo.
-Iš tikrųjų net nežinau,- ištaria tik kurį laiką laikydamasi mandagumo normų, reikalaujančių su kuo nors kalbantis veizėti į pašnekovą. Netrukus merginos akys vėl nukrypsta neaiškia linkme ir ji vis dar net nesistengdama per daug slėpti susidomėjusio žvilgsnio žvalgosi po garažą, kuriame anksčiau dar nebuvo apsilankiusi, regėjimo organais tarsi skanuodama viską kas čia yra. Nors paprastai kalbėdama apie savo Honda ar BMW motociklus labai rimtai galvodavo vien apie juos, šį kartą jos dėmesį išblaškė buvimas vietoje, kurią Stark'as tikriausiai dievino taip pat kaip ji - abu savo plieninius žvėriukus, kurių vienas šiuo metu lyg ir "nesveikavo".- Galiu pasakyti tik tiek, kad važiuojant iš variklio sklinda jam nebūdingi įtartini garsai,- po trumpos pauzelės toliau dėsto ne per labiausiai padedančią informaciją. Deja, daugiau išties nelabai tegalėjo papasakoti, nes tuomet sustojusi ant kelio beveik neanalizavo, kas galėjo atsitikti - pernelyg greitai susivokė kur esanti ir vos sumąsčiusi atvykti pas Tony jau išvis apie transporto priemonę nebemąstė. Nė neįsivaizdavo, kaip vyras sugebės kaip nors sutvarkyti jos transporto priemonę su tiek mažai informacijos, kiek ji jam pateikė, bet tikėjo, jog vienokį ar kitokį būdą jis visgi sugebės rasti.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Št. 03 05 2011, 23:37

Priežastis, sąlygojusi pagalbos rankos Ashlynn ištiesimui buvo keistai nesuvokiama pačiam Toniui. Kita vertus, aiškiai nutuokė viena – mergina jam patinka. Ir netgi labai. Tikriausiai niekaip, net ir išmaišęs itin platų savo pažįstamų ratą neįvardintų jį labiau už panelę Scott intriguojančios personos vardo. Jau neminint ganėtinai akivaizdžių aspektų, tokių kaip nenuginčijamai patrauklus merginos „fasadas“, ši buvo žvarbi, neįprastai manieringa ir kavojo gyvą galą tamsių slėpinėlių. Su didžiausiu malonumu būtų išžėręs rėksmingą „kurių galų man savo tikro vardo nesakai, moterie?!”, tačiau nusprendęs žaisti pagal Ash taisykles smalsiai laukiant kas iš to išeis, nusprendė elgtis kuo natūraliau ir jeigu reiks, vaizduoti dėl to laikrodžio vagystės įsižeidusį iki apsivėmimo, tad šiuo atveju susikuria savotišką rolę. O raukytis ir vėpsant į merginą sukurpti kuo nemalonesnį žvilgsnį pasirodė lengviau, nei išvesti funkcijų diferencialus. Negalėjo, o ir neketino kompanione pasitikėti, tad nieko keista, jog tuomet, kai pro ausis prasisunkia bei nesunkiai įsisąmonina klausiamasis merginos sakinukas, Tonis tik per plauką susilaiko nepradėjęs ironiškai kikenti ar/ir piktai urgzti. Nepasakytum, kad nepagrįstai manyti ėmė, jog būtent šventvagiškas įžūlumas diktuoja visą Lynn psichinių savybių visumos parado pamatinį gruntą. Tikrai būtų velnioniškai keista iš merginos tikėtis kažko „leistino“ atsižvelgiant į josios asmenybės drumzlinumą. Neapleido ir ganėtinai logiškas minties išvedžiojimas, idant mergina čia apsireiškusi bei inscenizavusi motociklo gedimą tikrai ne be reikalo. Ką gali žinot, galbūt šioji už kelių akimirkų išsitrauks seną revolverį, nutaikys šviežiu paraku dvokiantį gaiduką į Stark`ą ir pareikalaus nesąmoningai didelės piniginės kompensacijos ar tiesiog nutarusi liguistai pasilinksminti, nuniokos vyro garažą taip, kad galutinis vaizdas taptų liūdnesniu už Hirosimos kraštovaizdį po branduolinės JAV karinių pajėgų atakos.
- Tikrai manai, kad turiu pagrindą manyti, jog akimirką nusisukęs neišvysiu tavęs nuvarinėjančios to Audi R8 Spider?-ne be reikalo pamini automobilį, kuris iš eilės Toniui priklausančių veik labiausiai rėžė akį savo subines spardančia išvaizda. Pro jo vanagiškai žvitrias veizoles nepraslydo ir už minėtojo „Audi“ koncerno šedevro užkliuvęs merginos žvilgsnis, šiai įpėstinus į legendinį Stark`o garažą,-Nes prieš akimirką nužiūrėjai jį taip, kad net nūnai susimąsčiau ar pavyktų man labiau patraukti tavo dėmesį, jei nuspręsčiau nusimesti visus drabužius ir sušokti Makareną,-kaip visuomet nestokojęs iškalbos meno demonstracijos, prunkšteli nesiliaudamas eksploatuoti aštrios, pajuokios ironijos. Nusičiupęs stiklinaitę su epiloginiu šlakeliu granatų sulčių, šliūkšteli šių sau skrandin, tiesiu taikiniu patraukdamas prie vieno iš kompiuterių ekranų, kuriame bolavo margaspalvis „ebay“ logotipas. Pats nežinojo kurių galų, tačiau internetiniuose aukcionuose pirkdamas antikvarinius dalykėlius, miniatiūrinius kareivukus, komiksų ir filmų superherojų figūrėles bei panašų šūdą praleisdavo ne tiek jau ir mažai laiko. Vaikiška, tačiau daugiausia džiaugsmo vyrui teikdavo ne internetu įsigyti niekučiai, o mintis, jog įsitaisė daiktą, kurio geidė saujelė konkurentų, palaipsniui didinusių statymus, nuoširdžiai besivylusių finišuot pergale ir galiausiai likusių prie suskilusios geldos. Kita vertus, Tonis yra tiek pat genijus, kiek ir beprotis, tad didelio čia daikto. Nors kiurksodamas palinkęs prie vaizduoklio sudarė tokį vaizdą, jog Scott, kaip tik postringaujančios apie savo motociklą, nusprendusį „pabūti kale“, klausosi taip pat „įdėmiai“, kaip ir pagiriotas studentas mikroekonomikos dėsnių, iš tiesų atidos gerokai daugiau skyrė merginai. Paprasčiausiai nusprendė visokiais, net pačiais absurdiškiausiais būdais ją koneveikti, laukdamas momento, kuomet ši užsirūstinusi parodys, kokia užvedančiai siautulinga panelė Scott gali būti. Tai vis įdomiau, nei vėpsot į pašnekovę, dalį emocijų (jeigu jos išlysti aplamai prisiruošia) tiesiog suvaidinančią.
- Nesuprantu už kokius nuopelnus turėčiau tau padėti, dėl Dievo meilės, tikrai nesuprantu...-bumbėdamas po nosim, galų gale atlimpa nuo kompiuterio ir sudaręs maršrutą merginos motociklo link, pakeliui nučiumpa juodą lagaminėlį su pagrindiniais praktinėje mechanikoje naudojamais įrankiais. Apžergęs Ashlynn „bė em dabalju“, nuodugniai nužvelgia motociklo kėbulą, nesunkiai atkasdamas vietą, kurioje reiktų šį nulupti. Kadangi darbuodamasis neišsiversdavo be meno šakos, kurios išraiškos priemone esti garsai, inicijuoja dar vieną trumputį dialogą su J.A.R.V.I.S., pareikalaudamas senųjų gerųjų „Scorpions“ „Rock You Like A Hurricane“ gabaliuko, nūnai suteikusio kruopščiam darbui nuteikiantį ūpą. Nusprendęs nesicackinti bent jau su kėbulu, ne tik nukrapšto jį paskubomis, bet dar ir nerūpestingai numeta ant žemės.
- Bum!-balsu pritaria korpusui, nubildėjusiam ant žemės bei išskleidusiam triukšmingą „DON! GAN! ZBAOONG! Jablinkšt jedreni feni“. Nuo transporto priemonės nulipęs, pritupia prie atsivėrusių dalekų „skvero“, pradėdamas, kaip pradžiai, apžvalginę analizę. Veikiausiai nebuvo tokio mechanizmo, kurio Tonis išardęs nesugebėtų sudėti į vietą, todėl pasitelkęs reples, keletą skirtingų skersmenų atsuktuvų bei veržliarakčių, jamoja knibinėti gyvybines motociklo gijas. Stebėtina, kaip greitai išgauna rezultatą, kuris plieninio žirgelio šeimininkės džiuginti neturėtų.
- Suraižytas cilindras, dužę keli vožtuvai, stūmoklis – panašus į sutrintą šūdą, o švaistiklis... Ir tas lenktas. Ką tu darei su savo motociklu? Tempei tris tonas sveriantį plūgą?-sukikena mestelėdamas į merginą klausiamą žvilgsnį. Taukšdamas apie „BMW“ gedimus, tikrai gerokai perlenkė lazdą, tačiau savu noru bei itin sąmoningai. Juk kuo daugiau pažeidimų identifikuos, tuo didesniu didvyriu pasirodys finale, kai pastatys dviratį žavuolį ant kojų. Iš tikrųjų tereikėjo truputį paveržti vožtuvus, kad Scott minėtas, ausies tikrai neglostantis variklio klegėjimas pavirstų sąskambiška „wroom wroom“ simfonija,-Taigi...-po ganėtinai netrumpai trukusio tylos manifesto prabyla, sumanęs inicijuoti dar vieną dialogą su Lynn, nes statistiškai nuo pat merginos apsireiškimo daugiau bendravo su savo virtualiuoju patikėtiniu,-Kaip klostosi tavo gyvenimas, Claire?-minėdamas tariamą merginos vardą, Stark`as pademonstruoja šleikščiai kibų, pamaivūnišką toną. Analogiškai buvo galima pamanyti, jog pasidomėti gyvenimiškomis Ash peripetijomis sumojo tik iš mandagumo, nes suinteresuotas į bičiulystes su mergina nebuvo. Atsižvelgiant į iki aukščiausios kūrybinės galios išpuoselėtus Anthony inžinerinius/mechaninius/matematinius/fizikinius/cheminius sugebėjimus, vožtuvus sutvarko taip greitai, kad būtų buvę galima Gineso Pasaulio Rekordą užfiksuoti. Tačiau nenukrypdamas nuo dramatiškos, leisgyviškos motociklo diagnozės negalėjo sau leisti nuo darbo šitaip greitai atsitraukti. Tad gi nusprendžia šiek tiek pakvailioti - pažaisti su motociklo pavarų dėže. Kiek atminė, mergina nesispietė prilipusi prie savo transporto priemonės; aplamai ne itin nutuokė ką ši dabarties momentu veikianti (o jam nelabai ir rūpėjo, nes buvo per kietas, kad pergyventų dėl galimybės patapti pakartotinai apvogtu. Geriausiu atveju), o tai suteikė vyrui šiokią tokią „kūrybinę“ laisvę. Ko gero būtų teisinga už to septintojo Dievo įsakymo (nevok) pažeidimą (ko gero nėra tokio Jėbo tėvo išmanyto įstatymo, kurio Ashlynn nebūtų sulaužiusi) atsilyginti Scott niekšiška išdaiga, todėl prikibęs prie mechanizmo, skirto sukimosi judesiui perduoti ir jo pobūdžiui keisti, perreguliuoja jį taip, kad „BMW“ kūrinukas vargiai įsibėgėtų iki trisdešimties kilometrų per valandą – paprasčiausiai užblokuoja aukštesnes pavaras, palikdamas tik pirmąją. Pradžioje informavo merginą, jog yra užsiėmęs ir tai nebuvo paistalai, bet lenkdamas nugarą prie motociklo, visiškai nesiskubino, paskutinius štrichus montuodamas itin flegmatiškai. Ir galų gale, tadaah, naginėti šaltakraujį kompanionės gyvuliuką Tonis užbaigia, ant žemės poguliavusio korpuso pirštukais siekdamas taip sunkiai, su tokiais pirdžiaus pasistenėjimais, it kakotų. Vyras turėjo įsigijęs porelę „mopedų“, tačiau, tiesą pasakius, nebuvo didelis tokios keliavimo nuo taško A iki taško B alternatyvos mėgėjas, nes motociklininkus (nors techninės Lynnash aparato charakteristikos buvusios artimesnės kamikadziškoms „birtvoms“) traktavo kaip potencialius organų donorus, o savo egzistencijos reikšmingumu JAV vyriausybei Stark`as neabejojo.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pir. 03 07 2011, 17:32

Nepaisydama fakto, kad vyro, kuris turbūt visais įmanomais būdais reiškia antipatiją jos atžvilgiu, sutikimas padėti pasirodė rimtai įtartinas, Scott, šią akimirką visiškai pamiršusi meilę savo dviračiam monstrui, galinčiam lengvai tapti nenaudingų metalo nuolaužų krūva jei tik Tonis to panorės, žvilgsniu toliau klaidžioja po garažą nė neužmesdama akies į kažkur netoliese besisukinėjantį vyrą. Net keista, kaip greitai jos dėmesys buvo patrauktas eilės čia sustatytų automobilių bei ore kybančių 3D projekcijų, pagal kurias artimiausiu metu tikriausiai bus konstruojami kokie nors pavojingi žaisliukai, kasdien nužudantys dešimtis, jei ne šimtus žmonių. Įdėmų motorizuotų žvėrelių ir kitų patalpos atributų apžiūrinėjimą trumpam nutraukia vėl pasigirdęs „trobelės“ savininko balsas. Tiksliau, jo ištarti žodžiai, privertę merginą slapčia šyptelėti – tiek dėl Stark‘o nuovokumo bei įtarumo, tiek dėl ironiškumo. Tačiau prieš į jį atsisukdama ir replikuodama, šypsnį nuo lūpų panaikina ir akimirksniu mimiką pakeičia taip, kad dailus snukelis vėlgi parodo tik naivią nuostabą dėl tokio nepasitikėjimo ja.
-Kodėl jeigu žiūriu į kokį nors daiktą, tai jau reiškia, kad ketinu jį vogti?- ištaria, profesionaliai suvaidindama šiokią tokią nuostabą, tarsi Anthony neturėtų jokio pagrindo žiūrėti į ją įtariai. Po keleto sekundžių tylos nutarusi nė nelaukti atsakymo į beveik retorinį savo klausimą ir nebeerzinti „Da Vinci of our time“ kad ir labai gera, tačiau visgi jam tikriausiai nesunkiai perprantama savo vaidyba, nusisuka nuo pašnekovo (jei taip galima įvardinti asmenį, kuris daugiau žodžių per visą jų „pokalbį“ ištarė neapčiuopiamam savo liokajui, nei jai). Apsimesdama, jog nė nepastebi kad vyras demonstratyviai ją ignoruoja ir nuleisdama negirdomis jo burbėjimus, netikėtai užmato tą pačią, jau anksčiau šiek tiek sudominusią projekciją, ir lėtai patraukia jos link, tačiau staiga pasigirdęs metalo žvangėjimas susidūrus su kietomis garažo grindimis ir jam pritariantis iš Stark‘o burnos prasiveržęs ištiktukas priverčia krūptelėti, sustoti bei visai išstumia iš galvos ketinimus pažaisti su ore besisukiojančia projekcija. Lėtai lėtai atsigręžusi į taip neatsargiai su jos BMW besielgiantį vyrą, Lynnash išgąstingai dirsteli į ant žemės nudrėbtą kėbulą.
-Starkai!- cypteli, šį kartą, atrodo, nesuvaidindama tokių šią akimirką nesunkiai matomų emocijų kaip pasipiktinimas ir nerimas. Aišku, tikėtis kad su jos dievinama transporto priemone bus elgiamasi pagarbiai būtų buvę beprasmiška, bet tok akivaizdus „merchant of death“ grubumas priverčia Lynn sunerimti dėl savo plieninio žirgo.- Labai prašau, pasistenk atsargiau,- kone maldaujamu balsu paprašo bei prikandusi lūpą keletą sekundžių žiūri į jos dėmesį atkreipusią savo motociklo detalę tokiu žvilgsniu, tarytum tai būtų ne metalo gabalas, o nuskriaustas jos pačios kūdikis. Antoniui pradėjus vardinti gedimus vieną po kito, Ly iš pradžių įtariai prisimerkia, tuomet, nutarusi, jog vyriškis gerokai persūdo tik norėdamas ja paerzinti, abejingai gūžteli pečiais, tarsi įspūdingas motociklo problemų sąrašas nebūtų jos nė kiek sujaudinęs. Į užduotąjį klausimą apie tai, ką ji išdarinėjo su savo motociklu, susilaiko neatsakiusi ir eilinį kartą nusigręžia, nė nesvarstydama apie galimybę pažiūrėti, ką misteris Stark‘as šiuo metu išdarinėja su josios mylimu „žvėreliu“.
Įsivyravus dar vienai tylos pauzei (na, ne visiškos tylos, turint omenyje kad vis dar grojo prieš kurį laiką vyro paliepimu Džarvio paleistas „Scorpions“ gabaliukas), Ashlynn nukeliauja prie jau anksčiau nužiūrinėto Audi šedevro, Audi R8 Spyder, bei toliau tyrinėja jį žvilgsniu. Nė neketino nuvaryti nei šio, nei kurio nors kito šiame garaže esančio automobilio, bet norėjosi panervuoti Tonį – jei tik jis šiuo metu bent jau užmeta akį jos pusėn, tikrai turėtų sunerimti jai sukant ratus aplink tikriausiai vieną brangiausių jam priklausančių transporto priemonių. Kurį laiką smalsiai nužiūrinėjusi anksčiau minėtąją mašiną, išgirsta vyro užduotą klausimą ir lėtai apsisuka šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu, į vis dar mechaniko darbą atliekantį Anthony. Keistokas, paniekos ir kitų neitin malonių emocijų kupinas jo tonas tariant paskutinį žodį, t.y., jos pačios susigalvotą vardą, kuriuo buvo jam prisistačiusi, privertė moterį šiek tiek suglumti. Gal net nebūtų pajautusi to vyro tono pasikeitimo, jei ne įtemptas visų garsų sekimas – net atrodydama visiškai išsiblaškiusi Scott visuomet išlikdavo susikaupusi, sekdavo kiekvieną savo pojūtį, mat taip jau buvo įpratusi pavojingos savo profesijos dėka. Akimirką ar dvi pasvarsčiusi, kodėl vyriškis tarytum spjaute išspjovė jos pseudonimą, pamažu pašalina nuo veido įtarią veido išraišką. Pasąmonėje blyksteli mintis, kad Stark‘as kažką apie ją išsiaiškino ir dabar tik žaidžia, tačiau Ly ją nuignoruoja - jam juk turėjo būti praktiškai neįmanoma ką nors apie ją išknisti žinant tik išgalvotą vardą, Claire Cox, nors jis ir buvo paplitęs kone taip pat kaip ir jos tikrasis, Ashlynn Scott, jei ne dar plačiau. Nors ką gali žinoti - gi nėra to blogo, kas neišeitų į internetą. Nusprendusi, jog dabar neprabyla jau įtartinai ilgai ir Anthony tikriausiai tikisi atsakymo, o ne dar vienos tylos iš Scott pusės, rodančios kad ji nenori su juo kariauti nei žodžiais, nei kaip nors kitaip, mergina tyliai atsidūsta, pagaliau teikdamasi prabilti.
-Po truputį. Na, žinai – naujos pažintys, nauji nuotykiai...- visiškai nesigilindama į smulkmenas ir nepradėdama postringauti apie savo gyvenimo peripetijas trumpai bei neaiškiai atsako, žodžiu „pažintys“ įvardindama tokius pat jos sėkmingai apmautus žmones kaip ir Stark‘as, pradėjusius laikyti Lynn draugais, o po to vieną dieną pasigedusiais ir jos, ir kokio nors brangaus daikčiuko. Nujausdama, kad normalaus, išsamaus atsakymo net nebuvo tikėtasi, „Claire“ nebeplėtoja pradėtos minties, nors gal būtų visai įdomu pasiklausyti kas naujo atsitiko jos gyvenime, kur beveik kasdien ji rizikuoja savo gyvybe ir tuo mėgaujasi. Akis nuo Tonio kryptelėjusi į šalį, eilinį kartą užmato tridimencinę projekciją ir prisimena, kad prieš keletą minučių ketino su ja pasižaisti. Lūpų kampučiai staiga pakyla į viršų, suformuodami šelmišką šypsnį ir Ash, nužingsniuoja jos link.- O taviškis kaip?- trumpos kelionės nuo savo ankstesnės buvimo vietos iki numatytosios metu nutarusi pratęsti jau pakankamai ilgą laiką nutrūkusį jųdviejų pokalbį užklausia išsiblaškiusiu balsu, tarsi atsakymo nė neketintų klausytis, ir sustojusi prie perregimo trimačio vaizdo pradeda žvilgsniu jį analizuoti, spėliodama, ką būtų galima nuveikti. Tiesą sakant, neketino iš tikrųjų kaip nors pakenkti projekcijai ar ką nors su ja daryti kol bent iš dalies josios neperpras, tikslas buvo tik atkreipti jau baigiančio darbą Anthony dėmesį į save. Nesunku suprasti, jog kad ir ką šis trimatis vaizdas reikštų, vyrui tai turėtų būti itin reikšminga, o apie kompiuterius visiškai nieko nenutuokianti būtybė (tokia turėtų būti Stark‘o nuomonė apie ją, nors informacinių technologijų srityje Ly gaudosi ne prasčiau už patyrusį hakerį) galėtų vienu ar keliais netinkamais prisilietimais viską sugadinti. Suprastinusi šypsnį, matomą vaikų veiduose kai jie krečia kokią nors išdaigą savo tėvams ar auklėms, mergina gana lėtai, tačiau ir ne per daug flegmatiškai, kad nebūtų akivaizdu jog iš rimtųjų nė nemano sudirbti projekcijos, ištiesia letenėlę jos link, kas turėtų priversti tiek jos veiksmus savo kūrėjo įsakymu įdėmiai sekantį dirbtinį intelektą J.A.R.V.I.S. sureaguoti ir pradėti spiegti, tiek ir Antonį, jei jis dabar į ją žiūri, paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Vienas lengvas prisilietimas ir iki tol aplink savo ašį sukęsis 3D vaizdas sustoja, o panelė Scott, be didelės skubos savo veiksmuose, keletą jo detalių sukeičia vietomis, į visai netoli esantį „Da Vinci of our time“ nė nežiūrėdama, tačiau nekantriai laukdama jo reakcijos.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Antr. 03 08 2011, 02:48

Tikriausiai, jeigu grūmulotų kokį maisto kąsnelį arba Tonio burnoje čiurlentų vaisvandenio gurkšnis, vyras būtų stipriai užspringęs. Ir vien tik dėl to, kad nepaaiškinamai milžiniškas, čiurkšlyte nestabdomai besiveržiantis Ashlynn stačiokiškumas galų gale pasiekė Stark`o pakantumo skalės dugną. Kaip žinia iki tokio nusigavus, nuo pačios apačios atšokusi emocijų strėlytė ima nepaliaujamai kilti į viršų, o Anthony prizmės zenite bolavo „not givin‘ a fuck“ spektras. Vyrui tikrai prireikė vienos kitos akimirkos, kad sutūrėtų eilinį kartą iš gerklės grasantį prasiveržti staugimą, šį kartą paįvairintą tiek pat teisingu, kiek ir atžagariu „Gal todėl, kad esi kleptomanė galvažudė, nusikaltėlė ir prievartautoja?!“ gramatiniu, kiek per daug emocionaliu žodžių junginiu, tačiau pratrūkęs akimoju sugriautų keistą, pragmatišką jojo rolę. Nūnai vyriškiui primenamai pasidingoja, kad visgi apsimesti neapsišvieteliu Scott tikrosios tapatybės klausimu yra kur kas pravarčiau, nei atvertus visas kortas pasimaivyt prieš merginą, kiek brangaus savo laiko sugaišo, kol atkapstė žiupsnelį itin asmeniškos Lynnash asmenybės informacijos. Visų pirma, jei tik prireiks, turės tiesiog fantastišką motyvą apgalvotam šantažui (Stark`o nė akimirkai neapleido nuojauta, idant ateityje, galbūt ir nelabai artimoje, mergužėlė sugadins jam ką nors vertingesnio už nervus), ir antra – na, dėl šio varianto pergyveno ne labiau, nei Osama bin Ladenas, siųsdamas grupelę musulmonų savižudžių į „Airport Express“ , tačiau ant Lyn rautis nebūtų taip jau ir naudinga. Kaip sakoma, laikyk draugus arti, o priešus dar arčiau. Laikui bėgant nustojęs kunkuliuoti (gerai, kad jiedu nesiranda animacijos dimensijoje, nes tokiu atveju išvystumėm populiarų vaizdą, kaip iš rūstybės apimto individo ausų ima veržtis garų kūliai), įtempęs ištįsusį veidą, Tonis kumpai vypteli, galų gale prisiruošęs žodiniam antausiui.
- Oi atleiskit jūsų švenčiausioji prakilnybe, kad šitaip nepasitikiu vagišiais, koks aš niekšas,-iš tiesų, tokiu sarkazmu jau seniai betryško priedo įterpęs ir gūsį vaipalionių, suteikusių ryškesnį atspalvį pikto pašiepimo dvelksmui. Tikrai danties negriežtų, jeigu „Claire“ nuspręstų pastarąja tema nebepasireikšti, nes kiek gi galima Toniui bedemonstruoti tą Avinišką užsispyrimą? Taip jau buvo. Jei įsikals kokį biesą makaulėn – nė su kuoka jo neišmuši. O šiuo atveju, ko gero iki pat grabo lentos bus linkęs tapatinti merginą su tragiškai nepatikima kriminaline veikėja, krūtinėje nešiojančią ne dūšią, bet kumščio dydžio, kakos aromato ir deguto spalvos bei konsistencijos pliurzę. Požiūrio nepakeistų net ir tuo atveju, jei Scott netikėtai atsiverstų į pacifistų judėjimą ir apsikarsčiusi vainikėliais iš gėlyčių imtų kovot už pasaulinę taiką. And, yeah, vyras tikrai „patikėjo“, kad jojo paranojiškas priešiškumas Lyn skaudina. Ačiū gyvenimiškai patirčiai. Per viršum keturis dešimtmečius savo didingos, o ir negailestingai konkurencingos egzistencijos jamojo žmones kiaurai permatyt, it šie iš grūdinto stiklo sufabrikuoti būtų. Na, gal ir nelabai. Kalbant atvirai, visiškai visiškai atvirai, pažinties pradžioje laikė Scott padoria Niujorko gyventoja. Nėra taisyklės be išimties. Tą patį būtų galima ir apie išankstines asmenines nuostatas pasakyti. Veikiausiai dėka pastarosios gyvenimiškos keistenybės kažkur širdies gilumoje ant merginos širdo, nes buvo linkęs laikyti save išimtinai teisiu net ir tuomet, kai jojo argumentai peržengia absurdo ribą. Nors gal ir gerai?.. Žinoma liguistu skeptiku, ciniku ar snobu nepasidarys, toliau iniciatyviai leisis į naujas pažintis, tačiau merginų, iš pradžių jų vardų „nesugooglinęs“ savo turtingoje kompiuterinės paieškos sistemoje, galinčioje nešykščios informacijos iškasti apie bet kurį pasaulio gyventoją, nepasiskaitęs ar asmuo nėra jo subinei pavojingas neįsileis jųjų į savo namus, kur apart tuzino materialiai vertingo šlamšto blaškosi ir ne ką menkesnis kiekis brėžinių bei projektų, kurie papuolę į blogas rankas virstų visiškai nehumaniško masinio naikinimo priemonėmis.
Ashlynn + Tonio garažas sudarė tikrai nelabai vykusią išvadą. Prieglobsty didžiausio malonumo būtų ir su ta pačia panele Scott daugiau gyvenime nesusimatęs. Stark`as niekuomet ant to paties grėblio antrą kartą nelipdavo, tačiau Ash su savo netikėtu apsireiškimu tą grėblį po vyro kojomis pakišo daugiau nei neplanuotai. Galbūt nutaręs viešnią čia įsileisti spjaudysis kraujais ir keiks savo paradoksaliai taurią širdį bei lengvabūdiškumą, bet ką gali žinot. Galbūt kompanionė iškrės ir ką nors nesmerktino, tapačiai sukurstydama jausti šiai ką nors tauresnio, ne tik intrigą, smalsumą.
Be jokios abejonės, su tokia nemeile bei nepagarba Lynn motociklo kėbulą nutėškė tikrai ne šiaip sau, o netrukus išgirdęs ir atitinkamą merginos reakciją, dar kartą pasimėgauja piktdžiugos jausmo teikiamais malonumais, užtvindžiusiais organizmą it cunamis Tailando krantus. Buvo vienas iš tokių kenkėjų, kurie nesiimdami labai jau destruktyvių (šiuo momentu tiesiog pamirškim apie tai, kad turtus susikrovė gamindamas mirtį nešančius žaisliukus, nes prieitumėm prie dar vieno paradokso, skambančio daugmaž taip „ganėtinai geras, neeiliniu intelektu apdovanotas žmogus padeda mažinti žmonijos populiaciją užuot bandęs kurti geresnį rytojų“), barbariškų veiksmų žalos pridaro mažvaikiškomis kvailionėmis. Kadangi nieko protingesnio už „ha ha ha, be be be, taip tau ir reik“ pasakyt neturėjo, vyras išlaiko balso stygas nesuvirpusias, virpindamas tik veržliaraktį, kurio galiukas tuo metu juosė Ly motociklo dalis. Tik prilindęs prie merginai priklausančios transporto priemonės prisiminė, kaip velnioniškai, tiesiog pasiutėliškai jam patinka krapštytis prie mechaninių sistemų, varančių tuziną fiziškai neapčiuopiamų arkliukų.
Gaila, kad tuomet, kai numetė pažintinį klausimą kompanionės būties tema toliau krapštėsi prie motociklo, nes Toniui beprotiškai patiktų išvysti įtarią „Cox“ miną. Tada tikrai nebūtų pasibaidęs bent jau akimis išpyškinti sukto „ooo taip, žinau apie tave daugiau, nei tu mergužėle manai...“, o tai merginos prielaidas tik dar labiau sustiprintų. Kad jau remontas įgavo užbaigtiną rezultatą ir beliko pritvirtinti kėbulą, vargais ne galais jįjį apčiuopęs, vyras nesunkiai su užduotimi susidoroja, fone skambant tiek alternatyviai muzikai, tiek Ash balsui. Buvo naivu tikėtis, kad ši atsakinėdama pradės dalintis su pašnekovu pačia išsamiausia savo vegetavimo informacija it kokiam senam bičiuliui, tad nieko keista, jog užkrėstinai paseka merginos pėdomis – susiprastina iki trumpučio teiginuko.
- Gyvenu taip, kaip atrodau,-skubriai atrėžia, ūmiai pakildamas ant kojų. Gerai vyras atrodė, per daug gerai. Iš pažiūros nepasakytum, kad tai pačiai Lynn vos ne į tėvus tinka, nes nedideli paburkimai po akimis, saujelė sąlygiškai dubių mimikos raukšlių sunkiai piršo įspūdį, idant vos už kelių mėnesių žengs dar vieną žingsnelį solidaus penkiasdešimtmečio link. Tebevaizduodamas rūstų dėdę, stengdamasis burnos per daug neaušinti (būtų buvę lengviau to nedaryti, jei liežuvio nesvilintų įgimta plepumo savybė), galiausiai nuo motociklo atsiplėšia, tiesiu taikiniu, aklai pašaudamas poilsio kampelio, pūpsančio kitame garažo gale pusėn. Rekreacijos oazę, kurioje stūksojo ne tik edeniškai patogių sėdimųjų baldų komplektas, bet ir tokie smagumynai kaip užkandžių automatas (skirtingai nuo pateikiamų visuomenei, čia kapeikų skylutėn grūsti nereikėjo – tiesiog praveri stiklines dureles, nučiumpi ką nors gardaus ir mėgaujiesi konservantais prifarširuotomis kalorijomis), mažne šešių pėdų aukščio šaldytuvas su visokiais nealkoholiniais gėrimais, sumanus kavos aparatas, išgalintis suprodukuoti kavą, ne ką prastesnę nei „Starbucks“ tinklo restoranai, pasiekęs ir netgi iš paskutiniųjų įstengęs smalsiai į Scott nedirstelėti (atseit ji neįdomi ponuliui visiškai), kaip pradžiai nusičiumpa keletą popierinių servetėlių, į kurias patrina tepaluotus pirštus.
– Bijau net pagalvoti, ką tavo iškreiptu suvokimu reiškia tie nauji nuotykiai...-netikėtai pragyda neįstengęs nulaikyti liežuvio tiek pat, kiek ir merginai dar kartelį neįgelti. Neįsivaizdavo iš kur pas pašnekovę randasi tiek kantrybės Stark`ą pakęsti. Jos vietoje tikriausiai jau seniai būtų pradėjęs ne tik burnot, bet ir mosikuot kumščiais. Kai reikia arba labai, labai nori (šiuo atveju tinka abu variantai), gali patapti sunkiai pakenčiamu, dygliuotu sutverimu. Portetiškai – kaktusu (nes ežiukai, dygliažuvės ir kiti ietimis apaugę padarai visai mieli esti). Kuomet rankos lieka daugiau mažiau švarios, vyras nutaria užkasti, numainuodamas artyn prietaiso, sergančio aibę sausų valgių, kurie organizmui tiek pat naudingi, kiek ir spalinukių kolonija žarnyno sistemai. Išsitraukęs dėžutę grietinėlės bei svogūnų skonio „Pringles“, grubiai nuplėšia apsauginį, viršutiniausią dangtelį, tada ir blizgų popierą. Maisto judinamosiomis plaštakos dalimis liesti nenorėjo, nes šios nors ir itin paviršutiniškai apvalytos, nebuvo sterilios, todėl plačiai pražiodęs burną, iš ritinio formos dėžutės jojon bulvinių (susimastyti verčiantis klausimas, kiek juose to natūralaus bulvių kiekio visgi esama) traškučių susikrečia tiesiogiai. Ir kaip tik tuo momentu, lyg tyčia pasigirsta nesveikai bauginantis, mažne kurtinantis signalas, kraujo spalva sužybčioja keletas lubose įmontuotų lempučių – tai buvo ženklas, jog Ashlynn draudimo nieko nečiupinėti taisyklę pažeidė. Kadangi mažumėlę „peršiko“, apsaugai tebeklykiant ir tebemirguliuojant, smarkiai, nelyginant epileptikas susikrato. Tuo tarpu traškučiai, įsisupę į staigių judesių bangą, iššauna lauk iš kartoninės tūbelės, apdrabsto Tonį bei apteršia žemę aplinkui. Ten pat nutėškęs ir dėžutę, vikriai nuskrieja merginos – išgąsčio ir visiškos suirutės vyro dirbtuvėse kaltininkės link, neleisdamas apstulbusiai, sumišusiai, „šikančio apuoko“ minai nuemigruoti von iš Stark`o veido. Prieš įvertindamas 3D projekcijai, kurioje paveikslavosi sudėtingo cheminio, veik paties vyro išrasto elemento charakteristika, padarytą žalą, Anthony nutildo pavojaus garsais pypaujantį Džarvį, o Lyn pasiekęs, nė nedvejodamas kerta šiai per pirštus letenėle, nelyginant bausdamas prasikaltusį vaiką.
- Kokio velnio?!-užkriokia, perkreipdamas snukutį tiek, kiek veido išraiškų pagalba susibjauroti gali gražus žmogus. Siutas vyrą ėmė dėl keleto priežasčių: negalėjo pakęsti, kai homosapiensai nusižengdavo jo įsakymams; išgirdus tą rėksmingą „weeeeū, weeeeū“ atrado širdį kulnuos; sušiko beveik nuliovą „Pringles“ pakelį. Skleisdamas tokį perdėm tūžmų, godų kvėpavimo garsą, lyg prieš sekundę būtų užbaigęs bėgimo maratoną, išlaiko išpūstas akis, pasiaiškinti, kokie pūkuoti debesėliai šiai užplaukė žvilgsnį merginos veido lygyje, tuo pat metu ranka apgraibomis, tačiau be galo tikslingai sustatydamas Ash dėka nebedarnias erdvinio brėžinio dalelytes į vietą.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Tr. 03 09 2011, 13:24

Akivaizdu, kad net nesistengdama erzinti Stark‘o, Scott vis tiek sugeba jį išvesti iš pusiausvyros ar, jei ne visiškai perpildyti jo kantrybės taurę, tai bent jau įlašinti jojon priešpaskutinį lašą. Net žmogui, kur kas prasčiau nei Lynn sugebančiam vien iš snukelio išraiškos ar balso tono išsiaiškinti, kokias emocijas pašnekovas jaučia, vos pažvelgus į Tonio veidą merginai eilinį kartą suvaidinus nekaltą avelę, nesuprantančią ko jau vyriškis taip griežia ant jos dantį, pasidarytų visiškai aišku, jog šis gali tuoj pratrūkti ir ne tik kad apklykti ją tiesiai šviesiai išsakydamas visą nuomonę, bet dar ir paleisti jos pusėn kokį rankoje laikomą įrankį. Deja, Ly šiuo metu į jį nežiūrėjo ir įsiūtį atspindinčios fizionomijos nepastebėjo. Kad sunervino vyrą suprato tik išgirdusi sarkazmu pulsuojančius, pašiepiančius žodžius. Jei būtų nors kiek jautresnė, veikiausiai nuspręstų spjauti į visą šitą savo pačios iniciatyva susikurtą „pramogą“ ir sėdusi ant jau baigiamo taisyti savo motociklo zvimbtų iš garažo nė neatsisukdama, tačiau, kadangi tokiomis savybėmis kaip baugštumas, jautrumas ar nuolankumas nepasižymėjo, tiesiog sunkiai atsidūsta ir pagauna save spėliojant, ar „merchant of death“ dabar nefantazuoja kaip ją pjausto, kapoja ar kaip nors kitaip kankina. Gal ir vaikiškos fantazijos būtų, bet nusiraminti galvojant apie sunervinusios personos galabijimą dažniausiai pavyksta. Nors ir norėjosi mestelėti dar kokią žaismingai nekaltą frazelę atgal, šeštasis jausmas sakė, jog geriau tiesiog nutylėti eilinį kartą nusileidžiant, ką Ash ir padaro. Nuo pat pirmos bendravimo su Anthony minutės buvo nutarusi per daug nesiginčyti bei nieko blogo neiškrėsti – nei ką nors pavogti, nei sulaužyti, nei sudaužyti, nesvarbu kad būtent kažkokios kiaulystės iš jos ir buvo tikimasi. Tikriausiai paslapčia puoselėjo viltį gal net kiek sumažinti Tony jaučiamą antipatiją, tik tai daryti sekėsi neitin gerai – juk nė nepasitelkdama gebėjimo greičiau nei per minutę išnervinti žmogų per tą trumpą savo pasisvečiavimą turbūt jau sutrumpino jo egzistenciją šioje žemėje bent jau keliais mėnesiais. Vis dėl to, ne paslaptis, jog nervinimasis, ypatingai pykčio tramdymas gyvenimo tikrai neilgina. Geriau pagalvojus, tai nors pati pastangų elgtis erzinančiai nedėjo, vis dėl to atliko kai kuriuos veiksmus, sugebančius išvesti asmenį, ypač stokojantį jai šiltesnių jausmų, iš kantrybės – elgėsi pernelyg draugiškai, tarytum jie būtų geri draugai; nestokojo chamiškumo; vaidino nekaltą, nors iškrėtė Stark‘ui tai, už ką kai kuriose šalyse jai ranką nukirstų. Ir viskas tik dėl to, kad nebuvo pratusi rodyti kaip jaučiasi iš tikrųjų, o ir šiaip sunku ją supykdyti ar nuliūdinti, nors gal šios emocijos, rodomos be vaidybos, Toniui ir patiktų, gi šiaip ar taip gali būti sunkoka bendrauti su kažkuo, kas visuomet išlieka geros nuotaikos, tarytum neigiamų emocijų nė jausti nemokėtų. Žodžiu, net jeigu Lynnash ir norėjo susitaikyti su Antoniu, o ne pagroti jo nervais, pasirinko tam tikslui pasiekti ne patį tinkamiausią būdą. Paprasčiausiai neturėjo patirties tokiuose dalykuose, ir tiesiog ištarti kelis atsiprašymo žodelius atrodė per paprasta, mat manėsi kuo puikiausiai žinanti, kaip „Da Vinci of our time“ gali sureaguoti, ir kad ta reakcija į atsiprašymą tikrai nebūtų atleidimas - kur kas labiau tikėtina atrodė, kad jis nebent vėl pademonstruotų savo iškalbą mestelėdamas kokią sarkastišką/ironišką frazę.
Išties labiau apie viską pamąsčius iškyla daugybė kliūčių, trukdančių Ashlynn Scott tapti Tonio Stark'o bičiule. Visų pirma, tai jis buvo tapęs jos auka, be to, netgi jos tikrojo vardo nežino, o į jos draugų ratą įeina tik tie žmonės, kurie nieko negirdėjo apie jos tikrąją veiklą, kuriems nuo pat pradžių buvo suteikta garbė išgirsti jos tikrąjį vardą, bet ne išgalvotą, tokį kaip Claire Cox ar Natalie Jackson, kokiais ją pažinojo daugelis vargšelių, vėliau tapusių jos sukamų aferų aukomis. Didelio noro imti ir prisipažinti, jog prisistatė ne tuo vardu irgi neturėjo. Neskaičiuojant šio, turbūt svarbiausio trukdžio, buvo ir galybė mažesnių – jau vien gyvenamos vietos koordinatės, juk kaip žinia elito atstovai su kvinsiečiais ne per geriausiai sutaria; be to, ir visiškai skirtingos profesijos – jis turi visiškai legalų verslą, o ji dirba visiškai nelegalų darbą. Taigi, visa tai sudėjus į krūvą nesunku padaryti išvadą, jog beprasmiška net mėginti prisitrinti prie Starko mosuojant balta vėliavėle ir visaip kaip rodant, kad visiškai nenori su juo kariauti. Kur kas lengviau bus elgtis kaip iki šiol, o tai reiškia – gadinti jam nervus elgiantis taip, kaip tik jai užplaukia. Būtent tokias išvadas panelė „Cox“ ir padaro, klausydamasi pašnekovo ir paslapčia stebėdama jo elgesį. Nesimatė jokių perspektyvų jam įsiteikti, todėl ganėtinai egoistiškai mąstanti mergina paprasčiausiai nusprendė pasilinksminti jojo nervų sąskaita.
Vyrui į nuobodoką, merginos atkartotą pokalbiui bent iš dalies palaikyti skirtą klausimą atsakius ne ką išsamiau nei prieš kiek laiko tai padarė ji, Lyn apsimeta net neišgirdusi atsakymo, nors kaip visada įdėmiai klausydamasi ir analizuodama aplinkinius garsus kuo puikiausiai suprato kiekvieną trumputės replikos žodį. Nebesivargindama kaip nors palaikyti pokalbį, tiesiog trumpai dirsteli į savo BMW transporto priemonę, nuo kurios vyras atsitraukė vos prieš kelias sekundes. Šiek teik baiminosi dėl dviračio savo žirgo, vis dėl to buvo iš dalies prie jo prisirišusi, tačiau nepamačiusi jokių išorinių žymių, bylojančių apie Starko įtakotus gedimus ir pastebėjusi, jog net kėbulas, kurį šis taip atžagariai nudrėbė ant grindų nė neįdrėkstas, nusiramino. Tai, naivoka manyti jog, būdamas toks genijus mechanikos bei tiksliųjų mokslų srityje, Antonis gadins motociklą iš išorės, kai gali ką nors jo viduje sujungti ne taip ar atjungti visai, tačiau šiuo momentu „Claire“ per daug nesuko sau galvos dėl šito ir, atrodo, buvo bent kuriam laikui atsisakiusi savo įžvalgumo, kurio pagalba be vargo suprastų, kad vis dėl to jos plieniniam žirgui galėjo būti pakenkta.
Nors klausos organai ir užfiksavo gana skubius, tolstančius Tonio žingsnius, Ashlynn neatsisuka pažiūrėti kur jis nusivilko, nesąmoningai elgdamasi taip pat kaip ir jis – apsimesdama visiškai nesidominti kuo pašnekovas dabar užsiėmęs. O gal ir nesidomėjo, visgi buvo sudominta kol kas įdomesnio nei bendravimas su pagiežą reiškiančiu Starku dalyko – tridimencinės projekcijos. Ausis vėlgi pasiekus dygiam pašnekovo balsui, Scott jau nežinia kelintą kartą per visą jų pokalbį susilaiko neatsakiusi ir leidžia vyriškiui manyti, jog sėkmingai jai įgėlė ir dabar ji neranda, kaip atsikirsti. Nepaisant to, kad „trobelės“ savininkas akivaizdžiai visaip stengėsi išpešti iš jos bent šiokias tokias pykčio ar kažkokio panašaus jausmo užuomazgas, pasirodo, stebėtinai sudėtinga nuplėšti šios damutės kaukę, po kuria galbūt ir slepiasi susinervinimas, pyktis, nusivylimas bei kitokios žmonėms būdingos nuotaikos. Anthony žodžiai neiššaukia jokios Scott reakcijos, nei dar vieno trumpo aktorinio numerio, nei kažkokio tikro įsižeidimo, mat mergina tuo metu kaip tik žvilgsniu analizuoja 3D brėžinį. Jau po kelių akimirkų tįstelėjusi leteną atlieka kelis veiksmus, išderinusius minėtąjį brėžinį ir privertusius J.A.R.V.I.S. spygauti garsiau ir šaižiau nei greitosios automobiliui. Vos tik pasigirdus šiam signalui, Scott suleidžia dantis į apatinę lūpą, kad sutramdytų pasitenkinimo kupiną šypseną ir krypteli galvą ton pusėn, iš kur neseniai sklido vyro balsas. Džarvio cypavimas buvo kiek garsesnis nei Lynn tikėjosi, o ir vaizdo efektų – raudonų lempų ant lubų – ji nesitikėjo, todėl lieka visiškai patenkinta efektu kurį sukėlė. Dar geriau pasijaučia akies krašteliu užfiksavusi Starko reakciją į netikėtą garsą bei kurį laiką grumiasi su noru nusijuokti, gi vaizdas bemaž komiškas. Per daug neskubėdama pasitraukti ar nuleisti rankos, Ly dar vieną detalę perstumia į kitą vietą, tarytum nė negirdėtų aliarmo, kuris bet kurį kitą jos vietoje būtų privertęs prikrauti į kelnes. Starkui žaibiškai tarytum išgąsdintam kiškiui prilėkus prie jos, mergina pagaliau nukreipia akis į jį ir, gavusi smūgį per nagus, tyliai suurzgia bei atitraukia rankas nuo erdvinio brėžinio, kuriam dar beveik nespėjo padaryti jokios neatitaisomos žalos. Būtų galima pagalvoti, kad čia instinktyvi ir neapmąstyta reakcija, jei ne vos girdima žaisminga gaidelė tame urzgime, kažkuo primenanti tuos beveik meilius garsus, kuriuos leidžia maži liūtukai, žaisdami su savo tėvais. Vyriškiui pakėlus balsą taip, kad net kurčias tikriausiai išgirstų, Ash primerkia „veizolus“ ir kokią sekundę grumiasi su juo vien akimis, bet netrukus kilsteli ranką ir tiksliai kerta vyrui per letenėlę, taikydamasi, aišku, į plaštaką, taip atsimokėdama už iš jo pusės susilauktą „skriaudą“. Norėdama būtų galėjusi sukelti nemenkai skausmo, tačiau tas kirtis atgal pareina silpnokas, palyginti su tais smūgiais kuriuos ji suduoda priešininkams tikrose gatvės kovose, į kurias įsivelia stebėtinai dažnai, atsižvelgiant į josios lytį. Jeigu pliaukštelėjusi atgal būtų buvęs bent dviem sekundėm anksčiau, nekiltų abejonių jog tai veiksmas, kurio mąstymo funkciją atliekantys organai nekontroliavo, tačiau užgaišusi tą trumputį laiko tarpą Lyn parodo, kad jos elgesys šioje situacijoje buvo apgalvotas ir tarytum pareiškia, jog geriau fizinės jėgos prieš ją nenaudoti, net jeigu ta fizinė jėga ir būtų tokia silpna, tarytum būtų mušamas darželinukas. Iki tol dėjusi dideles pastangas, kad sutramdytų kikenimą, Scott dabar sugeba atrodyti rimtai nusiteikusi nė kiek nenusileisti, pasipešti jei tik to prireiks, ir tik linksmai žybčiojančios akys kažkaip nesiderina su visa karinga laikysena (kuri, beje, kaip profesionalios kovotojos - viena koja šiek tiek atstatyta į priekį, kad nekiltų problemų išlaikyti pusiausvyrą, visas kūnas įtemptas tarsi ji būtų pasirengusi bet kurią akimirką atšokti į šalį išvengdama galimo smūgio), rodančia pasiruošimą sutikti tolimesnius vyro veiksmus ir duoti atkirčius į kiekvieną iš jų. Per daug nesitikėjo, kad „Da Vinci of our time“ pasiduos jos provokacijai, bet šiokia tokia viltis šiek tiek iškreiptai pramogavimą suvokiančioje Lynnash pasąmonėje vis dėl to ruseno.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pir. 03 14 2011, 23:20

Kaip mažne niekada neužsičiaupiančiai personai, Lyn materialiosios būties skleidžiamas nebylumas, statė vyrą į dar nemalonesnę padėtį, nei jos būta iki tol. Kuriam gi plepiui, net slapčiausiose mąstysenos kertelėse besiviliančiam nesėkmės, kurią patiria socialinio mūšio auka, apmėtyta kalbos vienetų sprogstamaisiais įtaisais patiktų pasijausti it dalyvaujančiame pokalbyje su sargyboje prie Karalienės Elžbietos II rūmų stovinčiu Velso gvardiečiu? Tonio receptorių pergalės skonis tikrai nepasiekia. Priešingai – išanalizavęs situaciją, įvertinęs savo elgesį, tą nepriekaištingai įtikinamą įsižeidusio, tulžį drabstančio skeptiko vaidmenį, nūnai suprato galbūt kiek perlenkęs lazdą. Visų pirmiausia, vargu ar užblokavęs savo nuoširdumo impulsus sugebėsi savo pašnekovą paversti maloniu atlapaširdžiu. Nors... Iš tiesų tikėtis ko nors gražaus iš Ashlynn buvo įmanoma tik visiškai atjungus loginį mąstymą. Žinoma, ji pati buvo labai jau graži, tačiau ko gero eilinį kartą bus pasitvirtinusi gyvenimiškas neteisingumas, jog žmogus negali turėti visko. Lynn atveju buvę nesunku įžvelgti doriems žmonėms būdingų būdo, o ir profesinių savybių deficitą. O Stark`o... Na, taip, žinoma jis turi viską, tačiau kita vertus didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia garaže kalbėdamasis su robotukais bei dirbtiniais intelektais ir ko gero net pačiai apdovanočiausiai, netgi visai nešarlataniškai aiškiaregei nepavyktų nuspėti kada galų gale Tonis pribręs šeimos kūrimui, nes vyras esti per daug nenuspėjamas net jam pačiam. Aiškinant supaprastintai – bičas esti vienas kaip pirštas. Tėvų neteko prieš gerus du dešimtmečius, dėdžių, tetų, pusbrolių, pusseserių, brolių ar seserų, netgi neturi, o ir draugų, labai artimų ir tikrai patikimų bičiulių vos vieną du suskaičiuot galėjo, nes šiais laikais pilnutiniškiausiai pasitikėti įmanoma tik savim, jei žinoma nesi koks susišikęs slunkius su susiatrofavusia pasaulėžiūra ir ryškiais psichiniais sutrikimais. Anthony aplinkoje, į nugarą peilį suvaryt galėdavo asmuo, iš kurio tokios brutalios kiaulystės gyvenime nebūtum tikėjęsis, tad natūralu, jog, o vis dėlto „Claire“ draugijoje jautėsi ramiau nei kokiam valdybos susirinkime, kur kiekvienas užuž apvalaus stalo sėdintis balvonas svajoja apie Stark`o sostą, bene žymiausios ginklų gaminimo pasaulyje imperijos vadovą mintyse badydami šakėmis bei dirdami odą iki raudonumo įkaitintu skalpeliu. Brrr... Net ir ištraukus dramaturginius Anthony gyvenimo Manhetene elementus buvo aišku viena – tokio regiono vandenyse plaukiodamas privalai išsiugdyti plėšrūnišką mentalitetą antraip būsi maišomas su šūdais. Arba atrasi save besikrapštantį prie veiklos, kurioje tą šūdą tiesiogiai teks liesti rankomis. Perkeltine prasme, žinoma. Kaip sūnus žmogaus, padėjusio sukurti atominę bombą, vyriokas, kurį nešykštu žymiausiu masiniu žudiku žmonijos istorijoje pavadinti, galėjo pasidžiaugti bent tuo, kad sugeba tiesiog idealiai žiūrėti tik savęs, savęs ir dar kartą savęs. Kalbant apie „žiūrėjimą“... Esamuoju laiku, Toniui tikrai buvę labai sunku veizinti į Lynn su pykčiu bei ta paika, suvaidinta panieka. Geriau paanalizavusi vyro ėjimus, mergina galėjo nesunkiai suvokti, jog šiojo garaže Ash bus užsukusi mažne kaipo vienetinė prašalaitė, kuriai kažkokiomis ala mistinėmis aplinkybėmis suteikė tokią privilegiją šioje ketvirčio futbolo aikštės dydžio patalpoje, svarbiausiame, esminiame Stark`o produkcijos gamybinės sistemos mechanizme pabuvoti. Nieku gyvu neįsileistų čia žmogaus, kuriam mūsų puikiai žinomas „Prekiautojas mirtimi“ jaučia tokią pat meilę, kaip ir Japonija Jungtinėms Amerikos Valstijoms antrojo pasaulinio karo metais.
Tuo metu kai aliarmo garsais žagsintis J.A.R.V.I.S. galų gale užtilo ir Tonis atsklendęs šalia Lynn, pelnytai nubaudė ją tokiu labai jau delikačiai bejėgiu pliaukštelėjimu, pastebėjęs merginos akyse subolavusias kibirkštėles, pasijunta vos ne kaip lėkdamas trijų šimtų kilometrų per valanda greičiu savajame „Audi R8“ autostrada – kūną ūmiai užlieja keistas užsidegimas susipynęs su adrenaliną primenančiomis emocijomis. Labai stengėsi pripiršt apgalvotai užsirūstinusią išorinę savo konstrukciją, tačiau nė pats nepajunta, kaip tįstelėję lūpų kampučiai galutiniame rezultate sudaro šelmišką šypsenėlę. Galima sakyt, vyro veidas, vos prieš keletą akimirkų demonstravęs silpną sumišimą bei rūstybę persimaino mažne kardinaliai – priešakinė galvos dalis patapo tokia falšyvai blatna, kad buvo galima pamanyt, jog Stark`as dabarties momentu įžvelgė kažką ypatingai žaismingo tiek pat kiek ir neleistinai, bereikalingai... Nedovanotinai... Patrauklaus (o kaip žinia, uždraustas vaisius – patsai saldžiausias). Anthony viską nuodugniai apskaičiuoti buvo linkęs ne tik tiksliuosiuose moksluose; būtų lažinęsis iš viso savo turto, idant mergina, nusileidusi vyrui dialoginėje dvikovoje, nebus tokia gailestinga jam dabar, kai judviejų bendravimas pasipildė šlakeliu fizinės jėgos demonstracijos. O ir tikrai. Per daug nenustemba gavęs per nagus atgalios, tačiau pasistengia bent jau tokį suvaidinti, ne tik išpūsdamas tamsias akutes, bet ir plačiai, kuo plačiausiai pravėpindamas kruopščiai prižiūrimą burną. Pastūksojęs taip akimirką, dvi, išleidžia tylučiausią „auč“, vaidybiškai pakratydamas atseit vaje kaip sopantį delną, ant kurio nusėdo grupelė Lynn pirštų antspaudų. Nebūtų pagalvojęs, kad judviejų tandemo sueiga galiausiai pasisuks tokia keistai smagiai įtraukiančia linkme. Tikrai. Kadangi kurį metą įtemptų įtempčiausiai spoksojo į kompanionės veidą, buvę nesunku nustatyti, jog mergina jaučiasi kaip patsai Tonis tiesiog lašas į lašą. Ūmiai vyro mina sustingsta. Laikydamas mažumėlę pravėptas lūpas, akių nenuleisdamas nuo Lynn, įgavusios profesionalią „I‘m ready to kick yar ass“ kūno padėtį, vyras teikiasi paskleisti šnekos, tačiau, mažne tradiciškai, visai ne atseit panelei „Cox“ dedikuotos.
- Atgrubnagi, sutvarkyk tą jovalą poilsio zonoje,-davęs įsakmų paliepimą dilbio + žasto formos, savarankiškai veikiančiam ir už šunį paklusnesniam robotukui, kurį susitvėrė sau tingėdamas čiustyti savo garažo aplinką bei konstravimo momentais pasigesdamas trečios rankos, stipriai prisimerkia, akimis toliau itin sėkmingai badydamas Scott veidą. Nebuvo pedantas, toli gražu ne, tačiau šūsnį grietinėlės bei svogūnų skonio „Pringles“, besiblaškančių ant žemės vis vieną reikės kada nors pasiųsti į šiukšliadėžę, nes užsiveis dar tarakonų kokių. Tą asmeniškai veikiantį mechanizmą it nužengusį iš technologijų parodos Tokijuje Stark`as vadindavo visaip: minėtuoju atgrubnagiu, mulkiu, vėpla, tragedija arba mechaninį įrenginio charakterį, savotiškumą bei „intelektą“ ganėtinai vaizdžiai nusakančiu Dummy, ne vieną kartą grasino pasidarysiąs iš jojo pakabą savo „Armani“ švarkui, bet momentais, kuomet išradėjas užsiiminėdavo neatidėliotinai opia veikla (o taip būna praktiškai visados. Net ir dabar, nesgi turi „įkrėst“ įžūliai mergiščiai) galėdavo pasidžiaugti sąlyginai Tonio poreikius patenkinančiu pagalbininku.
- Nori muštis?-užklausia (ir šį kartą jau tikrai merginos) su tokia intonacija, tarytum žodžiu pateiktas minties išvedžiojimas imponuotų vyrą dar vienai nuostabos preliudijai. Tiesiog sproginėjo nuo beribiu pasitikėjimu savimi trykštančios potekstės „Nori muštis su manimi? MA-NI-MI?! Ha!“,-Iššūkis priimtas,-didingai (pats Aleksandras Makedonietis būtų pavydėjęs vyrui tokios iki aukso išgrynintos manieros skleisti iškilnumo virpesius) pareiškia nesuteikęs merginai tokios malonės vot imti ir prasižioti. Nors Stark`as, kaip vyrukas eilę metų grūdinamas rytų kovos menų bei tų kraštų filosofijos mokėjo išraityti gausų meistriškų kovinių pozicijų repertuarą (ir tai tik lašas jūroje palyginus su tuo, ką vyras buvo išmokęs), eilinį kartą nutaria pasimaivyt: ima strikinėt aplinkui nelyginant Rokis Balboa prieš mačą su galiūnu iš Sovietų Sąjungos Ivanu Drago – energingai, lengvai, entuziastingai ir iš šalies žiūrint tikrai komiškai,-Parodyk man ką gali,-prideda nesusilaikęs pagundai išsišiepti nuo ausies iki ausies. Rodėsi tokiu laimingu, it būtų suieškojęs pinigėlį,-Juk tas gėjiškas...-turint omenyje va ką tik minėtiesiems visuomenės veikėjams būdingą elgseną, Tonis puikią ją suparodijuoja: grakščiai atmetęs vieną rankutę išskleidžia prislopintą, nepaprastai svajingą bei aukšto skambesio atodūsį, visa šia demonstracija neva įgeldamas merginai už smūgį, kurį panūdus smūgiu pavadinti inertiškai liežuvis patsai prisikanda,-...plekštelėjimas toli gražu ne viskas, ką tu sugebi, ane, Claire?-šį kartą, kaip bebūtų keista, pro kalbos padargus tariamas merginos vardas prašnioja be jokių garsinių mutacijų. Vyras akivaizdžiai provokavo Lynn jį pulti. Įspūdį tik dar labiau sustiprino erzinančiai guvi vyro fizionomija. Be jokios abejonės, jiedu neketino kaltis „ant rimtųjų“, kaip sakoma. Žmogą, manantį, kad Stark`as gali niršiai pulti merginą, ir dar tokią išvaizdžią kaip Scott, reiktų pririšt prie bėgių ir palikti nudvėsti.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Tr. 03 16 2011, 17:27

Turbūt daugelis žino, jog gamta, Dievas ar kas ten yra tas mūsų paslaptingasis kūrėjas žmogų sutvėrė taip, kad jis beveik visuomet užsinorėtų kažko, kas jam nepasiekiama. Ashlynn atvejis – ne išimtis ir ji netruko suprasti, kodėl taip atkakliai trinasi Stark‘ui į kompaniją. Puikiai save pažinodama mergina buvo devyniasdešimt devyniais procentais įsitikinusi, kad neatstos nuo jo kol šis žaidimas jai nepabos arba kol kokiu nors būdu privers vyrą pakeisti akivaizdžiai nekokią savo nuomonę apie ją. O kodėl taip užsinorėjo nors kiek sušvelninti vyriškio jaučiamą ir aiškiai demonstruojamą antipatiją taip pat nebuvo labai sudėtinga suvokti – šiaip ar taip, panelė Scott vis dėl to yra vienas iš tų žmonių, kuriems be įvairių iššūkių gyvenimas būtų paprasčiausiai nuobodus, ir jau vien bendravimas su Tony buvo iššūkis, ką jau kalbėti apie jo nusistatymo jos atžvilgiu pakreipimą nors kiek švelnesne linkme; be šito yra ir dar viena priežastis – kaip žinia, geroms mergaitėms patinka blogi berniukai, todėl... argi tada blogoms mergaitėms neturėtų patikti geri berniukai? Juk nuignoravus tokius vyriškio bruožus kaip arogancija, tiesmukumas, užsispyrimas jį būtų galima įvardinti kaip geros širdies asmenį. Priešingybės traukia dar ir kaip, o Anthony Stark ir Ashlynn Scott turi nesuskaičiuojamą daugybę skirtumų. Visų pirma, jau vien socialiniai sluoksniai skiriasi – Antonis užsigeidęs galėtų visą Australiją nusipirkti, o Lynn tikriausiai net ir naujo namo užsinorėjus reikėtų kelias stambias vagystes įvykdyti. Antra – abiejų iš pirmo žvilgsnio užsiėmimai skiriasi kaip diena ir naktis, nors net tiesiogiai žudydama Lynnash ir per devynis gyvenimus neatimtų tiek gyvybių, kiek vienu mygtuko paspaudimu atima „merchant of death“ sukurti ir tikrai ne patiems doriausiems žmonėms parduodami „žaisliukai“. Visgi, jei kuriam nors iš jų dėl savo veiklos reikėtų stoti prieš teismą ir sėsti už grotų, tai tikrai būtų Ly. Trečia – net šių dviejų asmenybių charakteriai esti visiškai skirtingi. Pamiršus visus čia suminėtus aspektus, kuriais šių namų šeimininkas skiriasi nuo Lyn, yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių vyriškis ją taip traukia. Ir pagrindinės iš jų neabejotinai yra kone tobula išvaizda bei charizmatiškumas. Taigi, nors simpatijos nė akimirkai neparodė net menkiausiu ženklu, pati sau nebūtų galėjusi paneigti, kad tarp jų šiokia tokia trauka vis dėl to yra.
Įdėmiai sekusi vyriškio veido išraiškas „Claire“ galima sakyti iš karto užfiksuoja tą stulbinamą pasikeitimą pereinant iš pasipiktinimo kenkėjišku josios elgesiu į šelmišką linksmumą, reiškiantį jog „Da Vinci of our time“ anaiptol nėra nustebintas ar tuo labiau supykdytas jos poelgio. Kuomet po dar išties labai mergaitiško jos pliaukštelėjimo praėjus keletui sekundžių kompanionas, suvaidina itin flegmatišką reakciją, jau ne vien Lyn akys provokuojamai linksmai žybčioja, bet ir lūpų kampučiai nebe pirmą kartą per pastarąsias kelias minutes vos matomai kilsteli į viršų merginai suvokus, jog tikimybė kad „peštynės“ įvyks vis auga. Vyrui prakalbus ir jau pirmu ištartu žodžiu, kuris pasirodė beesąs kreipinys dar vienam jo paties sukonstruotam robotui ar kažkam panašaus, pranešus kad menamuoju momentu tariami žodžiai skirti tikrai ne vieninteliai be jo šiame garaže esančiai gyvai būtybei, Scott nekeisdama pasiruošimą kovai rodančios padėties, beveik nemirksėdama ir, atrodytų, netgi nekvėpuodama išlaukia, kol Starkas išdėstys nurodymą. Po trumputės tylos pauzės pašnekovui vėl prabilus ir šįkart jau kreipusis į ją, Ashlynn akys kiek prisimerkia, o vyriškiui pridūrus „Iššūkis priimtas“ lūpose žaidžianti šypsenėlė virsta kažkuo panašiu į „evil smile“. Viduje Ly jau kunkuliuoja iš noro pademonstruoti savo gebėjimus, įgytus mokantis įvairių kovos menų bei dalyvaujant muštynėse iki sąmonės netekimo, tačiau vis dar paslapčių tikisi, jog priešininku netikėtai tapęs vyras pirmas imsis kokių nors veiksmų. Buvo girdėjusi, jog jis išmano rytų kovos menus tikriausiai ne ką prasčiau už ją, tad norėjosi sužinoti ar tai tiesa. Deja, jokio puolimo nesulaukusi gauna dar ir nugesinti staiga sukilusį norą pradėti krizenti iš netikėto Tonio elgesio – striksėjimo tarsi kokiam koviniam filme. Prisidėjus dar ir aiškiai provokuojančiai frazelei apie jos neva „gėjišką“ plekštelėjimą jam per nagus, Lynn prieš įvykdydama pašaipų vyro prašymą parodyti ką moka dar ir prabyla, nutraukdama jau nemenkai užsitęsusią tylą iš savo pusės.
-Gali iš karto pasiduoti, Stark‘ai,- ištaria erzinančiai savimi pasitikinčiu balsu ir, mažne tą pačią sekundę kai nutyla pasakiusi paskutinį skiemenį, nepaprastai mikliai pritūpia bei viena koja trenkia partneriui per blauzdas, taip priversdama jį išsitiesti ant žemės nugara į grindis. Judėdama greitai ir lengvai it puma, jau po akimirkos atsiduria ant vyro, vieną kelį atremdama jam į pilvą ir net per drabužius užčiuopdama stangrų pilvo presą, o kitu, ant kurio perkelia didžiąją savo kūino svorio dalį, pasiremdama į žemę, kad Anthony nejaustų didelio diskomforto ar juolabiau skausmo. Visgi tai neturėjo būti rimtos „drakės“ kur abu stengiasi kuo stipriau vienas kitą subaladoti. Vieną letenėlę atrėmusi į žemę vienoje Tonio galvos pusėję, o kitą – kitoje, Lyn pergalingai šypteli, nė akimirkai nesiliaudama stebėjusi „priešininko“ fizionomijos. Tiesą sakant, neprisiminė ar kada buvo atsidūrusi taip arti jo kaip kad dabar, kai galėjo nesunkiai jausti jojo kūno kvapą ir alsavimą, nusėdantį vos ne jai ant veido odos. Kraujui pradėjus kur kas sparčiau tekėti venomis merginos kvėpavimas kiek pasunkėja, lyg tas nesudėtingas pargriovimo manevras būtų pareikalavęs kokių nors labai rimtų jos pastangų.
-Taigi... pasiduodi?- šiek tiek prikimusiu balsu užklausia taip tyliai, kad už kokių trijų ar dviejų metrų stovintis žmogus tikrai neišgirstų. Aišku, buvo visiškai įsitikinusi, jog jis nenusileis taip greitai, todėl ir kūno padėtį pasirinko tokią prastą, kad Starkas nesunkiai galėtų perimti dominuojančią poziciją numesdamas ar nustumdamas mergičką nuo savęs. Juk koks įdomumas stengtis laimėti kovą, kuri tėra žaidimas? Beje, kadangi „Cox“ buvo pratusi veltis tik į tokias razborkes, kuriose galėjo peštis nevaldydama jėgos ir nedėdama jokių pastangų kad priešininkas kaip nors labai nenukentėtų, šitokia kova pasirodė kažkiek sudėtinga. Net neturėdama tikslo žūtbūt laimėti Lynnash nesugeba savo smegenims uždrausti planuoti kiekvieną judesį visa minute į priekį, todėl jau netrukus turi net keletą planų kokie bus jos veiksmai jei vyriškis pasielgs vienaip ar kitaip.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Št. 03 26 2011, 22:08

Jeigu prieš keletą minučių, o galbūt net ir akimirkų meldė apraiškos, supažindinančios Tonį su Ashlynn savybėmis, kurios„kabintų“ net ir patį didžiausią surūgėlį, galų gale, ačiū Dievui, pagaliau gali pasidžiaugti, kad artimu metu turės gerokai prasmagėjusią „žaidimų“ draugę. Nereikia nė sakyt – didžiajam procentui pimpaluotųjų pasaulio gyventojų paaugliškas vėjavaikiškumas neapleidžia net ir tuomet, kai aplink akis, kaktoje esti dubios raukšlės įsirėžusios, smilkiniai boluot ima, barzda šerkšnu pasidengia. Ne išimtis, be abejo, ir Stark`as, pasižymintis nekukliu pluošteliu su nebrandumu tiesiogiai susijusių ypatybių, tokių kaip įgimtas sugebėjimas labai greitai išsiblaškyti, lengvabūdiškumas, kietakaktiški kaprizai, pats kietakaktiškumas, neatsakingumas, nelankstumas (užsispyrėliškai viskas privalo būti pagal jį, atitikti išlepintą pono skonį; gi mėgsta vadovauti ir nustatinėti savo taisykles, kurioms privalu paklusti), na ir poreikis dažnai taukšti niekus bei kvailai vaipytis.
Nepaliaujamai straksėdamas aplink merginą, ne tik sukomponuoja kautynių dvasia spinduliuojantį reginį, bet ir apšyla: pramankština rankas, kaklą. Praktiškai tai buvo visiškai nereikalinga, eilinis teatralizuotas elementas. Juk ne unciją sveriančią štangą ruošiasi kelti. O ir dingsties pradėti pamanyt, jog jiedu jamos čia maltis kaip porelė kietiakų iš kovinio filmo paprasčiausiai neturėjo. Žinoma Lynnash Tonis pažinojo ne taip jau ir ilgai (tiesą sakant gyvai ją mato antrą kartą gyvenime. Na, merginą dar keletą valandų intensyviai „gūglino“), tačiau, kad šioji gali pasididžiuoti sveiko proto dovana neabejojo (taip, kompanionė užsiima tikrai baugoka veikla, kartais sutveria tokį žvilgsnį, kad norisi baimingai suklykti ir bėgti tekinam pro duris, tačiau jai nevalingai netrūkčiojo akys, nevebleno nesąmonių, elgėsi daugmaž paaiškinamai... Tai guodė). Nesitikėjo, idant ši šoks ant jo ir pradės imituoti „Catwoman“ kovos techniką dantimis, nagučiais, o dar žiū ir Indiana Jones stiliaus botagėlį išsitrauks. Nemanė, jog „Cox“ panorės prabilti ir tik tuomet, kai ši mintis išreiškia žodžiu Stark`as susipranta merginos balso savotiškai pasiilgęs. Vien tik dėl to keletą paslikų akimirkų vyras neišduoda jokios reakcijos į „Claire“ sakinį, leidusį suprasti, jog šioji nesusilaikys nuo pagundos parodyti, kokia ji ne iš kelmo spirta esti. Liovęsis spirgėti Tonis prisimerkia palengva išryškindamas tiek nelabą žvilgsnį, bet ir suktą šypsenėlę. Netikėtai išleidęs garsą, menantį apie pasipūtimą (kažką panašaus į aukšto skambesio „hm“), aukštai iškelia galvą, užsimerkia, papusto kubatūrą it koks povas, suneria rankas priešais krūtinę.
- Gal pablūdai, moterie?-supurkštauja nemandagiu netašyto stuobrio, manančio, kad moters vieta virtuvėje tonu,-Nepasiduočiau net jeigu išsuktum man ranką, sugurgintum nosį, išmuštum keletą dantų, sulaužytum koją, keletą šonkaulių, traumuotum man diafragmą, suskaldytum žandikaulį, išmuštum akį...-trumpam nutraukęs savo litaniją, kurioje išvardino eilę visokiausių fizinių sužeidimų, pro mažyčius akių plyšelius dirstelėja į visai čia pat stovinčią pašnekovę,-Tikrai nepasiduočiau,-kreivai vypteli patikindamas Ash su tokiu užtikrintumu, lyg vidutiniam matematikui aiškintų, jog parametrine kreive yra vadinama funkcija išreikšta vienu kintamuoju. Nūnai vyro veidą persmelkia susimąstymas...-Nes taip sužalotas greičiausiai prarasčiau sąmonę, būčiau traumuotas, nebegražus, tingėčiau gyventi...-nutęsia, akimis raižydamas aukštas garažo lubas. Pabandė įsivaizduoti, kaipgi atrodytų patyręs šitokį kiekį sužalojimų. Prieš akis šmėstelėjus Marv`o – herojaus iš kultinio „Nuodėmių Miesto“ herojaus snukiui, ūmiai nusipurto visiškai užmiršęs, kad bet kurią akimirką pono Stark`o ir panelės Scott grumtynių tiesiojoje turėtų sumirgėti žalias šviesoforo signalas. Nieko keista, jog merginos ataka Tonį, klaidžiojusį po vaizduotės plantacijas nustebina. Taip, nustebina, o ne „susopulina“. Mergina vargiai siekė vyriškį užgauti ir tai buvo puikiai jaučiama. Kadangi buvo labai išsiblaškęs, iš kojų išvirsta greičiau, nei pirmąjį žingsnį žengiantis kūdikėlis. Net nespėja pastebėti, kaip mikliai Lynn atsiduria viršum vyriškio, smailiu keliu badydama jam pilvą. Laikydamas plačiai, kuo plačiausiai išpūstas akutes, nutaikytas į (kukliai) pažįstamosios veidą, „Prekiautojas mirtimi“ net nepamastęs suploja rankutėm, it sveikintų Ash atlikus įspūdingą ir net labai seksualų manevrą. Džiaugėsi, jog jojo veido raumenys lyg ir susirakino, antraip nepajėgtų uždangstyti fizionomijos, skelbusios apie vyrą „užspaudusį“, nūnai atsidingojusį suglumimą dėl tokios kūniškos judviejų artumos. Tokia pavojinga, pasigėrėjimą savo išvaizda teikianti dailiosios lyties atstovė ko gero erotinį virpuliuką sukeltų net Rikiui Martinui, Adamui Lambertui ir kitiems gėjų kultūros atstovams, tad ką kalbėti apie Stark`ą, kuris gražioms moterims jaučia tokią pat silpnybę, kaip katės valerijonui. Jeigu ne iš grumtynių oponentės lūpų išbyrėjęs klausimas, išvadavęs vyrą iš seksualinių fantazijų liūno (labai vaizdžiai įsivaizdavo, kaip Ash nusiplėšia savo viršutinius aprėdus, atstato krūtinę, suima Tonio ranką, užmetą ją ant vieno iš dangiškųjų apvalumų ir koketiškai užklausia, ką šis manantis apie jos krūtų formą) būtų nebepajėgęs su geismingu įsiastrinimu ilgiau kovoti.
- Niekada!-kovingai suūbauja, lyginant su merginos kontrastingai neramiu, triukšmingu balsu, skubiai pritraukdamas delną prie Lynn peties. Pakartotinai nutaisęs „apuoko“ miną (nuo pastovaus akių pūtimo baltosios jųjų orbitos įgavo blausų rausvą atspalvį) ima labai įnirtingai, tačiau nesmarkiai spusčioti viešnios kaklo pagrindą. Atseit bandė apčiuopti tą tašką, kurį sumygavus priešininkas tariamai praranda sąmonę. Netrukęs įsitikinti, jog šitaip su varžovais susitvarkoma tik filmuose ir mažamečių auditorijai pritaikytoje animacijoje, Tonis nepasimeta. Vietoje to pereina prie plano B – užmetęs rankas merginai ant klubų, pastumia josios kūną į šoną tam, kad tas nelemtas kelis nuslystų ant žemės kaip ir jojo „brolis dvynys“ bei Aslynn vyrą apžergtų. Stengdamasis judėti kuo greičiau, pasirango netrukus nusismaukdamas apačion. Kad būtų lengviau, delnu prisilaiko horizontaliai pūpsančios Scott nugaros. Tuomet, kai jojo petys ima driektis čia pat oponentės liemens, Stark`as pamėgina atsikelti, o tai nebuvo paprasta. Juk stotis ragino ne tik save, bet ir merginą, tapusia papildomu, tačiau savo tūrine apimtimi menku svoriu. Pradžioje šiaip ne taip pavykus bent jau atsitūpti, vyras rankomis stipriai apkabina (tam, kad konkurentė nuo Anthony peties ne tik nenuslystų, bet ir sugalvojusi „gelbėtis“ nesugriautų vyriškio užmačių) nulinkusią, ant jojo peties kniūbsčiomis tysančią „Claire“, o suradęs optimalų lygsvaros tašką, nuo žemės atsispiria pagaliau įgydamas užtikrintai stacionarią poziciją. Lyg netikėdamas idant jam atsistoti pavyko, garsiai, nuostabingai, bet tuo pačiu ir džiugiai sukrykščia, keletą kartų sutirtėdamas vietoje tam, kad „Cox“ susikratytų. Prisiminęs, jog įdėjusi žiupsnelį pastangų mergina galėtų visiškai nesunkiai išsivaduoti, Tonis pašauna link pietrytinės dirbtuvių pusės, viena pabaigoje pirštuota ataugėle tebelaikydamas Ash dubenį stipriai prispaustą, o kitą – žaismingai užmeta jai ant sėdmenų, suleisdamas pirštų pagalvėles į minkštą pasturgalio odą. Demoniškai pasižvygčiodamas skubriai nuliuoksi link eilutės savo keturračių transporto priemonių kolekcijos. Reikėjo bičui kokios nors pakylos. Netoliese stirksojo tuntas visokiausių formų, dydžių bei aukščių stalų, tačiau šie sklidinai nukrauti visokiu jovalu buvo: apdergtais kavos puodeliais, popierėliais nuo šokoladinių batonėlių ir šiaip visokių megakaloringų skanėstų, visokiausiais popieriais, brėžiniais, konstrukcinėmis detalėmis, mechaniniais įrankiais, neįkainojama kompiuterine technika... Sustojęs prie „Saleen S7” – riboto kiekio, rankų darbo, aukštos kokybės, vieno greičiausių pasaulyje, iki keturių šimtų kilometrų per valandą išsibėgėjančio superautomobilio, kainuojančio daugiau nei pusę milijono JAV dolerių kapoto, pasistengia kuo švelniau ant jojo merginą nutupdyti. Neišeina padaryti to labai jautriai, todėl žvilgsniu lyg ir atsiprašo „Claire“, kuomet josios užpakalinė liemens dalis inertiškai prisišlieja prie dviejų durų kupė nosies su dusliu bumbtelėjimu. Nesuteikęs sau tokio malonumo atsikvėpti, strikteli aukštyn kojomis užšokdamas ant automobilio bamperio (šiuo metu tarp kojų turėjo ne tik patys suprantam ką, bet ir pačią Lynnash) be jokios sąžinės graužaties, kad batais gali įbrėžti tviskių, raudonspalvių dažų sluoksnį.
- Cha! Cha!-balsu sužvingauja, susimeta rankas ant liemens, išpučia krūtinę pasistengęs kuo didingiau išsitempti. Mergina nesunkiai galėjo vyrą nustumti užtikrindama jam jei ne smegenų sutrenkimą tai bent jau masyvų guzą ant makaulės (Tonis ne katinas, tikrai nenusileistų ant žemės kojomis), tačiau pasipuikuoti žinoma pačiu savimi jam dabar buvę svarbiau už paranojišką savisaugą ar rimtą kovos menų demonstraciją. Šiuo metu į Scott tiesiogine ta žodžio prasme žiūrėjo iš aukšto. Tuomet nuleidęs pėdas ant grindinio, Stark`as prišlieja savo kojas prie priklausančiųjų priešininkei, nuleidžia krūtinę, galima sakyt išsidrebia ant pačios merginos bei rankomis sugriebęs josios riešus prispaudžia juos prie to paties automašinos kapoto. Nemarindamas laiko, palinksta prie Lynn kaklo, smakru nustumdo merginos plaukus bei pražiodęs burną sukanda josios ausies lezgelį,-Pasiduodi?-nerišliai suveblena iš paskutiniųjų stengdamasis nepratrūkti kikenti. Tokių nepakeliamų fizinių kančių, tokio diskomforto gi dabar oponentei sukėlė...
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Antr. 03 29 2011, 17:13

Kompanionui nustojus striksėti bei išraiškingai suvaidinus pasipiktinimą jos patarimu paprasčiausiai pasiduoti, mergina nutaria netęsti dialogo aiškindama, kaip krūtai galėtų jį nugalėti keliais tobulai nušlifuotais judesėliais, primenančiais įspūdingas kovinių filmų scenas. Žymiai labiau vilioja galimybė viską pademonstruoti ir nustebitni priešininką, parodant kokia kieta ji vis dėl to yra (iš dalies gana vaikiškas noras, tačiau geriau įsigilinus į Ashlynn Scott asmenybę paaiškėtų, jog ji dažnai elgiasi ganėtinai vaikiškai). Dar neišklausiusi Tonio vardinamų sužeidimų ir samprotavimų, kaip po jų atrodytų šiuo metu dailus jojo snukelis ir visas kūnas, Ly pasinaudoja proga, kad „merchant of death“ užsižioplinęs spokso į lubas. Sėkmingai, t.y. nesužalodama ir net neužgaudama pargriovusi vyrą bei ant jo užsiropštusi, blankiai šypteli šiam suplojus delnais. Jei būtų linkusi į feminizmą, už vos prieš kelias sekundes jo ištartus žodžius būtų oi kaip atkeršijusi (!) ir pasirūpinusi, kad pasisveikinimas su grindimis nebūtų buvęs toks švelnus, tačiau dėka savo profesijos praeityje ne kartą susidūrė su gerokai dėl lyties ją nuvertinančiais žmonėmis ir prie visko paprasčiausiai priprato, priimdama tai, kad kiekvieną kartą reikės įrodyti savo vertę, kaip savaime suprantamą dalyką.
Praslinkus keletui trumpučių tylos akimirkų, kurių metu girdėjosi tik kiek pasunkėjęs jos kvėpavimas, Lynn apsimestinai nusivylusi tyliai atsidūsta vyrui pareiškus, jog jis nežada pamosuoti balta vėliavėle ir pirmas pasiduoti. Stengdamasi per daug neišsiduoti, kokios emocijos bei kokios mintys staiga užplūdo (nors išdavikiškai padažnėjęs pulsas, tankesnis kvėpavimas ir žybčiojančios akys pasirodė sunkokai nuslepiami požymiai), Ly vis dar pakankamai įdėmiu žvilgsniu stebi Anthony, laukdama tolimesnių jo veiksmų, mat savo klausimu kaip ir pareiškė, kad dabar jo eilė. Stark‘ui netrukus kilstelėjus leteną ir pridėjus pirštus jai prie kaklo, trumpą laiko tarpą klausiamu žvilgsniu stebeilijasi jam į akis, bet netrukus susigaudo ką šis itin nesėkmingai bando atlikti ir vos susilaiko nesuprunkščiojusi. Partneriui pakeitus taktiką ir ėmusis kitokių veiksmų, Ashlynn praktiškai nesipriešindama leidžia perstumti jos kelį ant grindų ir netgi šiek tiek padeda vyrui šitai padaryti. Žodžiu, atlieka vos ne marionetės vaidmenį, leisdama Toniui valdyti kone visus jos judesius. Taip pat nejuda ir šiam slenkantis žemyn po ja, mat užvaldęs smalsumas reikalauja išlaukti, kaip jis ketina elgtis. Netrukus pajutusi, jog yra keliama, tyliai suaikčioja iš netikėtumo, bet visgi nespurda, kad Starkui nebūtų labai sunku įvykdyti savo ketinimus, kad ir kokie jie šią akimirką būtų.
Paklusniai gulėdama ant vyro peties nepatenkinta suurzgia, kai šis nutaria ją šiek tiek sukratyti, nes jausmas visgi ne iš maloniausių. Netrukus pajutusi, kaip partneris uždeda ranką jai ant sėdmenų ir suleidžia pirštus į minkštą jų odą, sušnypščia tariamai piktindamasi tokiais jo veiksmais ir savo ruožtu nutaria lengvai atkeršyti – kilstelėjusi vieną ranką, įvelia ją vyrui į plaukus ir gana nestipriai sugniaužia pirštus. Nesunkiai pajutusi, kad keletas plaukų atitrūko nuo šaknų, vypteli apsidžiaugusi, jog atsilygino už priekabiavimą ir palieka „priešininko“ ševeliūrą ramybėje.
Laukdama kol pagaliau vėl bus nuleista ant žemės ar ant kokio kito paviršiaus nepamiršta kelis kartus pasimuistyti kad įsijaustų į savo dabartinį vaidmenį ir sudarytų įspūdi, jog stengiasi išsivaduoti. Galiausiai nutupdyta ant kapoto, trumpai jį nužvelgia ir vien iš ugnies atspalvio raudonų dažų atpažįsta „Saleen S7”, kurį kaip ir dar du ar tris automobilius buvo įsidėmėjusi vos įžengusi į šį garažą. Nors ir nepavyko jos nutupdyti labai švelniai, visgi tas nestiprus stuktelėjimas į metalinę mašinos detalę nesukelia jokių itin nemalonių pojūčių. Tolimesniems dabartinės savo padėties analizavimams kelią užkerta „Da Vinci of our time“, stryktelėdamas ant bamperio ir kartu apžergdamas merginą. Iki tol svarsčiusi, ar nevertėtų bent kiek paspurdėti dabar tokių minčių atsisako, mat rizikuotų nudrėbti vyrą ant grindų, o jam tokiu atveju geruoju tikriausiai nesibaigtų. Kadangi, kaip jau minėta, turbūt nė slapčiausiose pasąmonės kertelėse neturėjo tikslo kaip nors užgauti Anthony Stark, akimirksniu padaro išvadą kad protingiausia dabar tiesiog nejudėti. Lėtai padėjusi galvą ant glotnaus automobilio paviršiaus, nužvelgia akivaizdžiai džiūgaujantį vyrą ir nesusilaiko nešyptelėjusi. Toks pasipūtėliškas ir ne ką mažiau už daugelį jos pačios veiksmų vaikiškesnis elgesys atrodo, visiškai netiko link keturiasdešimt šeštųjų savo egzistencijos metų artėjančiam ir dar tokią aukštą padėtį visuomenėje užimančiam vyrui, bet būtent tai kad šie faktai taip nesutapo su jo charakteriu ir buvo keistai žavinga. Nujausdama, kas laukia po to ir žinodama, kad geriausia būtų naudojantis proga įsidėmėti, kokius apdarus Tony šiuo metu vilki, žvilgsniu lėtai nuslysta nuo jo veido žemyn, „skanuojančiu“ žvilgsniu perbėgdama per neitin įspūdingus, nors, aišku, brangių firmų jo apdarus - berankovę maikę ir tamsius džinsus. Akis sugrąžina prie vyro veido kaip tik tą akimirką, kai jis nuleidžia kojas ant tvirto pagrindo bei prišlieja jas prie jai priklausančių. Dar po sekundėlės „Prekiautojui mirtimi“ ją visiškai užgulus ir, galima sakyti, prislėgus prie velniškai brangaus automobilio kapoto, Lyn vis dar nesistengdama priešintis tiesiog seka jo veiksmus su sunkiai slepiamu smalsumu ir netgi šiokiu tokiu nekantrumu. Pajutusi kaip jos riešai prispaudžiami prie tviskančios dažytos mašinos paviršiaus, be didelio entuziazmo, aiškiai nesistengdama išsilaisvinti, pamėgina pasukioti rankas tikrindama, kaip stipriai jos laikomos. Įsitikinusi, kad labai užsinorėjusi galėtų iš vyro „gniaužtų“ išsivaduoti, virpteli vos Anthony smakru prisilietus jai prie kaklo, šitaip nejučia išsiduodama, jog ką tik buvo užkliudyta pakankamai jautrus jos kūno taškas. Starkui sukandus jos ausies lezgelį, merginos oda net pašiurpsta, o krūtinė pradeda kilnotis dar tankiau, norai ir instinktai pradeda pamažu išstumti protą bei užimti dominuojančią poziciją. Atkartotas klausimas, kurį jį pati dar maždaug prieš pusę minutės uždavė vyrui, priverčia prabilti, o balsas vėlgi... keistai prikimęs kaip ir aną kartą.
-Pasiduodu,- ne ką garsiau nei prieš tai, o gal dar ir tyliau ištaria, tačiau jos lūpoms esant taip arti vyro ausies neišgirsti Ash atsakymo jis tiesiog negalėtų. Keletą kartų įkvėpusi ir savavališkai nusprendusi, jog neturės kantrybės laukti kol Tonis pereis prie tolimesnių veiksmų, mikliai ištraukia vieną letenėlę iš jo rankos, pirštus paneria į partnerio garbanas ir ne per švelniausiai, nors ir nebaisiai šiurkščiai atitraukia jį nuo savęs, išvaduodama ausį nuo dviejų eilių baltų ją sukandusių dantų. Pakreipusi galvą taip, kad turėtų galimybę apturėti akių kontaktą su vyriškiu, lėtai pakelia ją nuo kapoto, o merginos „regos aparatai“ liepsnoja taip, kad galėjo susidaryti įspūdis, jog per akimirką iš klusnios marionetės pavirto į laukinę katę. Sumažinusi ir taip jau menkutį atstumą tarp jųdviejų veidų, Lynnash, dabar jau be aiškiai juntamos skubos, šiek tiek pražioja lūpas, priglausdama jas prie Stark‘ui priklausančių ir inicijuodama kolei kas atsargų bučinį. Ką tik išlaisvinta ranka nuo Antonio plaukų nuslysta jo skruostu, tuomet kaklu, krūtine ir galiausiai pilvo presu žemyn. Pakišusi letenėlę po jo šiuo metu dėvima maike (buvo visiškai įsitikinusi, kad šio drabužio netrukus neliks ant vyro kūno), pirštais vėl užbėga aukštyn ir sustoja ties krūtinės raumenimis, daugiau jokių esminių veiksmų neatlikdama ir suteikdama galimybę pasireikšti oponentui.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Št. 04 02 2011, 21:06

Taigi. Nešama ant apimlių vyro pečių ir likusi žaismiai pagrabinėta Ashlynn nusprendė pakerštauti Stark`o garbanų sąskaita, o tai jųjų savininkui pasirodo tiek pat malonu, kiek ir apkūniai moteriškei sulaukti klausimo kiek mėnesių ši besilaukianti kūdikio. Reikšdamas nepasitenkinimą, mūsų laikų Da Vinčis sušnypščia, apsiputoja. Pagalvokim, kiek statistinių vidutinio amžiaus vyrų gali pasigirti turintys pakaušį, kuriame neboluoja žvilgi plikė ar tas pats pakaušis neprimena nusišėrusio šunėko? Čia stebuklas, kad kaip gilyn į senatvę plikti ėmusio dėdulės atžala, Anthony sugebėjo jų tiek daug jų (ir dar vešlių!) apturėti apsiėjęs be medicinos mokslo ekspertų įsikišimo (tikriausiai nėra individo nežinančio apie tokias efektyvias baisybes kaip plauko svogūnėlių persodinimo operacija), todėl suprantama, jog nepatiko Toniui, oi kaip nepatiko kai kas nors tąsydavo jojo ševeliūrą. Žinoma Lyn nesistengė atlikti to skaudžiai. Pasitelkus objektyviai sufokusuotą vaizduotę, priešininkės vietoje būtų galėjęs be didelio vargo apsivyt „skriaudiko“ kaklą kojomis, nusvirti ant žemės ir pasinaudojus gravitacijos jėga bei puslankio formos apsisukimu išversti jįjį iš koto, tačiau porelė genijų, sumaniusių pavaliūkauti, akivaizdžiai neturėjo jokio noro išsiskirstyti pasidabinę grupele mėlynių.
Tonis tikrai labai nuoširdžiai dūšelėje užsikrykštauja merginai nusprendus nenustumti jo nuo automobilio bamperio ir vietoje to tiesiog ramiai patysoti ant automobilio kapoto. Tai buvo vienas iš milijono šansų, kurių metu Ashlynn be jokio vargo galėjo išplėšti nokautu pasaldintą pergalę. Nors pažinojo jie vienas kitą tiek pat, kiek ir actekai vandenynų išsidėstymą Žemės rutulyje, netruko savęs patikinti, jog keletą Stark`o būdo savybių ši bus perkandusi. Ir visų svarbiausia, kad vyras tiesiog negali apsieiti be šou. Bet kokio šou: pompastiško, komiško, absurdiškai savimeiliško. Kol mėgavosi savo didybe, net nepastebi, kad yra nužiūrinėjimas. Gal ir gerai?.. Užmatęs, kaip esti veizolėmis skanuojamas tikrai nepagalvotų, idant mergina sumanė pasidomėti Anthony dėvimų aprėdų tekstūra, klase ar galiausiai bendrine pavaizda. Veikiau susisamprotautų jam nūnai, kad šioji mintyse kėsinasi juos visus nuplėšti, agresyviai pagriauti vyrą ant žemės ir hm, negyvai užjodinėti. Netruko sau galvoje konstatuoti fakto, paremto praktiniais eksperimentais, jog nėra pasaulyje dailiosios lyties atstovės, pasitaikius progai nenorėsiančios ant Tonio išlieti visos savo seksualinės potencijos.
Vyro kūno masės indeksas toli gražu nesiekė triženklio skaičiaus kombinacijos, todėl voliodamasis ant Ly kūnelio nepergyveno, kad galėtų, kaip kokiame nevykusiame, mažo biudžeto septinto dešimtmečio detektyviniame seriale ją netyčia uždusinti. Neįsivaizdavo kaip gyvuliuoja po juo estinti persona, tačiau Stark`as jautėsi patogiai. Mergina buvo šilta, tikrai kur kas mažiau kaulėta už Christian‘ą Bale‘ą filme „Mašinistas“ ar nusususį aborigeną iš atokaus Afrikos kampelio galų gale , skaniai kvepėjo. Be to, kėlė pojūčius, kuriuos veikiausiai patiria ir keturkojai prieš rujos sezono pradžią. Nenuginčijamai nesitikėjo, idant išlemenęs optimizmo nekeliančią pasidavimo oponentei užklausą sulauks pozityvaus atsakymo. Vyras būtų jamojęs demonstratyviai reikšti džiaugsmą, tačiau Scott balso tembras sutepa Anthony ausis subtiliu erotikos medučiu, užtvindo sielą ištisa geismo banga, surakina kalbos padargus, praveria mąstymo kertėje masyvią skylę, užgniaužia kvapą. Nesitikėjo išvysti ją nusislopinusią budrumą ir šaltakraujiškumą, tokią keistai trapiai seksualiai palaužiamą. Išgirdęs triukšmingą alsavimo laviną, Tonis nejučiomis atpalaiduoja žandikaulį it numatydamas, jog „Claire“ kėsinsis savo ausies lezgelį išvaduoti iš vyriškio dantų gniaužtų. Kai jiedu patapo šitaip prilipę, nelyginant puode kunkuliuojantys koldūnai, kuriuos vietinė gaspadinė užmiršo pamaišyti, paprasčiausiai neįsivaizdavo koks galėtų būti tolimesnis jojo grumtynių ėjimas. Iš apmastymų despotizmo „Prekiautoją mirtimi“ labai vykusiai, o ir sparčiai išvaduoja pakartotina „Cox“ užmačios realizacija, susijusi su plaukais, kuriuos vyras tausoja tiek pat, kiek ir visas kitas sudedamąsias savo dalis. Keista, tačiau dabar, kai nebeturėjo jokio noro „išsipisinėti“, merginos ėjimas sukelia Stark`ui visai malonų pojūtį, susijusį su anatominiu-fiziologiniu įmantrumu – ne paslaptis, jog plauko šaknyse esti išsidriekusi ištisa jautrių nervų galūnėlių plotmė, o šį kartą patempti, šie į smegenis perduoda signalą, pabaigoje persivertusį į pasitenkinimą keliantį pojūtį. Nesugebėjęs pasipriešinti traukos dėsniui (nes priešintis jam net nenorėjo), atitraukia „buožę“ žvalguolėmis momentaliai susirasdamas priešakinę Ly galvos dalį. Įsijungęs į merginos inicijuotą akių kontaktą, sukurpia tiek pat klausiamą kiek ir provokuojamą „what‘s now, bab?“ žvilgsnį. Vadovavosi skubotos veiklos nuostata, todėl oponentės suburtas visiškos fizinės neveiksnos momentas sukelia vyrui smalsų nekantrumą, labai vykusiai nuslopinusį būtinybę sureikšminti nūnai krūtinėje jamojusią net jau nebeplakti, o maltis širdį, padidėjusį kraujospūdį bei padažnėjusį kvėpavimą. Neketindamas išsiduoti, jogei tokia menkutė atkarpa, skirianti jųjų veidus ėmė kaitinti Tonio masę, darydama ją skystą, paprasčiausiai nusprendžia išvis nebekvėpuoti. Merginos akims sukibirkščiavus mažne taip pat, kaip ir pjovimo diskui, skrodžiančiam metalą, Stark`as veik nevalingai išleidžia sutūrėtą kvėpavimą, kuris gavosi neplanuotai triukšmingu. Viskas, pamanė, gaus spyrį į tarpukojį ar ką nors panašaus. Žodžiu pelnys tikrai kažką, bet klausimas ar tai atsilieps su malonumu gavėjui. Merginai linkstant artyn, susiduria su dar viena protaujamosios galios krize. Kaipo susiprotėjo, kad toks artėjimas būdingas atvejams, kuomet dviejų žmonių lūpos pasidalina viena kitos skoniais, bet iš dalies nutuokdamas ko galima iš merginos tikėtis nemanė, jog epilogas bus toks nuspėjamas. O visgi jis buvo nuspėjamas. Scott tapus lūpų kontakto iniciatore, gana stipriai nustemba, pasipriešinęs netgi sąlyginiam refleksui bučinio eigoje užmerkti akis. Virškindamas informaciją ir palengva leisdamasis į tamsą (lėtai, beprotiškai flegmatiškai užverdamas organus, užtikrinančius jam nepriekaištingos regos dovaną), lūpomis tingiai „maigo“ apatiniąją merginos. Dievaži, bučiuoti Ash buvo tiek pat ekstremaliai įdomu, kiek ir laikyti rankoje juodosios našlės patelę – vieną nuodingiausių vorų, plačiai užderėjusį Šiaurės Amerikoje, nežinant, kada ši savo kenksmingas cheliceras suleis į odą. Negalėjo sau meluot. Merginos itin suvokiamai geisti pradėjo nuo pat to meto, kai grumtynių vyksme sulaukė garbės prie jos prisiliesti. Kadangi aktyviai liečiamas dabar buvo jis pats, pajunta kaip keisto susikaustymo glajus subyra į šipulius it keramikinė lėkštutė tapusi visuotinės traukos dėsnio auka. Leidęs Lyn pamiršti apie vangumo sampratą esamojo laiko juostoje, Tonis ir pats įsiplieskia lyg liepsnos liežuvėlių paragavusi saujelė sausų pakurų. Jeigu iš pradžių bučiavo merginą naudodamasis tik abejais burnos angos kraštais, dabar įjungia ne tik ryklėje besimakaluojantį žymųjį skonio organą, bet ir pademonstruoja energingą įsiaistrinimą. Ne per seniausiai sulaukė progos pastebėti, jog mergina turi tokį jautrų taškelį – kaklą, todėl šiuotarp, kai judviejų paiki žaidimai perėjo į suaugusiųjų lygą, ketino tuo pasinaudoti. Ranka suėmęs Ashlynn susidomėtinai iš priešininkės virtusios partnere veidą, kita apjuosia josios liemenį, kilstelėdamas Scott nugarą nuo „Saleen S7” paviršiaus. Jiedviem bendromis pastangomis įgavus pusiau vertikalias pozicijas, pečiu nestipriai stukteli priklausantįjį merginai. Jam tiesiog reikėjo, kad šioji atsiloštų. Atjungęs jųjų lūpas, dar prieš akimirką ugningai ėjusias imtynių, pirštais mikliai atlieka keletą veiksmų: pirma šiurkščiai nulupa odinę Ly striukutę, antra – dar šiurkščiau timpteli „Claire“ palaidinukę taip, kad apsinuogintų petys ir trečia - perbėga per merginos kaklą, dar kartą nušluodamas nuo jo švelnaus karamelės atspalvio plaukus. Palinkęs prie jojo, nusodina lūpas ant gaivios Ash odos, švelniais prisilietimais „arbuziukėmis“ jas lytėdamas bei viršutinėmis galūnėmis gal kiek per stipriai įsitverdamas į kompanionės klubus, tarp kurių šiuo metu stovėjo. Kad jau buvo prie merginos absoliučiai prisispaudęs, net neabejojo, idant ši pajus, jog Stark`o tarpklynio srities gyventojas, pavadinkim jį „Karaliumi Pimpelsangu Princesės Sofijos užkariautoju“ išbrinksta kaip ląsteliena patekusi į skrandžio terpę. Nenuginčijamai viliojanti „Claire“ vertė sproginėti kiekvieną hormoną; testosterono fabrikėliai tiesiog puškavo nuo apkrovos gamybos sektoriuje.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pir. 04 04 2011, 13:33

Vos jųdviejų lūpoms susiliejus Scott pajunta vyro apatiškumą ir netgi kažką panašaus į abejonę, tarytum Stark‘as manytų, jog ji mažų mažiausiai ketina jam iškąsti liežuvį. Vis dėl to, nesutrikdyta jojo įtariai atsargaus atsako į bučinį, pirštų galiukais toliau klajoja po bendro krūtinės raumenis ir tarytum paišo ant jų ornamentus. Po kelių akimirkų įvykus staigiam partnerio atsigavimui iš to vangumo, su kuriuo jis lig šiol priėmė jos veiksmus, mergina įsidrąsinusi tęsia lūpų kontaktą kur kas aistringiau nei prieš tai, pajungdama jam ne vien lūpas, bet ir liežuvį. Be jokios abejonės, viskas anksčiau ar vėliau turi išsivystyti į kur kas rimtesnį „žaidimą“, tad Ly pamažu pradeda imti nekantrumas. Laimei, atrodo josios partneris pasijunta taip pat, mat netrukus dar kažkokiu magišku būdu kontrolės nepraradusi Lyn smegenų dalelė užfiksuoja, jog vyriškis perkėlė vieną ranką jai ant liemens, o šitai atliko aišku ne šiaip sau. Greitai susivokusi, kad Tonis panoro pakeisti jų dabartinę horizontalią padėtį į vertikalią ir kad vertėtų jam nors kiek padėti, paklusniai atsiplėšia nuo kapoto, kojomis stipriau įsiremdama į žemę ir tuo pačiu prisišliedama prie Anthony taip, jog tarp jų kūnų vargiai rastųsi bent centimetro pločio plyšys. Įsitikinusi jog įstengs tokioje padėtyje stovėti neversdama žaidimų draugo laikyti viso jos svorio pačiam vienam, pajaučia tą lengvą stuktelėjimą pečiu ir paklusniai atsilošia, o po keleto sekundžių nutrūkus bučiniui pajunta jog vyriškis jau ėmėsi gana agresyviai kratytis jos dėvimos striukės. Suprasdama, kad šį drabužį veikiausiai norima visiškai nuvilkti, ištraukia letenėlę, kuria tyrinėjo „Prekiautojo mirtimi“ raumenis, iš po jo maikės ir mikliai išsineria iš striukelės. Dar keli šiurkštūs vyro veiksmai jam pratraukiant merginos dėvimą palaidinę Lynnash iš dalies nustebina, mat Stark‘o besielgiančio nors kiek grubiai nebūtų įsivaizdavusi. Tačiau šiurkštumas anaiptol neišgąsdina, netgi priešingai, pagilina ir taip jau visą kūną kone plėšantį nekantrumą. Kompanionui pradėjus lūpomis veikti gana jautrų merginos kūno tašką, Ashlynn akimirkai įsitempia, išriečia nugarą bei primerkia akis tarytum būtų apsvaigusi. Padažnėjęs kvėpavimas priverčia šiek tiek praverti lūpas ir oras į jos plaučius ir iš jų pradeda plūsti kur kas triukšmingiau nei įprastai. Kažkodėl nusprendusi vieną stipriausių patiriamų pojūčių išreiškimo būdą – dejones – pasilaikyti vėlesniam laikui, gan sėkmingai susilaiko neaimanavusi. Tačiau atsiranda noras kur nors nusodinti šiuo metu veiklos neturinčias rankas, taigi, sukėlusi jas vyrui ant pečių, veikiausiai pati nelabai kontroliuodama ką dabar išdarinėja su šiomis galūnėmis, suleidžia bent jau kelis milimetrus tai tikrai siekiančio ilgio nagus į oponento odą. Laimei, nespėjusi padaryti didelės žalos (nors geriau pagalvojus tai vien su nagučiais didelės ir nepadarysi – įmanoma nebent pradrėksti odą iki kraujo) pajunta, ką daro ir susivokia, kad su sado-mazo persistengti nederėtų. Neatrodė, kad „Da Vinci of our time“ toks linksmybių paįvairinimas patiktų, o ir pačios Lynn per daug nežavėjo panašūs žaidimėliai. Nors be gailesčio yra ne vieną žmogišką būtybę pasiuntusi anapilin, nemanė esanti sadistė. Taigi, greitai atpalaiduoja pirštus ir atitraukia rankas nuo Tonio kūno, perkeldama jas ant savo palaidinės sagų. Jei vyras nebūtų pradėjęs lūpomis „erzinti“ jos kaklo, mergina visų pirma pasirūpintų kad jo drabužiais būtų atsikratyta, tačiau dabar... visiškai nesinorėjo nutraukti to malonumo, kurį suteikė partnerio bučiniai, dėl kurių darėsi karšta, o širdis, jau ir taip mušantį tankesnį ritmą negu kai kuriems žmonėms po maratono mėgimo, varinėjo kraują vis greičiau ir greičiau. Žodžiu, kadangi „Claire“ turėjo kur nors dėti rankas, nutarė palengvinti „merchant of death“ darbą ir pati nusimesti bent dalį savo aprangos. Tataigi, vis dar išrietusi nugarą it katė, mergina gana greitai atsisagsto palaidinę. Verta paminėti, kad ne visos sagos buvo atsegtos tradiciškai – kelios, tos prie kurių buvo sunkiausia prisikasti dėl itin mažo tarpelio tarp partnerio ir jos kūnų, buvo tiesiog išplėštos. Tokia kantri daugelyje sričių panelė Scott ryškiai stokojo kantrybės einamuoju momentu. Išsinėrusi ir iš šio drabužio bei nusviedusi jį kažkur ant arčiausiai „Saleen S7“ stovinčio kito automobilio stogo (o taip, drabužius jiems teks rankiotis po visą garažą), „Cox“ staiga pajunta nenumaldomą poreikį panaikinti visas kliūtis, trukdančias laisvai susiliesti jų kūnų viršutinėms dalims, o tos kliūtys be jokios abejonės yra Anthony drabužiai, neleidžiantys laisvai liestis prie jo odos. Eilinį kartą panardinusi vienos rankos pirštus į vešlias tamsias partnerio garbanas, Ash kitą letenėlę atremia jam į krūtinę ir atplėšia jį nuo savęs, neišvengiamai paaukodama tą „kaifą“, kurį jai teikė vyro lūpų ir josios kaklo odos sąlytis. Neatsispyrusi pagundai, prisitraukia vyrą arčiau ir pradeda antrą bučinį, šį kartą jau nuo pat pradžių ugningą. Deja, jį jau netrukus nutraukia ir sudėjusi letenėles ant Toniui priklausančių, kuriomis, beje, jis buvo įsikabinęs merginai į klubus bei atitraukia vyro galūnes, vien tam kad galėtų nuvilkti jo maikę (mat ši neatrodė lengvai plyštanti, o tai reiškė, kad ja atsikratysi teks įprastu būdu), kurią negaišdama laiko greitai nutempia oponentui per galvą, prieš tai keletu judesių privertusi jį kilstelėti viršutines galūnes. Vos tik drabužis nuskrenda neaiškia kryptimi, Lynn pratęsia prieš keletą sekundėlių nutrauktą bučinį, ir, atrodo, nutarusi visą nurenginėjimų etapą atlikti pati, viena letenėle atsisega liemenėlę. Šį veiksmą be didelių pastangų atliko vien todėl, kad neprireikė lankstyti rankų mėginant pasiekti užsegimą nugaroje – drabužis pasirodė beesąs vienas iš tų, susegamų priekyje. Balažin kur nusviedusi ir šią savo garderobo detalę, grįžta prie vyro rūbų šalinimo – pirštais nuslydusi prie Antonio džinsų, jais perbėga užtrauktuką, neabejotinai pajausdama išryškėjusią vyrišką „aparatūrą“. Greitai atitraukusi minėtąjį užtrauktuką bei atsegusi virš jo besipuikuojančią sagą, be didelio vargo nutempia drabužį žemyn kartu su apatiniais ir viena ranka apsiveja partnerio kaklą taip perduodama jam dalį savo svorio (išbūti šioje, tik iš dalies stacionarioje padėtyje be pagalbos darėsi vis kebliau), o kitą palieka prie ką tik iš kelnių išvaduoto jo „instrumento“. Jokio aiškaus reikalo darbuotis ranka kaip ir nėra, tačiau Ashlynn jaučia keista norą suteikti vyrui malonumo ir kartu jį įaudrinti taip, kad vėl pasireikštų tas vyro aršumas, su kuriuo jis nulupo jos striukę. Per ilgai neužsižaidžia ir nusprendusi, jog kokių septynių kankinančiai lėtų „paglostymų“ delnu užteks, galūnę nuo Tonio „draugužio“ atitraukia, atremdama ją vyrui į krūtinę. Nesunku suprasti, jog nutarė visais jos apatinę kūno dalį dengiančiais drabužiais leisti atsikratyti „Prekiautojui mirtimi“, aišku, turėdama savų tikslų – norėjosi išsiaiškinti, kaip jai pasisekė paveikti vyrą ir kiek jis dar valdosi. O laukdama kol šis pereis prie kur kas rimtesnės žaidimo dalies, įpučia į nekantraus drabužių šalinimo metu kiek prigesusį bučinį daugiau aistros, kelis kartus dantimis krimsteli viršutiniąją jo lūpą. Pati vos tramdėsi nenusiplėšusi visų drabužių bei neperėmusi visos iniciatyvos ir tą merginos nekantravimą kuo puikiausiai išdavė daugybė dalykų – nuo pašėlusiai besidaužančio „motorėlio“ krūtinėje bei sunkaus alsavimo iki nepaprastai liepsningo bučinio; bet vis dėl to nutarė dominuojančią poziciją leisti užimti kompanionui.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Antr. 04 05 2011, 01:55

Konstatuojant entuziastingos iniciatyvos, pasireiškusios iš Lynn pusės kūniško suartėjimo link faktą, buvo galima nesunkiai paklysti ištisoje filosofinių apmąstymų girioje. Tikrai labai keista sutikti žmogų, kurio veiksmai taip pat sunkiai paaiškinami, kaip ir vykdomieji paties Stark`o; veiksmai, kurie taip įžūliai prasilenkia su logika. Scott turėjo šimtaprocentinę tikimybę pirmąjį judviejų susitikimą vainikuoti KAI KUO kur kas mažiau amoraliu už tiesiog nesukontroliuojamą kleptomanijos proveržį, tačiau kažkodėl nusprendė, idant prašmatnusis „Jaeger`is“ su paaukuotu korpusu jai esti įdomesnis už Tonio draugiją (koks paniekinimas!), gal net penetraciją, frikcijas ir galiausiai baigtinį seksualinės iškrovos padarinį jūsų didenybę orgazmą. Ir visgi, „raižomas“ merginos delniukų, lūpomis skanaudamas josios odą negalėjo leisti sau prarasti budrumo, pamesti proto vardan lytinio potraukio patenkinimo. Dramatiška, perdėtai įtaru, tačiau negalėjo panele „Cox“ pasitikėti. Visa laimė, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonės seksu užsiiminėja ne tik vienas kitu nepasikliaudami, bet vienas kito net ir nepažinodami (žinoma Ash jei ir įtarė, tai iki galo įsitikinusi vis vieną nebuvo, kad Tonis nukrypimų neturinčios informacijos apie merginą yra pluoštelį surinkęs, o kada nors pasitaikyti turintis momentas, kuomet prisipažins nesantis visišku neišmanėliu Scott asmenybės temoje, gresia būti epiniu). Visiškas pasileidimas, kaip prisiekę dorovės sergėtojai pasakytų. Su damomis Anthony šiurkščiai elgdavosi tik išskirtiniais atvejais: arba pagrįstai suerzintas, arba pasidavęs geidulio jausmui, netrunkančiam užvaldyti ne tik materialių, apčiuopiamų organizmo sudedamųjų dalių, tačiau ir dvasinių būties apraiškų. Įvertinant aplinkybes, šioje situacijoje be jokios abejonės ygriko ašimi pakilo pastaroji individualaus teiginio dalis. Kadangi erotinis malimasis atimdavo tiek pat fiziologinių resursų kiek ir „Wing Chun Kung Fu“ treniruotė, sugalvoja naudoti lėto, gilaus kvėpavimo metodą, kad šis išliktų tolygus, o ir deguonimi organizmą deramai aprūpintų. Net ir pralaužęs troposferą ramstantį savimeilės klodą negalėtų pavadinti savo ištvermės suglebusia, tačiau akivaizdu, jog sumanęs glamonėmis apiberti merginos odą sunkiai tvardėsi savo paklaikusio žirgelio paskubomis neįleisti į gardą ir leisti šiam strikinėti aplinkui. Neatstodamas nuo „Claire“ kaklo tame pačiame lopinėlyje neapsistoja, šiuos kaitaliodamas periodiškai: aršiais, žiopčiojimą iš pažiūros primenančiais lūpų judesiais pakibina ir partnerės šoninę žandikaulio liniją, taipogi ir labai prisilietimams jautrų (aplamai moters kūne veikimui greitai pasiduodantys kampeliai yra apgaubti plonesnio odos sluoksnio) taškelį čia pat už ausies, papildomai išskleisdamas pro nosį ir gūsį oro (kuris tiesiogiai atšokęs nuo viršutinio kūno sluoksnio pavirsta į švelnų, malonų, ar netgi kokį virpuliuką keliantį prisilietimą) bei šiltu, drėgnu liežuvio galiuku (sandūros su juo patyrusiai vietovei džiūstant taipogi pasireiškia atitinkamas poveikis) karts nuo karto lyžtelėdamas kokį odos linkį. Ne tik sugebėjo, bet ir siekė sukelti Ashlynn visokiausių pojūčių net jeigu kol kas užsiiminėja ir ganėtinai nekalta veikla – petingu. Nejučiomis pasekęs merginos, letenėles užkrovusios vyrui ant pečių, pėdomis ir užkrėstinai sugalvojęs suteikti savosioms šviežesnės veiklos, vieną iš delnų užmeta Scott ant nugaros, o va kitu, švelniai grublėta džinsų medžiaga nuslysta pasisvečiuoti pas dailiosios lyties atstoves (arba skalpelio paragavusius transvestitus, kurie savo nusususius pimpaliukus pakeitė į butaforines važynas) aptinkamą vietikę. Nereikia paranormalių jutiklių, idant pajustų, jog tasai moteriškasis pradas skleidžia mažiausiai trisdešimt septynių laipsnių temperatūrą ir maždaug šešiasdešimt penkių procentų drėgmę. Žodžiu anai ten įsiveisė kaitrus tropikų, pajūrio salynų, pūpsančių netoli kokios nors šiltosios vandenyninės srovės klimatas. Patyrinėjęs pirminio objekto paviršiaus plotą viduriniojo piršto bei jojo artimiausių kaimynų trio, judesiu iš apačios į viršų, į ekspediciją pasileidusią galūne, nuzuja žaviai lenkta Ly liemens linija aukštyn, sąlyginai stipriai suimdamas vieną iš tų dangiškųjų apvalumų, kurie ne per seniausiai raitėsi vyro vaizduotės materijoje. Be didesnės abejonės, pernelyg didelis rūbų kiekis Tonį erzino. Galbūt būtų ėmęsis jųjų tąsymo, plėšymo, genocido vykdymo, bet sugundo jį nūnai patsai „Cox“ krūtinviršūnis, papuoštas šviesios liemenėlės krašteliu, viliojamai išlindęs iš palaidinukės, kurią sugebėjo prieš kurį metą mažumėlę apačion nutempti. Lūpomis veiklos turėjo apsčiai, tačiau jos visiškai, absoliučiai nepailso. Veikiausiai reikia dėkoti mažumėlę erzinančiai Stark`o savybei mažne neužbaigtinai klegėti, postringauti ir žinoma nusikalbėti. Tačiau gi žinom. Nėra to blogo kas neišeitų į gera. Priartėjęs prie Lynnash krūtinės, proporcingai sudarančios daugmaž dvidešimt procentų partnerės kūno masės, myluoti jamoja ir ją analogiškai tiek lūpomis, tiek liežuviu, tiek anglies dioksido šuorais. Veikiausiai dėl to, kad toli gražu nebuvo nučiulpytas „popūnis“ (per dvidešimtmetį ne visada labai atidaus, kruopštaus bei sėkmės lydimo konstravimo karjeros yra įsistatęs tiek mėlynių, tiek kartų odą atsitiktinai prasirėžęs, jogei prie sopulio ir kelių lašų kraujo netekimo baigė priprasti), į pečių srities odon susmigusius merginos nagiukus sureaguoja taip pat, kaip ir daltonikas į kelio tiesėje sumirguliavusį šviesoforą - nesureaguoja visiškai arba sureaguoja, na gal tik mažumėlę. Taip, būtent mažumėlę, nes mergina galėjo puikiai pajusti kitoniškumo toną įgavusį, nors ir begarsį, tačiau sutrūkinėjusį atodūsį. Dėl kita ko, Toniui šiek tiek paplėšytos odos potyris persikonvertavo į palankiai vertintiną reiškinio atspindį. It pakerštaudamas, vyras priekiniais dantukais grybžteli Ash krūtinės „šikšną“, „šiurkštumyno“ apturėjusį kūno dengiamojo sluoksnio fragmentą tuojau pat atgaivindamas liežuvio prisilietimu. Kadangi burna glebesčiavo tik vieną partnerės kaklo pusę, šiuotarp, nusprendęs, kad dėmesio nedideliam Ly priekinių iškilumų procentui užteks, lūpomis tiesiog įsisega į kitą, kūno dalies jungiančios galvą su pečiais pusę. Tuomet, kai mergina konkrečiais veiksmai ištaisyti ėmėsi erzelį (dėl savo apstybės) keliančių apdarų naikinimo, Anthony galvoje suzvimbia palaimingas „aleliuja“. Neketindamas būti rakštimi subinėje bent jau dabarties veiksmo sūkuryje, nuo merginos šiaip ne taip, o ir nelabai noromis (į Scott odą buvo įnikęs it žlugęs narkomanas į kokaino ruoželį) atlimpa suteikdamas jai žiupsnelį komforto besistengiant apnuoginti save. Kad jau nepūpsotų it kelio ženklas šalikelėj be judesio džiaugsmo, vyras noriai kimba tęsti glamonių lūpomis seriją, tačiau šį kartą atidą sutelkia ties Ly krūtimis, kurios neseniai atsidengė nors ir ne visu, bet teigiamu balu užskaitomu jųjų grožiu. Žinoma aptiko save mąstantį, kad būtų visai faina įsisiurbti į merginos lūpas (ir šį kartą „purvinų“ minčių kartoteka išmeta ne TŲ, o KITŲ lūpų apvaizdą), tad fiziškai atitolintas nė velnio nesigrūzina, smalsiame „must to taste“ sąrašėlyje išsibraukdamas viduriniąją Ly kūno dalį, kuri dėmesio sulaukė daugiau nei užtektinai. Pasidingojo, idant galės leisti savo judriam, skonio receptoriais nusėtam raumenėliui, dar kartą pasiplakti su priklausančiuoju partnerei, o šiai dar vieną „pasicmikinimą“, visai kaip ir pirmtaką iniciavus, atsako į jį su visokeriopu įkarščiu, užsidegimu bei ugnele. Suspėjęs letenėles pakartotinai nusodinti ant kompanionės klubų iškart po to kai šios patampa „pastatytomis į vietą“ suurzgia panašiai kaip ir šuva, iš kurio nasrų koksai godus niekšas išplėšė gabalą „palengvicos“. Nelabai žaibiškai suvokė, ką mergina norinti padaryti su jojo berankove maike (makaulėje plaikstėsi visokio plauko mintys, ant kurių reiktų S ženkliuką uždėti, stelbdamos objektyvią nuovoką), bet kai vyrui pagaliau susišviečia, nė neprašytas pamodeliuoja kūno dalis tam, kad medvilninis aprėdėlis pasinaikintų sklandžiai ir greitai. Pagavęs save susipratusį, idant iniciatyvos Lynn imtis leido daugiau, nei, kad Stark`ui trokštasi, nuramina save tik pasižadėjęs netrukus, jau visai greitai vadeles perimti į savo rankas. Akimoju įsijungęs į bučinį, kurio vyksme prieš akimirką susimygavo pauzės mygtukas, vyras nesistengia reikštis lūpomis švelniai. Priešingai – jamoja elgtis labai godžiai, tūžmingai, šaižiai, rankomis iš karto užkildamas ties pravira kompanionės krūtine, vos tik ši netenka dangalo. Netrukęs ir nusileisti, pajunta kaip pro viduriniojo piršto ir smiliaus vidines puses praslysta iškilūs, sukietėję, už merginos odą keliais laipsniai vėsesni speneliai. Šį kartą visai netrokšdamas, kad bučinys trūkinėtų nelyginant pigi bevielio interneto paslauga, Tonis ištempia nugarą (tam, kad įgytų daugiau ūgio, nestovėtų susikūprinęs bei jojo veidas „kabėtų“ aukštesniame už „Claire‘s“ lygmenyje), o vienos rankos pirštais silpnai apjuosia merginos kaklą, mėgaudamasis ne tik bučiniu, kuris mažne kaip ir burnoje ilgai grūmojamas juodos duonos kąsnis tampa vis saldesnis ir saldesnis, bet ir aktyviai tvinksinčiu Lynnash pulsu. Jau ir taip iš visą apimančio seksualinio įsiaistrinimo sproginėjo, tačiau partnerei apčiuopus pačią jautriausią, pasistiebusią, jau kurį metą šiaurės kryptį rodančią erogeninę zoną visame, neginčytinai kiekvieno vyro kūne, iš neaprėpiamo malonumo Stark`as visiškai nevalingai sukanda apatiniąją Chloe lūpą, neabejotinai šiek tiek pažeisdamas labai jautrią josios odą, pavymui išleisdamas ir tiek pat emocingą, kiek ir gūsingą (akies krašteliu regėjo, kaip pasikedena net merginos plaukai) atodūsį. Judviejų lūpoms susijungus dar jėgingesniam tarpusavio ryšiui, o „Pimpelsangui“ krokodilo ašaromis maldaujant įsiskverbimo į kitą, jaukiai minkštą bei drėgną „dimensiją“, nebeatranda savy jėgų maldai ignoruoti. Puikiai išmanės ką ir kaip reikia daryti bei kur kas randasi, todėl, kad atliktų tikslų svetimkūnio įsiveržimą prireikia tik pasiduoti mechaniškam impulsui. Kaip pakalęs degustavimo vergas, Tonis mielai būtų su Ash dar pažaidęs, aiškiau patyrinėjęs josios kūną, patampęs nervus tiek jai, tiek sau, tačiau... Vargu ar labai išmoninga būtų per pirmąjį judviejų sueities kartą pademonstruoti visus savo, per gausingą seksualinių nuotykių praktiką iki tobulybės nuglūdintus sugebėjimus. Tuo pačiu buvo įsitikinęs, kad kartą paragavusi, mergina norės dar, ha! Nesistengė, tikrai nesiekė prasisprausti į dieviškąjį tunelį staigiai, atžariai, tad gilyn ir tik gilyn slenka lėtai, kol „ieties“ kamienas pradingsta. Nebesuvaldydamas savo kvėpavimo, šiuo metu tapusio tiesiogiai susijusio su potyriais, kurių nemaloniais pavadinti tiesiog neįmanoma, nusprendžia atmosferai suteikti daugiau „muzikinio“ fono, kuris pasireiškia tik tuomet, kai ima vinguriuoti klubais, sukeldamas tolygią, ritmingą mušą. Suleidęs pirštų pagalvėles į Scott sėdmenis, įvykdo proporcingą judesių stiprėjimo bei gilėjimo reiškinį, drigindamasis ne kokias padrikais, o ganėtinai sukombinuotais (omeny turimas visuotinis raumenų įtempimas ir preciziška sinchronija) judesiais. Dabar, kai fizinė veikla skrieja veik maksimalia apkrova, privalėjo suteikti organizmui pilnavertį gyvybiškai svarbių, kvėpavimo procesą palaikančių dujų davinį, tad atjungia judviejų lūpas, šiltutėle kakta įsikniaubdamas į partnerės kaklą. Plušo iš peties bičas, stengdamasis kiekvieną judėjimo momento elementą, šiam kiekvieną kartą atsimušus nuo priekinės “dėklo kardui” sienelės padaryti kuo svarbesniu, to pasėkoje dirginant superjautrų G taškelį, turintį glaudžią sąsają ir su tuo, kokio intensyvumo lytinę ekstazę ši patirs (kas be ko stengėsi užtavorinti vaginalinį, nes šits už klitorinį esti ženkliai stipresnis). Stark`as nesiekė užbaigti visko greitai, tikrai nėra vienas iš tų, kurie papūškavę minutę krenta leisgyviai ir prakaitu prasmirdę (kaip tai savanaudiška, o ir šiaip ewww...), todėl tempą kaitalioja nuo pašėlusiai spartaus iki neskubraus, bet gelmingo tam, kad geizeris per anksti neišsiveržtų. Velniai žino kaip kitiem pimpaluotiesiems šviečiasi, tačiau Tonis nebūtų patenkintas savimi, savo sugebėjimais, jeigu nesuteiktų prideramo, o ir įsimintino malonumo ir partnerei.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Tr. 04 06 2011, 16:14

Priešingai nei Anthony, mergina dažniausiai jai įprastą atsargumą praranda pakankamai greitai, visiškai pasiduodama pirminiam instinktui (šiuo atveju, be jokios abejonės, lytiniam), mat, nors dažniausiai išlieka budri kaip kareivis, esantis mūšio lauke ir besitikintis pasalos, dabar nemanė turinti kokį nors pagrindą bijotis, jog gresia koks pavojus. Bet visgi verta būtų paminėti, kad itin retai josios šalta mąstysena užsiblokuoja net ir tokiose situacijose, o tai, savaime suprantama, yra didelis pliusas Toniui – jis ne tik įtraukiamas į [palyginti nemenką] sąrašą tų laimingųjų, kurie tapo Scott erotinio susidomėjimo objektais, bet dar ir pažymimas varnele kaip vienas iš vos keleto, sugebėjusių priversti ją užmiršti budrumą.
Jau praktiškai nuo pat to momento, kai pargriovusi „priešininką“ atsidūrė taip neplanuotai arti jo, alsavimą išlaikyti tolygų bei netriukšmingą palaipsniui atrodė vis sudėtingiau, o dabar, audringų glamonių metu, azoto, deguonies, anglies dioksido ir kitų dujų mišinio sruvimo į plaučius ir iš jų veik nekontroliuoja. Į galvą neatėjo tokia protinga mintis pritaikyti rytų kovos menų mokymosi metu įgytus gebėjimus valdyti kvėpavimą, tad nėra ko stebėtis, jei jos alsavimas esti žymiai tankesnis ir kur kas lengviau klausos organais užfiksuojamas nei josios partnerio. Vyrui lūpomis klajojant po Lynn kaklą ir lengvai aptinkant visus jautriausius taškelius susitelkusius šioje teritorijoje, merginą pradeda tarsi iš vidaus maloniai kutenti, dėl ko ji vos laikosi nepradėjusi rangytis it gyvatė. Prie ir taip jau nemenką malonumą teikiančio neitin storu odos sluoksniu pasižyminčių lopinėlių glamonėjimo prisidėjus ir šiltiems Stark‘o iškvepiamo anglies dioksido šuorams bei kiek retesniems lyžtelėjimams stipriausiu žmogaus kūno raumeniu – liežuviu – Ly pasijunta taip, lyg patalpos temperatūra būtų staiga pakilusi mažiausiai dešimčia laipsnių – pasidaro keistai karšta bei tvanku, bet tai anaiptol nesukelia diskomforto (netgi priešingai – užlieja merginą malonumo banga). Jausdama vyro delną slystant po džinsais jam nusprendus pasisvečiuoti vienoje privačiausių „Claires“ kūno valdų, ši negailestingai suleidžia visą eilę baltų dantų sau į apatinę lūpą, kad suturėtų besiveržiančią dejonę. Kurį laiką jaučiasi lyg būtų pakirtę kojas, todėl stipriau įsikimba Stark‘o pečių (kas be ko ne vien pirštais, bet ir neįtikėtinai tvirtais ir aštriais lyg katinių šeimos atstovų nagais) bei neatkimba kol vyro letenėlė neišneria iš po jos drabužių. Net taip ribotai valdydama veiksmus bei mintis sugeba įsidėmėti, jog kompanionui jos pasidraskymai nagučiais nesukelia neigiamų emocijų, tiksliau – netgi šiokio tokio malonumo suteikia, ir mintyse nuspaudusi „išsaugoti“ mygtuką įsirašo šią informaciją į savo smegenų „kietąjį diską“, kadangi vidinis balsas kužda, jog tokių žinių dar gali prisireikti kada nors vėliau. Nervų galūnėlėms, kurių gausu krūtinės odoje, užfiksavus gan nestiprų partnerio grybštelėjimą dantimis, Ash nevalingai iškvepia išleisdama orą iš plaučių ir akimirkai paslepia regos organus po vokais, mėgaudamasi netikėtai maloniu pojūčiu. Tačiau neleisdama veiksmui per ilgai užsilikti petingo stadijoje ir visiškai nenorėdama tampyti nervų nei sau, nei „Prekiautojui mirtimi“, netrukus atplėšia akis. Patiria šiokį tokį nusivylimą oponentui nutraukus glamones, tačiau suprasdama jog taip jis tik nori pagelbėti jai atsikratyti nereikalingo aprangos sluoksnio, aprėdo pasistengia netekti kuo greičiau, pasikliaudama šeštuoju jausmu, kuždančiu kad dar galės truputį pasimėgauti vyriškio bučinių lavina. Kad ir kaip bebūtų gaila, netrukus šio malonumo atsisako jau pati, vardan kilnaus tikslo – panaikinti drapanų perteklių, dengiantį „merchant of deah“ kūną. Žinoma, pasidavusi akimirkos silpnumui nesugeba įveikti impulsyvaus noro dar kartą paragauti sėbro lūpų, o netrukus prisiminusi pirminį petingo nutraukimo tikslą nenoriai atlimpa nuo vyro. Ausų būgnelius pasiekęs žemas, duslus urzgimas merginą priverčia jau ne pirmą kartą per pastarąsias kelias minutes žybtelėti akimis bei pastūmėja elgtis aršiau, nes jau ir taip jos veiksmai nukreipti į „Da Vinci of our time“ vos viršijo švelnumo ribą. Vos tik sėkmingai atsikračiusi berankove maike, godžiai puola toliau „skanauti“ partnerio lūpų, šį procesą atlikdama ne ką švelniau už jį patį. Žaidimų draugui nusprendus ištiesinti nugarą ir to pasekoje automatiškai patapus bent keliais centimetrais aukštesniam už Ashlynn, mergina kiek atsilošia, tuo pat metu viršutinėmis galūnėmis aktyviai dorodamasi su likusiais ant jųdviejų kūnų rūbais. Kokius pojūčius Toniui suteikia pirštais glamonėdama jo turbūt labiausiai branginamą kūno detalę nesunkiai pati supranta iš to, kaip šis reaguoja. Visų pirma aiškiausiai pajunta kaip vyras dantimis įsikabina jai į vieną iš burnos angos kraštų, ir jei šitai netrukdytų „Cox“ lūpų kampučiams laisvai pakilti į viršų, ji garantuotai bent jau silpnai šyptelėtų. Nors tas krimstelėjimas suteikia dar žiupsnelį skausmo, o skonio receptoriai užfiksuoja kažką panašaus į sūrstelėjusį metalo skonį, Lynnash eilinį kartą pajunta tam skausmui proporcingą malonumo kiekį. Vos ne virpėdama iš nekantrumo, tik pajutusi kompaniono „smaigalį“ braunantis į jos „šventovę“, pati išleidžia trūksmingą atodūsi, o rankomis, kuriomis lig šiolei tik vangiai klaidžiojo po Tonio kūną, nuzuja link raustelėjusiais įdrėskimais jau paženklintų vyro pečių. Kadangi spėjo ištirti menko skausmelio poveikį partneriui, nutarė per daug nesivaldyti ir leisti savo nagučiams kiek „pavagoti“ jo odą, tačiau, aišku, neketino apdraskyti jo taip, kad atrodytų lyg būtų ne užsiiminėjęs seksu su moterimi, o prievartavęs laukinę katę. Lūpų kontaktui, kuris į pabaigą jau ir taip vos ne savaime nutrūko dėl pasikandžiojimų ir padūsavimų, galiausiai visiškai atkibus, Lynn dar labiau nei prieš tai atsilošia, visiškai prarasdama bet kokią savo kvėpavimo kontrolę, jei iš viso iki šiol jį įstengė nors kiek valdyti. Pratisa sinchronizuotų, gelmingų judesių serija neabejotinai suteikia merginai tokį malonumo kiekį, kad iki šiol sėkmingai nuslopintos ir nuignoruotos aimanos prasiveržia mažne iš karto, visiškai nesuvaidintos (Scott tikrai nebuvo viena iš tų mergšių, kurios norėdamos paglostyti vyrų savimeilę dejuoja ir aikčioja netgi mažai ką tenkinančio tejausdamos), gilios ir jausmingos. Pamažu pasiduodama poreikiui užverti akių vokus, lėtai panyra į tamsą tiek matymo prasme, tiek ir sąmonės valdymo – lig šiolei dar kertelei visus veiksmus bei mąstymą kontroliuojantį organą buvo atjungusi tik iš dalies, tačiau dabar visiškai atsiriboja nuo tokių kiekvieną dieną, kiekvieną valandą ir, drįsčiau teigti, netgi kiekvieną minutę ją lydinčių dalykų kaip proto skvarbumas, nuovoka, šalta mąstysena, įdėmus aplink vykstančių reiškinių sekimas ir analizavimas. Visiškai atsiduodama įnoriui patenkinti aistrą, Lynnash toliau leidžia sau reikšti šiuo metu ją užvaldžiusius itin teigiamus pojūčius balsingu aimanavimu bei tarpais jį nutraukiančiais gilesniais deguonies įtraukimais į plaučius. Kad jau nutarė per daug netramdyti iš noro kokią nors veiklą žūtbūt rasti net niežtinčių nagučių, jais keletą kartų grybšteli bendro pečius, tuomet nuslysta kiek žemiau ir palieka kelis bent savaitę tikrai nuo odos neišnyksiančius dryžius ant nugaros. Periodiškai vis kintantis vyro judesių tempas įtakoja didesnį „kaifą“ nei nuobodus tolygumas visos sueities metu, todėl pirmuosius požymius apie artėjančią ekstazę pajunta palyginti greitai. Širdis tuksi taip aktyviai, kad galima pamanyti, jog ten ne koks nors paprastas žmogiškas organas, o propeleris, stumdantis kraują po visas kraujagysles jei ne keturgubai, tai bent jau trigubai greičiau. Dėl padidėjusio kraujospūdžio ant aksominės merginos odos netrukus pradeda žvilgėti smulkūs prakaito lašeliai, o kadangi prie partnerio ji šliejasi kone visu kūnu, miglotai pamąsto kad jausmas toks, lyg jų odos būtų sukibusios viena su kita tarsi prakaitas veiktų kaip klijai. Staiga merginos akys plačiai atsiveria, o balso stygas suvirpina skardi, jaustuką primenanti aimana, kurios garsumas beveik atitinka šiuo metu patiriamą nežemišką malonumą; raumenys kelis kartus nevalingai susitraukia, visą merginos kūną nusmelkia į sprogimą panaši karščio banga. Orgazmui pamažu slūgstant, „Claire“ lėtai nuleidžia galvą, stengdamasi kvėpuoti giliai ir vienodai, nors vis sutrūkinėjantys iškvėpimai aiškiai rodo kad jai šitai neitin sekasi. Širdies mušamam ritmui pradėjus tolygiai lėtėti, smarkus tvinksėjimas, kurį jautė vos ne visame kūne, irgi po truputį silpnėja. Protui vėl perimant valdžią į savo rankas, Ly užtinka savo letenėles tvirtai įsikibusias į „Prekiautojo mirtimi“ pečius, kurie, matuojant apdraskymų kiekiu, pasirodė patyrę daugiausiai žalos, tad pamažu atpalaiduoja pirštus ir vieną ranką palieka toliau pūpsoti vyrui ant peties, o kita nuslysta arčiau jo veido, delną švelniai priglausdama prie jojo skruosto.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Antr. 04 12 2011, 22:26

Keista, tačiau čia veikiausiai yra pirmas atvejis, kai Tonis užsigeidė „pamylėt“ dailiosios lyties atstovę, kuriai pomirtiniame Linčo teisme be didesnės abejonės bus paskirta pragaro liepsnų amžinybėje bausmė. Kita vertus keista, kad tokią išskirtinę, švelniai tariant ir šališkai vertinant, specialybę pasirinko tokia išvaizdi mergiotė medijos infrastruktūroje be jokio vargo galinti kalti gražius pinigėlius savo išorinio dailumo, tos harmoningos priešakinės sandaros sąskaita. Buvo pratęs prie to, kad Amerikoje gražūs žmonės netrunka sulysti į žydruosius televizijos ekranus, „Playboy“ žurnalus, kinematografijos kūrinius, fotoobjektyvus. Žodžiu pagal asmeninius poreikius iškelia save į viešumą. Tikrai gaila... Nebuvo labai, tiksliau nebuvo visiškai religingas personas, tačiau įtikėjo, jog už visą blogį, visus netikusius darbus, ėjimus bei sprendimus atlygina pats gyvenimas, kuris nesivadovauja „gavau antausį, todėl atsuksiu kitą skruostą“ principu. Žinoma pasaulis nėra tobulas. Jeigu tokiu būtų, vargu ar gamintų ginklus tam, kad pavyktų palaikyti taiką, bet po to, kai Anthony smegenis „pakuteno“ J.A.R.V.I.S. išknisti informacijos apie Claire Cox, kuri pasirodo esanti Ashlynn Claire Scott srautai, suvokė esantis gyvenimo veik visiškai nesugadintu homosapiensu, lyginant su minėtąją panele.
Stark`as beprotiškai, kone visomis išgalėmis puoselėjo savo išvaizdą (širmyt jamojusius barzdaplaukius ir karčius tekdavo periodiškai spalvotis juodbruviais atspalviais, o pažymint faktą, kad nėra jaunuolis prireikė ir sportinės veiklos krūvį padidinti, lyginant su ankstyvaisiais Anthony būties dešimtmečiais mažne dvigubai, kad sugebėtų išlaikyti puikią fizinę formą ir dailiai raumeningą kūną; prieš masažų bei kosmetinių priemonių galią taipogi nebuvo nusistatęs kaip antisemitistai prieš žydus), todėl žinoma nujausdamas, jog jojo pečiai pasidabins ryškiai raudonais dryžiais, viduje barbariškai nekrykštavo iš džiaugsmo. Šiurkštus, tūžmingas seksas gerai, bet, dėl Dievo meilės, palikit Tonio išorės vaizdą be jokių su estetikos sąvoka prasilenkiančių defektų jūs, aistringos, nagų nesikarpančios bobos, jūs. Tonis puikiai atitiko šablonišką metroseksualo sąvokos apibrėžimą – jis buvo materialiai apsirūpinęs, išpuoselėtos išvaizdos miesčionis, mylintis SAVE, tačiau kas keisčiausia, šiuo metu už užmačią galvoje paverkšlenti dėl drėkstinių nuobrozdų, už viską labiau troško papenėti savo seksualinį alkį. Pastarąją savaitę be atvangos trūnijo savo dirbtuvėse sėkmingai realizuodamas galvoje kirbančias technologines idėjas bei slėpdamasis nuo didžiulės atsakomybės kuruoti visą „Stark Enterprises“ imperiją; priešingai nei Daktaras Hausas moterų užsiiminėjančių prostitucija taipogi į namus nesikviesdavo (aplamai, kaip galima mokėt merginai už seksą, jei kiekviena silpnosios lyties atstovė yra paprasčiausiai neįkainojama?). Natūralu, jog apstinga lytinių ląstelių kolonija makalavosi Tonio riešutėliuose laukdama progos išlėkti į laisvę ir pasiganyti. Be kita ko, tapačiai ketino panelės Scott nepaleisti iki to momento, kai organizmas patirs visišką lytinio patenkinimo, o gal netgi pertekliaus būseną. Ne taip jau ir dažnai į jojo tinklą pakliūna tokios musytės kaip Ashlynn. Prie vyro pagrinde kabindavosi nupaikėjusios peroksidinės, botoksinės, silikoninės, tuščiagalvės, emociškai išsunkiančios kliūškos, tobulai tinkančios tik vienintelei reikmei – savo „dalgiui“ pagaląsti, o Ly buvo visiška pavyzdžio priešingybė.
Aktyvus tiek pat aktyvių frikcijų vaidenimasis kėlė pojūčius, visokeriopai prilyginamus malonumo koncepcijai. Tačiau pasitenkinimą vyrui kėlė ne tik tai. Du įkaitę kūnai, lipšniai besiglaudžiantys vienas prie kito, ausiai maloni subtilių atodūsių simfonija, Scott odos kvapas, primenantis konditerijos cechą arba kaip nors poetiškiau išsireiškus – vidurvasario rytmetį gėlėtoje, saulės nutviekstoje pievoje, paskendusį salsvoje aromatų magijoje (LOLWUT), dažni širdies tvinksniai – visą tai būtų galima apibūdinti kaip tobula sekso harmonija. Kadangi hormonų taifūną pažaboti išmoko prieš dviženklį skaičių metų, bene efektyviausią gudrybę pasitelkia ir „glūdindamas“ nūmetinę savo partnerę: visų pirmiausia tai tolina ejakuliaciją vis mainydamas judesių dažnį, o jei prireikia ir akimirkai stabteli, numalšindamas trintį, kurią drąsiai galima pamatinio malonumo kaltininke pavadinti. Jau seniai pastebėjo, jog įtempus gaktos bei sėdmenų raumenis, frikcijos tampa stipresnėmis, skvarbesnėmis, todėl savo mažytę įžvalgą išnaudoja praktiškai. Iš esmės viskas buvę kaip pridera (patogi kūno padėtis, nepriekaištinga lubrikacija, mergina geibstanti iš malonumo, jam ir pačiam gera), tačiau Tonis velniškai sunkiai pakentė monotoniją. Bet koks užsistovėjęs baigtinio veiksmo tarpsnis keldavo vyrui netoleruotiną erzelį, užsimezgantį pačiose nervų šaknelėse ir netrunkantį pasisklaidyti po visą organizmą. Taip, jam tiesiog primygtinai prisireikė naujos pozos. Pastaroji misionieriaus darėsi tiek pat įdomi, kiek ir golfo turnyras futbolo aistruoliui. Negalėjo skųstis bent jau dėl to, kad šiuo metu galėjo kuo puikiausiai regėti puikiai juntamą pasitenkinimą išduodantį partnerės veidą, stebėti kaip plukasi josios kūnas, ritmingai šokčioja daili krūtinė. Prieš realizuojant užmačią pozą šiek tiek, am, tiksliau kardinaliai pamainyti, Stark`as nutaria nepašykštėti jėgų pašėlusiai sparčiai „kaišačiai“. Stipriai, kiek per stipriai įsikabinęs Ashlynn į klubus (nesiekė to, tačiau ant jųjų greitu metu slėgimo jėgos sukeltas raudonis turėtų pavirsti į, na gal ir ne pačias ryškiausias, bet vis vieną kraujosruvas), palengva įsispėrina, netrukdamas pasiekti kiekvienam žmogui veik maksimalias seksualines apsukas. Gal ir nebūtų taip greitai sulėtėjęs, jei ne merginos kūnas, paskelbęs srautą tiesioginio susidūrimo su didžiojo O euforija požymių: jau neskaitant kvėpavimo metamorfozių, Ly krūtinės „centriukai“ kiek susitraukia, be to ir ta apatinė malonumų šachta ima veikiausiai nevalingai susitraukinėti. Priešingai nei partnerė, regimai besimėgaujanti galutinės seksualinės iškrovos rezultatu, Tonis pūpsojo keistai klapsėdamas ilgomis blakstienomis, akivaizdžiai nesupratęs, kaip čia buvo, idant jojo bendrininkė apsispakainino greičiau už jį. Anokia naujiena, jog vyrams kelias orgazmo link yra kur kas mažiau akmenuotas nei merginų – pimpaluotiesiems, neturintiems jokių patologinių sutrikimų dasibarškinti iki dėdės O „pirkelės“ pavyksta gerokai greičiau bei garantuočiau, nei vaikus gimdančios lyties žmonėms. Žinoma neketino visko palikti šitaip. Tiktai ne. Nė už ką. Dėl kita ko, pasiryžo vadovautis abipusės naudos faktoriumi – jeigu reikalą tęs, pasimalonins ne tik pat, bet dvigubai pamalonins ir Scott. Jam rodėsi, idant visuomenėje plačiai paplitę „greitukai“ esti nestilingi. Tikrai nepasyviai rausdamasis po savo smegenų vingius, Stark`as nesusivokia pulti panuogąstauti dėl subraižiotų pečių. Pribrendus reikalui, galės bet kada paaiškinti, jog neva braidžiojo po eglynus ar... Buvo užpultas bengalinio tigro, kuriam davęs į kailį namo grįžo iškilniai kaip superherojus. Tuomet, kai stovėdamas visiškai ramiai, tebešildydamas pailgąjį sūrainį Scott krosnelėje, tik lėtai kilnojantis krūtinei bei girdintis lygiam kvėpavimui, pajunta ant veido nusėdusią Ash rankutę, Stark`as vypteli, čia pat palengva nusodindamas priekinę savo konstrukcijos pusę ant šiltučio merginos kūno. Pravėręs lūpas, vyras apglėbia jomis apatiniąją merginos, nevalingai subudindamas dubenį, kuris jamoja reikštis grupele frikcijų. Akivaizdu – neketino sustoti. Patyrinėjęs partnerės burnos ertmę it Indiana Džounsas kokis Majų civilizacijos liekanas, vyras atsiplėšia, liežuvio galiuku atvesdamas lūpas, ant kurių driekėsi Scott priklausanti skysta, seilių liaukų išskiriama medžiaga. Nors ir taip jau ruseno aistros liepsnele, geismas triauškino kožną raumenėlį, kiekvieną kaulinio audinio lopinėlį, regis Anthony įgauna antrąjį kvėpavimą. To pasėkoje būdvardį „šiurkštus“ perkelia į visiškai naują energijos reiškimo lygą: mikliai sugriebęs Ly už pečių, išnardina savo vikriai vizgėjusį gyvačiuką ir vienu, tačiau jėgingu judesiu apsuka merginą taip, kad ši priešakine kūno dalimis imtų šlietis prie ryžavoto „Saleen S7“ kapoto, akimirkos bėgyje tikslingai prasiskverbdamas į jau išanalizuotą (bet tikrai ne analizuotą) angelę. Kaip jau tapo įprasta, taip ir dabar įsikibęs į nabagus „Claire“ klubus, Tonis, akimoju įsijungęs į tūžmingo „barškinimo“ rėžimą, palinksta prie merginos nugaros, per kurią, judesiu iš apačios į viršų veda „švelnia“ kaip švitrinis popierius barzdele kiek tik leido stuburo ilgis. Apželtuonį smakrą atitraukęs, vyras ant tos pačios, užpakalinės liemens dalies nusodina keletą švelnių bučinukų, nepaliaujamai skrabendamas klubais. Kadangi kūniško suartėjimo užsiėmimas vyko jau dviženklį skaičių valandos dalies, o ir dabar pakeitęs pozą pūškavo išsijuosęs (iki ekstazės keteros likus vienai kitai akimirkai, susispartina, sunku patikėti, bet dar labiau, o tam, kad galutiniai „pagaliai“ pataptų kuo giliausiais, storžieviška, tačiau pasiremia į Scott užpakalinę sprando pusę dilbiu), netrunka malonumo dozės sušvirkšti ir į savo kūną. Anonsuodamas apie patiriamus pasitenkinimo atgarsius, išleidžia žemo skambesio (tenoru pypaut neleistų sodrus vyro balso tembras) dejonę. Nebuvo įsitikinęs (kadangi partnerė tįsojo nusisukusi, negalėjo sugaudyti veizolėmis išdavikiškų kūno kalbos ženklų), tačiau ką tik nutrūkusios trinties galėjo pakakti tam, kad Ly pasipatenkintų dar kartą. Neskubėdamas nuo merginos „atsimaišyti“, Tonis pasimėgauja nepaprastai maloniu dilgčiojimu gimties padarguose, mielu spaudimu smilkiniuose, iš karto atkreipdamas dėmesį į gerokai pakitusį, sudažnėjusį savo kvėpavimo dažnį. Stark`as iš tiesų būtų tiesiog nepriekaištingas meilužis, jeigu ne ta itin nedaili savybė poravimosi procesui kirtus finišo liniją įsijungianti indiferentiškumo sistema. Delnu tiek pat tingiai kiek ir žaismingai pavėlęs Scott pakaušį, vyras flegmatiškai nuo merginos atsitraukia, smiliumi nuvingiuodamas vienu iš josios sėdmenų pusrutuliu žemyn. Jau ganėtinai ilgą laiko tarpą tylėjo it vandens prisėmęs, o šiuotarp blevyzgoti jam norėjos tiek pat, kiek ir gegutei nepalikti savo lizdo. Troškino, todėl maskatuodamasis plikomis genetalijomis, nupėstina link šaldiklio, pakeliui trejetą kartų suplodamas delnais, kas priverčia visas kompiuterines sistemas įmigti, o ir ore kyboję holografiniai vaizdai tapačiai išnyksta iš akiračio. Smagu. Perpenėjęs seksualinį apetitą kurį metą atseit nevaikščios perdžiūvęs nuo įtampos kelnėse. Atitipenęs prie šaldytuvo, vyras išsitraukia bonkutę negazuoto, citrusinių vaisių skonio mineralinio vandens. Butelaitį pradaręs, nugurgia keletą gurkšnelių, iš karto pašaudamas išėjimo iš dirbtuvių link (čia egzistuoja du tiesioginiai pasišalinimai iš erdvės: garažo vartai, bei stiklinės durys. Nukėblina būtent prie pastarųjų). Tonis tikrai ketino panelę „Cox“ palikti vieną. He doesn‘t give a single fuck. Nepergyveno net ir dėl to, kad likusi vienetinio kiekio pavidale, viešnia prikrės nesąmonių, apgadins kompiuterinę techniką, kas yra ganėtinai tikėtina. Buvo visiškai ramus. Bet kokiu atveju nėra tokio mechanizmo, kurio ponas Stark`as neįstengtų pataisyti ar daikto, kurio negalėtų nusipirkti (o ir šiaip, iš garažo Ly išleisti gali tik Tonis per pavedimą savo dirbtiniam intelektui). Sušnypštus durų spynai, vyras neria velniop, skubriai užkildamas laiptais aukštyn į svetainę. Akimirką pasuka galvą ko jam dabar imtis: šufliuot į dušą, apsirengt, kad J.A.R.V.I.S. neduok Die homoseksualiu pataptų, pagriebt kokio ėdesio, bet galų gale sukrenta į modernistinio, kaip ir patsai būsto interjeras stiliaus, kreminės spalvos sofą, įsispoksodamas į langus, pro kuriuos atsiveria fantastiška panorama į Atlanto vandenyną. Negalėjo sau meluot - nepaprastai magėjo pasekti, ką Ashlynn sugalvos daryti. Vis dar nesitikėjo iš jos nieko doro, todėl išsikvietęs Džarvį, paliepia jam lange patransliuoti panelės Scott Anthony dirbtuvėse apvaizdą (priminsiu - visuose stikliniuose paviršiuose „Gulmiroje“ yra integruotas Stark`o intelektualusis, virtualusis kūrinys, galintis susidoroti su bet kokia pavesta užduotimi). Kažkaip nesisekė apie „Claire“ negalvot ir tai vyrą erzino. Juk paprastai papisęs bobšę užmiršta ją amžiams... Kol tiesioginės transliacijos langelyje nieko įdomaus ar suklusti priverčiančio nevyksta, tuština butelaičio turinį, bandydamas gražinti organizmui prarastų skysčių kiekį.
Atgal į viršų Go down
Ashlynn Scott
Don’t take life too seriously; no one gets out alive.
avatar

Zodiac : Sagittarius
Age : 35
Miestas : Queens, New York
Pranešimų skaičius : 5138
Join date : 2011-02-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pen. 04 15 2011, 17:41

Nors dėjo nemažas pastangas mėgindama suvaldyti ir išlyginti kvėpavimą, vos pajutusi sėbro lūpas ant savųjų atsako į bučinį nedvejodama bei pamažu užmerkia akis, pajutusi suaktyvėjusias frikcijas, kurios kažkurį laiko tarpą buvo visiškai nutrūkusios. Netrukus atsiranda būtinybė pripildyti plaučius gyvybei būtinų dujų, todėl vos tik Tony nuo jos „atlimpa“, giliai įkvepia bei prikanda jau ir taip neseniai „žaidimų draugo“ dantų kiek pažeistą apatinę lūpą. Kadangi buvo nusprendusi visą valdžią bei dominuojančią poziciją perduoti į vyro rankas, visiškai pasiduoda jojo veiksmams ir priekine kūno dalimi apsukta į „S7” kapotą pro burną kartu su atodūsiu išleidžia visą kvėpavimo organuose susikaupusį anglies dioksidą. Prieš vėl prasiveržti panūdusias aimanas kovoti teįstengia vos keletą sekundžių, todėl greitai visą veiksmą vėlgi papuošia merginos dejonės, o neseniai bendro pečius „akėjusius“ nagučius nejučia suleidusi sau į delnus Lyn išriečia nugarą. Kelių minučių bėgyje antrą kartą pajaučia tuos pranašiškus pojūčius, bylojančius apie artėjančią dar vieną orgazmo bangą. Maždaug tuo pat metu suspartėję ir pagilėję Stark‘o judesiai malonumą tik sustiprina, tad pačią stipriausią ekstazę pajunta beveik tą pat akimirką, kaip ir josios partneris. Liežuviu lėtai apvedusi kiek išdžiūvusias lūpas, Scott kurį laiką tiesiog mėgaujasi visais kūną užliejusiais neapsakomai maloniais pojūčiais, kurie, deja, po truputėlį slūgsta. Nuo „Saleen“ pasikelia kai tik „Da Vinci of our time“ nuo jos atsitraukia ir akimis susiradusi penkių metrų spinduliu aplinkui išmėtytus savo drabužius, susirankioja juos bei pradeda rengtis. Sėkmingai įšokusi į džinsus, kiek ilgiau sugaišta mėgindama kiek įmanoma normaliau susisagstyti palaidinę, kurios kelias sagas pati buvo išplėšusi nusirenginėdama. Jokio poreikio kaip nors nutraukti geras dvidešimt minučių trunkančią tylą nebuvo, todėl dangstydama tobulą savo kūną drabužiais į vyrą nė nedirsteli. Nejautė didelio noro išsiaiškinti į kurį patalpos kampą šiuo metu kompanionas nulindo bei ką jis einamuoju momentu veikia ir nežinia kada būtų sumąsčiusi tuo pasidomėti, jei ne staiga pasigirdęs spynos šnypštimas, informuojantis apie Tonio užmačias „pasiplauti“ iš garažo. Kadangi buvo nusisukusi nuo stiklinių durų, lėtai apsisuka šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu ir įsmeigia žvilgsnį į išėjimą, pro kurį ką tik išsmuko vyras. Kiek stebino faktas, kad Stark‘as drįsta ją, vagilę, aferistę ir šiaip itin neprognozuojamai besielgiančią būtybę, palikti vieną ten, kur pilna trapių, velniškus pinigus kainuojančių daikčiukų, įvairių brėžinių ir šiaip visko, kuo tikrai susidomėtų šalys, jaučiančios antipatiją Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Akimirką ar dvi pasvarsčiusi, ką dabar, kai liko viena, galėtų iškrėsti, mergina pamažu suvokia, jog neturi jokio noro kaip nors pakiaulinti „Prekiautojui mirtimi“ po to, kai šis liaudamasis ją akylai stebėti kaip ir davė leidimą daryti ką tik ji nori. Juk jokio linksmumo nebėra kai žmogui niekas nedraudžiama – paprasčiausiai nebelieka taisyklių, kurias būtų galima sulaužyti, o būtent jų laužymas ir yra didžiausia pramoga „Clairei“. Vis dėl to, nors jokio kenkėjiško plano ką nors sugadinti ar pavogti neturi, nė už ką nepraleistų pasitaikiusios progos patyrinėti vietą, kur Anthony praleidžia didžiąją dalį savo laiko (mąstant logiškai šitai visiškai nesunku suprasti iš čia esančio poilsio kambario su visokiais ėdesio ir gėrimų prigrūstais aparatais, kuris buvo įrengtas tikriausiai dėl to, kad ėmęsis kokio nors darbo Tony neprisiverčia savo dirbtuvių palikti nė minutėlei). Kiek pasidairiusi, galiausiai susidomi stalu, taip tirštai nuklotu visokiais popieriais ir neaiškiais prietaisais, kad vargiai būtų galima suprasti, kaip įmanoma prireikus ką nors ten susirasti. Tridimencinėms projekcijoms išnykus ir kompiuteriams išsijungus garažas nė iš tolo nepanešėjo į vietą, kur buvo „pagimdyti“ pavojingiausi išradimai, padedantys JAV kovoti su teroristais bei per ganėtinai trumpą laiko tarpą pavertę Anthony Stark vienu turtingiausių pasaulio asmenų. Tiesiu taikymu nukeliavusi prie dėmesį patraukusio baldo, nė kiek negraužiama sąžinės dėl to, kad, nors jokios apčiuopiamos žalos ir nedaro, visgi elgiasi chamiškai, iš po kažkokio ne didesnio už delną kompiuteriuko ištraukia šūsnį brėžinių, tačiau ne per labiausiai sudominta to, kas juose vaizduojama, netrukus vėl padeda atgal. Su vaikiškai žaviu susidomėjimu panašiai perkilnojusi kone kiekvieną ant stalo buvusį daiktelį ir viską vėl sudėjusi atgal taip, kad atrodytų jog prie nieko čia nė prisilietusi nebuvo, nuzuja link poilsio „oazės“, lyg tarp kitko nutarusi iššniukštinėti ir joje esantį šaldytuvą bei išsiaiškinti, kuo gi „Da Vinci of our time“ maitinasi. Atvėrusi tą stačiakampio gretasienio formos dėžę, skirtą ilgiau išlaikyti maisto produktus tinkamus vartoti, apžiūri jos turinį. Per daug nenustemba neradusi beveik jokio sveiko maisto – šiaip ar taip, ne paslaptis jog produktyvų mąstymą, ypač reikalingą dirbant tokį darbą, kokį dirba Tonis, skatina energetinės medžiagos, kurių yra prikrauti visokie saldumynai. Galiausiai užtrenkusi šaldytuvo duris, Scott nužvelgia čia pat sustingusį „Dummy“, tą keistos formos robotą, kaip ir kur kas už jį pranašesnis J.A.R.V.I.S. sukurtą paties Stark‘o. Deja, merginos suinteresuotumas nyksta ne minutėmis, o sekundėmis, todėl net ir į šį gan pravartų išradimą, kurį paprasti žmonės pradės naudoti gal tik po kokio dešimtmečio, jei ne dviejų, neužsižiūri ilgai. Pagaliau padariusi išvadą, jog jau būtų pats laikas ruoštis namolio – pro langus krintanti šviesa kuo toliau tuo labiau skystėjo, o pats saulės diskas jau ridinėjosi pažeme bei iš vaiskiai geltonos spalvos seniai buvo tapęs minkštai oranžinis – Lynnash nupėdina prie savo motociklo. Kadangi šeštasis jausmas kuždėjo, jog „Merchant of Death“ ne šiaip sau iš geros širdies nusprendė jai padėti, mintyse jau buvo nusipiešusi liūdną vaizdelį kaip vos pavažiavus kelis metrus jos numylėtasis BMW subyra dalimis lyg koks „made in China“ žaislas. Tiesiog būtų per daug gerai jei vyras nebūtų ko nors jos transporto priemonėje sudirbęs; nors jį Lynn pažinojo trumpą laiką, žmones visuomet puikiai perprasdavo (šiaip ar taip jos darbe reikia būti susipažinus su homo sapiens mąstymu) ir buvo įsitikinusi, jog Stark‘as nėra labai altruistiškas ar greitai užmirštantis visas skriaudas. Juk ne paslaptis, kad tada, „nupisdama“ jojo „Jaeger LeCoultre“ laikrodį, sudavė smūgį vyriškio ego, nepratusiam kad jį mulkintų... bobos. Taigi, apžergdama plieninį tamsių spalvų žirgelį Ly menkai tepuoselėjo viltį, kad taip mėgstamas jos žaisliukas yra visiškai neapgadintas. Užvedusi motociklą, keletą sekundžių pasigėri galingu „WROOM WROOM“, nutraukusiu garaže vyravusią kapų tylą, po to kilsteli galvą ir pažvelgia į uždarytus garažo vartus. Buvo visiškai įsitikinusi, jog Anthony apie ją nepamiršo, o jei ir būtų pamiršęs, tai veikiausiai visame pastate pasigirdęs stipraus variklio riaumojimas turėjo priminti, taigi išėjimas turėtų atsidaryti. Pačios patalpos estetiniam vaizdui būtų geriau jei Lyn išsinešdintų pro jau egzistuojantį išėjimą, o ne pati jį susikurtų išdauždama langą ar padarydama ką nors panašaus. Atstumas nuo grėsmingai riaumojančio dviračio demono iki vartų, pro kuriuos Ash tikėjosi išvažiuoti, pasirodė beesąs pakankamai didelis kad dar jų neprivažiavus būtų pasiektas pavojingas (atsižvelgiant į tai, kad jis bus pasiektas patalpoje, kur vos kryptelėjus vairą ne taip kaip reikia galima ne tik įsirėžti į sieną ar kokią kompiuterinę techniką, bet ir kaip reikiant susižaloti) greitis, o kaip adrenalino fanatikė panelė Scott ketino tuo pasinaudoti. Jei vartai laiku neatsidarys, blogai baigsis tiek jiems, tiek merginos motociklui, tiek, veikiausiai, ir jai pačiai. Tįstelėjusi vieną letenėlę, Ashlynn pasiima šalmą ir jį užsidėjusi atlenkia stabdį, ko pasekoje motociklas šoka į priekį. Nė dvi sekundės nepraeina, o iki merginos smegenų atkeliauja informacija, skelbianti jog dviratis žirgelis jau turėjo būti įsibėgėjęs labiau, pasiekęs bent trisdešimt penkių kilometrų per valandą greitį, o dabar vis dar velkasi kokių dvidešimties. Žaibiškai priėmusi sprendimą, staigiai sustabdo BMW likus duok Die keturiems metrams iki išėjimo, išjungia variklį bei nusiplėšia šalmą, numesdama jį kažkur ant žemės, pati nulipa nuo motociklo ir susinėrusi rankas ant krūtinės kurį laiką tyrinėja jį apgailestaujančiu žvilgsniu. Viena žinojo puikiai – nuo Staten Island‘o iki savo namų Kvinse tikrai nevažiuos greičiu, kurį ir paspirtukas išvystyti galėtų. Jau vien kiek laiko tai užtruktų, o ir šiaip – lėčiau negu aštuoniasdešimt kilometrų per valandą Ly nevažiuoja net ten, kur leistinas greitis yra kur kas mažesnis. Maždaug penkias sekundes pagedėjusi vieno iš labiausiai branginamų savo daiktų, panaikina nuo snukelio susikrimtusią išraišką vėl grįždama į įprastas visuomet žinančio kaip suktis iš padėties žmogaus vėžias. Per savo išties nenuobodų gyvenimėlį buvo daugybę kartų patekusi į keblią situaciją ir seniausiai įsikalė į galvą, kad visada yra kokia nors išeitis. Tiesą sakant, iš dabartinės padėties buvo visa eilė įvairiaspalvių keturračių ir netgi kelios dviratės išeitys, tokiais skambiais pavadinimais kaip „Audi R8“, „Rolls Royce Phantom“, „T5“ ar „Saleen S7“. Dar nebuvo sumąsčiusi, kaip, po galais, reikės išsirauti pro garažo duris, mat šios vis dar buvo uždarytos, bet jau žinojo, jog namo nekeliaus nei pėsčia, nei ant vėžlio greičiu šliaužiančio savo BMW. Patraukusi automobilių eilės linkme, vieną po kito nužiūri juos visus, mėgindama rasti kompromisą – pasiimti greitą ir gerą mašiną, tačiau ne tokią, kurios Toniui būtų labai gaila. Galiausiai įdėmus merginos žvilgsnis užkliūna už pilkšvai sidabrinio „Tesla Roadster“, elektra varomo dviviečio sportinio automobilio. Ly lūpose atsiranda gudri, pergalinga šypsenėlė ir mergina entuziastingai nustriksi prie „Teslos“, jau tvirtai nutarusi, kad būtent ši ir užims vietą šalia be savo „broliuko“ likusio Honda motociklo. Pirštų galiukais perbėgusi per tviskančiu, lygiu dažų sluoksniu padengtą kapotą, nė nesivargindama atsidaryti durelių, tik pasiremia į jas ranka ir įšoka į šiuo metu be stogo stovintį „Roadster‘į“. Tikriausiai mintis, jog galės lėkti greitkeliu daugiau nei šimto kilometrų per valandą greičiu ir mėgautis tuo nepakartojamu jausmu, kai vėjas kedena plaukus irgi paskatino pasirinkti būtent šią gražuolę, nors įtakos priimti tokį sprendimą turėjo ir faktas, jog pasaulyje tokią mašiną turi mažiau nei du tūkstančiai žmonių, o tai ją daro ypatingesnę. Patogiai įsitaisiusi prie vairo, užmato spynelėje raktelį, dėl ko iš nuostabos kilsteli antakius – nesitikėjo kad bus taip paprasta, o dabar atrodo, kad automobilis pats tarsi sakyte sako „nuvaryk mane“. Savaime suprantama, net nebandydama kovoti su noru kuo greičiau išsiaiškinti visus „Teslos“ privalumus, nepamiršta įjungti GPS sistemos bei tiesiog iš smalsumo sujunginėti kitus salone esančius priedus, patikrina ar automobilio baterija įkrauta pakankamai ir galų gale pasuka raktelį bei užveda variklį. Ir tada... tiesiog sustingsta. Netikėtai pasikėlę garažo vartai sunkiai nustebinamą merginą priverčia kiek pasimesti, nes šiuo metu jau visiškai nesitikėjo, jog jie patys atsidarys ir kažkur tolimoje smegenų kertelėje jau kūrė planus kaip reikėtų iš čia ištrūkti. Lėtai nukreipusi žvilgsnį į atsivėrusi išėjimą, kurį laiką nepatikliai it laukinis žvėrelis veizėja į jį nesuvokdama, kas ir kodėl atsitiko, bet netrukus į galvą pasibeldžia visai logiška mintis, kad „Prekiautojas mirtimi“ dabar ją stebi. Netrukus nusprendusi, kad būtent taip ir yra, „Cox“ atsidūsta ir nuleidusi galvą tyliai, nuoširdžiai nusijuokia. Nė už ką nebūtų pamaniusi, idant ant šio svieto yra dar vienas žmogus, ne ką mažiau nenuspėjamas už ją. O pasirodo yra. Tenka pripažinti, kad Anthonio dar nesugebėjo perprasti, kad jis kur kas sudėtingesnė asmenybė nei bet kuris kitas jos žinomas asmuo, ir kad dabar jis tik dar labiau ją sudomino. Ilgiau nemarindama laiko, Ly sudeda rankas ant vairo bei pamažu nuspaudžia greičio pedalą. Ne taip kaip su savo motociklu, su keturratėmis transporto priemonės elgėsi žymiai atsargiau, nes nors ir buvo išsilaikiusi teises, vairavimo stažą turėjo mažą, tiksliau, nuo to laiko kai gavo teises už vairo sėdėjo gal penkis kartus, ne daugiau. Pamažu išlaviravusi tarp visų kliūčių, išrieda pro vartus, šiaip ne taip įveikdama kažkodėl kilusią pagundą atsigręžti ir žvilgtelėti atgal. Vos atsidūrusi lauke, padidina greitį bemaž keturgubai ir šauna keliuku link greitkelio, netrukus išnykdama tolumoje.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Pir. 04 18 2011, 22:42

Sėdėdamas patogiai įsitaisęs sofoje, nepertraukiamai vėpsodamas į J.A.R.V.I.S. tiesiogiai skaitmeniniu būdu transliuojamą Ashlynn vaizdą, Tonis pradeda abejoti, ar jojo paranoiškam įtarumui lemta pasidabinti to pranašiško „i knew it!” girliandomis. Bent jau kol kas, viešnia nekėlė abejonių josios elgesio tyrimu. Scott nevertė Stark`o dirbtuvių aukštyn kojomis, netgi tvarkingai pranėrė pro pusę, kurioje stūkso pati svarbiausia vyro kompiuterinė technika, trapučiai stikliniai monitoriai, technologijos, nesuvokiamos bet kuriam individui, neturinčiam šimto trisdešimties kiekio matą viršijančio intelekto koeficiento ar šiaip, žinių, susijusių su gamybos procesu ir jojo efektyviaisiais elementais. Stalk`nęs merginą su didžiuliu susidomėjimu šiai šlaistantis aplinkui nuogut nuogutėlei, „Claire“ „gėda“ pridengus drabužiais nejučiomis atsidūsta su tuo mažyčiu nusivylimo kartėliu. Ashlynn iš tiesų buvo viena iš tų merginų, į kurias gražu pasižiūrėti apsiskarmalavusiai, bet be skarmalų – dešimteriopai labiau. Ėmęs nuobodžiauti ir net įjukęs rankomis braukyti per sofą svarstant, jog galbūt vertėtų atnaujinti svetainės baldus, Tonio akys nevalingai nukrypsta į lange šviečiantį „peizažą“ ir vyro dėmesys lieka paveržtas akimoju. Šio momento laukė senai – mergina prieš keletą sekundžių nutūpė ant savo motociklo. Jausdamas nepaaiškinamą susijaudinimą (nelytinį. Būna ir nelytinis) bei sužadintą susidomėjimo jausmą, „įsitaiso“ įdėmų žvilgsnį, netgi nejučiomis palinksta arčiau stiklo, tapusio imtuvu, transliuojančio vaizdą atitikmeniu, nekantriai laukdamas tos akimirkos, kai Ly suvoks, idant josios žavuolis „BMW“ daugiau dešimties kilometrų per valandą greičio neišvystys ir Stark`o rezidenciją sudrebins griausmingas, piktdžiugos pritvinkęs paties ištaigingo būsto šeimininko juokas. Kita vertus, bent jau dabarties momentu juokinga nebuvo. Kuo toliau, tuo labiau vyra purtė nuojauta, jog mergina ketina su tuo motociklu atlikti ką nors beprotiško. Net neabejojo, jog šią motorinę transporto priemonę Scott valdo taip pat puikiai kaip ir dešinės rankos pirštus ir tai buvo vienintelis guodžiantis aspektas. Išpiltų Tonį šaltas prakaitas, jei neduok Die slystelėjusi ant ganėtinai slidžių garažo grindų, mergina rėšis į Stark`o automobilių kolekciją. Žinoma raliuodama greičiu, kurį vyras sąmoningai pažabojo iki sveikatai mažne nepavojingo, viešnia daug žalos nepridarytų, tačiau išvydus net patį menkiausią įdrėskimą pasirinktoje savo automašinoje (o tokių pavienių defektėlių netrukdavo dėl Anthony maniakiško vairavimo stiliaus), vyriškiui skaudėdavo tiek pat, lyg įbrėžta būtų jo paties oda. Smagu, kad nerimą dėl pastarųjų nuogąstavimų šalin nugina momentas, kurį nešykštu epiniu pavadinti, kuomet Ash suvokia, jog „Mūsų laikų Da Vinčis“ taisydamas motociklą žalos pridarė daugiau nei naudos. Besistengdamas garsiai žvygtelėti, užspringsta seilėmis, todėl vietoje pikto juoko gaunasi kažkoks komiškas kriuktelėjimas ir tuomet eilė spokčiojimo atgarsių. Galgi gerai senoliai ar šiaip Karmos pasekėjai sako, kad negalima juoktis iš kito „nelaimės“... Keletą sykių patapšnojęs sau per nuogą krūtinę šiaip ne taip atsigaivalioja, pavandenijusias veizoles nukreipdamas atgalios į ekraną, kuriame ėmė dėtis... Nepaaiškinami dalykai. Stark`ui visiškai nepatiko stebėti, kaip mergina numetusi savo transporto priemonę, šlitinėja netoli vyro automobilių, iš kurių ironiškai aktyviai naudoja vieną, kitą. Susikalbėjęs su savo virtualiu bičiuliu, vyras pareikalauja šio priartinti Scott veidą. Prisimerkęs, stipriai suraukia lūpas, primindamas žmogų, čiaumojantį citriną. Šiuo metu jo visiškai nevežė ta sukta, kumpa šypsenėlė, išsiraičiusi merginos lūpose bei tapusi ženklu, anonsuojančiu tai, jog Ly ruošiasi krėsti kokią nors grandiozišką šunybę. Tonis šiek tiek sunerimo. Žinant, kad jam ant daug ko išskirtinai nusišikt, tai buvo galima pavadinti didžiu laimėjimu. Negalėjo jaustis iki galo saugiai, kai čia pat po svetainės grindimis binbinėja mergiotė, kurią sunkiau prognozuoti nei visuotinių rinkimų rezultatus, kai visi kandidatai esti abejotini. Be didesnės abejonės, Ashlynn bus perkandusi Stark`o begėdystę, o josios vietoje čia pat imtųsi vykdyti keršto akcijos. Keista, tačiau visi būgštavimai eilinį kartą atslūgsta. Tingėjo nerimaut ir apkrauti save panašios pakraipos jausenomis, todėl paprasčiausiai krovęs pimpalą, lieka laukti galutinio Scott prievartavimo žvilgsniu Tonio motorizuotus žvėrelius rezultato. Merginai netrukus įsikapanoti į „Tesla“ saloną, vyras dar sugeba tylučiausiai, priekabiai sumurmėt, jogei josios vietoje būtų pasirinkęs ištaigingesnį automobilį. Nereikėjo pasižymėti unikaliais apsigimusio ekstrasenso pojūčiais, idant suvoktų, kad mergina net nesiruošia šufliuot namo pėsčiomis, kai dviženklį procentą Stark`o dirbtuvių erdvės užima mechaniniai šedevrai, nenuginčijamai keičiantys automobilių tik kaip transporto priemonių įvaizdį. Vyras galėjo merginos iš garažo erdvės neišleisti, būtų lengvai įsiviešpatavęs „Tesla Roadster“ įrengtoje GPS sistemoje, užblokavęs stabdžius, paleidęs Ashlynn kokią Byberio dainušką ar kaip nors panašiai išvaręs ją iš proto, tačiau visiškai nenorėjo merginai kenkti (nors šioji labiau kenkia jam). Pagrūmulojęs mintelę, jog jeigu iš pastarosios erdvės išnyks šitas automobilis, kurį Tonis įsigijo pasidavęs tarp bagotų visuomenės veikėjų paplitusiam ir ganėtinai užkrečiamam ekologiškumo vajui, atras vietos naujam, degalus tonomis ryjančiam, aplinką teršiančiam superautomobiliui. Įtikinėti ilgai vyrui savęs neprireikia: tingiai atplėšęs užačią nuo sėdimojo baldo, Anthony šį kartą be J.A.R.V.I.S asistavimo, rankiniu būdu suveda keletą operacijos užklausų ir to pasėkoje, keletą tūkstančių kilogramų sveriantys šarvuoti vartai pakyla į viršų išleisdami porą žvėrelių: Lynn bei sidabrinį roadsterį į laisvę. Apsimestinai suinteresavęs save merginai mestelėti keletą žodelių, neatšlyja nuo lango, pirštais lytėdamas prisilietimams jautrią sistemą, kurioje atsidaręs palydovinę informaciją netrunka įsibrauti į jojo „Tesla“ GPS. Bet kokia skaitmeninė konstrukcija yra pavaldi Stark`o sugebėjimams į ją įsilaužti. Keletą sekundžių kažką intensyviai veikaliojo ir tas kažkas, būtent šiuo momentu turėtų apsireikšti pradiniame visuotinės padėties nustatymo sistemos lange ir prabilti robotišku Džarvio balsu „Ponas Stark`as linki jums saugios ir malonios kelionės“. Palikęs lange boluoti programinei įrangai, nuolatos pranešinėjančiai apie oro, atmosferos pokyčius, bangų Atlanto vandenyne stiprumą prie minėtojo vandens „telkinio“ temperatūrą, Tonis suskuba išpildyti noro, ne per seniausiai užderėjusio „gotta do“ cerebrum skirsnyje, palysti po dušu ir atsišviežinti.
Atgal į viršų Go down
Sonya Heston
You are slippin' away.
avatar

Zodiac : Virgo
Age : 34
Pranešimų skaičius : 385
Join date : 2010-05-10

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Sk. 05 29 2011, 19:21

Pranešimas gautas į mobilųjį telefoną buvo aiškesnis nei kadanors. Policijoje dirbo viršum penkerius metus, bet niekada neteko susidurti su 10-00. Taip, kartais būna, kad per kokį nors susišaudymą būna nužudomi vienas pareigūnas. Tai nutinka kas pusmetį. Bet du? Gabenant tik vieną pašautą moteriškę? Tai tiesiog, neįmanoma. Deja, ne jai buvo paskirta važiuot į nusikaltimo vietą. Tiesą sakant, net kiek užsiuto dėl to. Dabar turės apklausti kažkokį turtingą šiknių, kuris savo tuščiame gyvenimėlyje tikriausiai toliau už Playboy mergaičių sėdynių nemato. Ir vis tiek, kokia prasmė, jei visi žinojo, kad jos imsis FTB. Kas leis paprastam NYCPD tirti tokią „populiarią“ bylą. Į automobilį įsėdo be jokios nuotaikos, visai neseniai išaušo, o iki Staten Island‘o iš miesto centro truks nukeliauti mažiausiai kelias valandas, jei nuspręs laikytis visų kelių eismo taisyklių. Žinoma, Tonio Starko padėtis tikrai bus nepavydėtina, jei Sony ten atvažiavus paaiškės, kad jis net nepakilęs iš savo guolio. Buvo mokyta į visus žiūrėti lygiai, todėl niekad neapsilenkdavo su policininkų etikos kodeksu išsisukinėdama apkaltinti plačiai visuomenei žinoma personą, bet kodėl nesugebėjo vienodai užjausti aukos? Pravažiavo šviesoforo raudoną šviesą. Velniop. Vos nesusidūrė su porą taksi. Tik policijos departamento atributai laikė kelių patrulius nuo Sonya vaikymosi. Niekas nenori pripažinti, bet nemažai pareigūnų yra atlaidūs savo kolegoms. Pasiekė miesto užribį ir pasijuto kažkaip lengviau. Mėgdavo praleisti dalį savo laisvalaikio gamtoje, nes nuo dulkių bei smogo ne tik grauždavo akis ir kvėpavimo takus, bet ir protą. Išjungus oro kondicionavimo sistemą, atidaro langą savo pusėje, leisdama grynam orui įsiskverbti į vidų. Net atslėgo šiek tiek dėl to, kad jei teko įkart važiuoti kažkur, kad apklaustų kažką. Dabar įsijungė ir grotuvą, kurį buvo nustačius ant kažkokios klasikinį roką gojančios stoties. Kaip tik grojo Rolling Stones – (I Can‘t Get No) Satisfaction. Pasaulyje yra daug dainų. Milijonai. Na, tikrai gerų tikrai mažiau, bet tokios geros kaip ši Sony negalėjo atrasti. Juk jai skambant prarado nekaltybę (ironiška, jokio pasitenkinimo iš to nepajuto). Bet visada su šią dainą siejo tik geriausias akimirkas. Traukdama kartu su Mick‘u Jagger‘iu, stebėjo kelią, kol akys neužmatė jau iš tolumos šviečiantį namą. Žandikaulis net atvipo. Žinojo, kad turčiai mėgsta erdves, bet, po velnių, tai negalėjo būti gyvenamasis namas. Kaip vienam žmogui, tiesiog per daug. Nebent, jis turi nuosavą haremą, kuriame tikrai yra neviena „zuikutė“. Taip, aplink puikavosi keletas tikrai puikių namų, bet Tonkos išskyrė netgi labai. Stones‘us pakeitė Gues Who, bet pro ausis muzika praėjo lengviau nei siūlas per adatos stambią skylutę.
Prišvartavus automobilį prie laukųjų durų, išlipa lauk. Magėjo užsirūkyti, nesveikai. Nerūkė bemaž, dvi valandas. Nenuostabu, kad moteriai, kurios plaučiai tikriausiai jau dabar juodesni nei ką tik išarta dirva, pajuto žiaurų nikotino abstinencijos priepuolį. Ištraukus iš Winstone pakelio vieną cigariuko, kuris atrodė toks minkštas, toks putlus, toks, tiesiog, utiutiu, ir pridegus paprastu dujiniu žiebtuvėlių, įsidėjo tarp lūpų, sutraukdama gilyn mažiausiai trečdalį visos baltos juostelės. Jei dar turėtų puodelį kavos ar Red Bull skardinę, tai galėtų drąsiai teigti, kad su garsiu rokeriu traukta dainuška jos savijautos ir nuotaikos dabar neatitinka. Skubomis sustūmus visą cigaretę, pasivargina nuorūkos tiesiog nenumesti ant šaligatvio, o gražiai sutrinti į automobilyje esančią peleninę, kuri verkte reikalavo būt išvalyta. Priėjus prie durų, akys nesugaudė, kur randasi prakeiktas skambutis, tad kurį laiką lieką stovėt it amą praradus. Gūžtelėjus pečiais, ištiesia ranką į rankeną bei ją nulenkus, įeina į vidų. Pasiteiravus balsiai, ar kas nors yra patalpoje, nesulaukus atsako, atsisėda ant sofutės, dėl viso pikto atsegdama ginklo dėklą ir pasiruošdama bet kada šauti.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 53
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   Sk. 05 29 2011, 23:44

Kad netektų per ilgai ištįsusius snukeliu stovėti viduosly, atsikvošėjęs nuo, dar kol kas net negalėjo nuspręst kokio – malonaus ar nemalonaus netikėtumo – šios ilgakojės, nepasytum, jogei labai feminiškai apsitaisiusios merginos, praeina į svetainę kiek labiau, sustodamas tiksliai prie kraštinės rudo marmuro stalo, konstrukcija primenančio... kažkokią vingiuotą keistybę dalies, mat ant jojo blaškėsi tai, kas vyrą pastūmėjo priartėti bei susidomėti – vyšninis aplankas su, kaip įtarė, mėnesine įmonės pardavimų ataskaita. Veikiausiai šį popieriuje įformintą oficialų pranešimą čia prieš mažiausiai keletą dienų paliko Natasha (labai abejojo ar minėtoji po vakarykščių įvykių josios namuose ir žinutės, turiniu primygtinai raginančios pasiimti laiko skirto poilsiui būtų prisivertusi užsukti pas savo bosą; josios vietoje tikrai to nedarytų), o kadangi beveik visados mato ką nori matyti arba pėstina užsižiopsojęs, segtuvą aptiko tik dabar. Ir tiesiog žaibiškai nusprendžia prie jo vis dėlto nesiliesti, nes... Na, „Stark Industries“ neabejotinai klesti. Juk valdo multimilijardinę kompaniją, plačiai apimančią tiek inovacijų kūrimo, tiek pačios išmaniausios, patikimiausios, technologiškai labiausiai pažengusios ginkluotės šakas, atlikdamas jose daugialypį vaidmenį – vadovo, išradėjo, mokslininko. Nebuvo absoliučiai jokios tikimybės, jog atsivertus penktąjį popierą – būtent tokiu numeriu padabintame puslapyje Romanoff mėgdavo įtaisyti situaciją nušviečiančią diagramą, išvys kreivę dramatiškai lekiančią pragaro link. O, be to, stalas buvo žemutis, pamatavus pūpsant greta jojo statinis matmuo nesiekė net kelių, tad be jokios abejonės būtų tekę lenktis, kai jau ir taip atlikus bet kokį ūmesnį judesį nematomas priešas smeigia medžioklinį durklą į šoną. Žodžiu eilinį kartą patingi, tad galų gale išgali prisiminti apie viešnią, sklestelėjusią čia pat, ant kreminės sofos. Šmaikštus priekaištas priverčia vyrą šyptelėti. Ir tikrai ne kreivai, pajuokiai, su aštriu „susmildama, kale“ prieskoniu. Bent jau žemutinioji Tonio veido dalis neskleidė jokių bangų, kurias būtų galima interpretuoti taip, jog svečias pasijaustų nepageidaujamu. Visgi nujautė, idant šis dailus moteriškosios lyties sutverimas apsilankyti „Gulmiroje“ nusprendė su reikalu, apgalvotu, svariu motyvu. Šiuotarp atrado laiko dar ir užklaust mintyse savęs (tiesą pasakius pagrindo tokiems nuogąstavimas kaip ir neturėjo) ar tik nebus ši viešnia išbridusi iš masinių informacijos priemonių vandenyno. Neeee... Nenutuokė kokio pobūdžio antraštės šį rytą sumirgo miesto laikraščiuose, galbūt kokiam neįtikėtinai gabiam žurnaliūgai visgi pavyko išknisti neilgą, neteisėtą, nusikalstamą Stark`o bei Evelyn Salt nusisavinimo žinią, tačiau galėjo pripažinti, idant jautėsi pakankamai ramus bei šimtaprocentiniu savo asmeninių vargų slėpimu užtikrintas. Turėjo keletą savo srityje tiesiog nepralenkiamų spaudos atstovų, kurie tikrai nebūtų leidę iškilti pono Anthony Stark`o pagrobimo istorijai į viešumą. Žurnalistikoje parazitaujančių kraugerių dėmesio vyras šią dieną, o veikiausiai ir ateinančiu metu pageidavo mažiausiai. Tikrai, mieliau dabar pasidarytų kvailą tatuiruotę, kaip antai užrašą kokį ant „šlangos“ savo su skambiu „It‘s not gonna suck itself“, nei aiškintų kokiai per daug landžiai, per daug smalsiai masinių informacijos priemonių atstovei, jog nusibrozdino veidą, nes, sakykim, prisisiurbęs alkoholio leptelėjo tailandietiškos kilmės striptizo šokėjai ar ši TIKRAI esanti moterimi ir žinoma už storžievišką liežuvio nekontroliavimą šiek tiek gavo į galvą.
- Būtent,-kerta apsipavidalindamas taip, lyg pašnekovė būtų pati nejučiomis pasakiusi priežastį, kodėl Tonis nerakino durų,-Turėjau unikalią progą įsitikinti, kad tai yra kur kas mažiau baisu, nei gali pasirodyti,-prideda su lengva šypsenėle lūpose, žūtbūt užkirsdamas kelią viešniai pradėti jo gailėti ir panašiai (juk išcackintas aukštuomenės primadonas pabuvojo nugvelbtas, prikultas, ajajai...). Iš tiesų nepaisant keleto subraškusių kaulų, jautėsi puikiai ir jokio sumauto potrauminio streso neišgyveno. Galų gale visada gali išeiti blogiau, o ir šiaip jam pohui. Be abejo, piktdžiuga pasaldintos stiprybės teikė mintis, jog toji šitiek prišikusi kriminalinės srities veikėja supūs kalėjime. O taip. Nenuginčijamai buvo pasiruošęs pasitelkti visą savo įtaką, kad toji įkišta į cypę ultravioletinių saulės spindulių poveikio odai aplamai daugiau gyvenime nebepatirtų, mistų pigiomis, beskonėmis buzomis, išvaizda primenančius katės vėmalus bei miegotų ant lovų su „sprandžynom“. Mįslingajai viešniai atsistojus, vyras paseka ją žvilgsniu, už akimirkos jojo linkme ištiestą ranką, veik refleksiškai apglėbdamas saviške.
- Oho,-vyro antakiai akimoju spragteli viršun iškart po to, kai tampa per daug akivaizdu kokiu visuomenei itin naudingu amatu kompanionė užsiiminėja,-CSI Niujorkas. Įspūdinga.,-jei ne Anthony intonacija, brukusi tikrai neklaidingą pojūtį, idant vyras reakciją žodžiu išreiškia visiškai nuoširdžia forma, buvo galima pamanyti, jog jis nemandagiai ironizuojantis. Ne, tikrai. Kriminalistė? Maloni staigmena, juolab turėdamas madą nejučiomis prisifantazuot ko nereikia neatmetė ir tikimybės, jog žmogaus asmens pavadinimu Sonya prisistačiusią merginą įpareigojanti profesinė veikla Stark`ui bus tiek pat pageidaujama, kiek ir prostitutė Vienos pobūvyje. Deja, tačiau kompanionei svaidantis kalbos vienetais toliau, nesistengiant švaistyti laiko veltui, vyras lieka švelniai nukratytas nerimo bangų. Nepakentė blogų naujienų, nebuvo pratęs prie jų, nesgi Tonis Stark`as – šiaip jau sėkmės numylėtiniu esti, o gera klotis tikrai išlepina. Ir kaip laikas parodė... Sonios šaltakraujiškumas tikrai nebuvo užkrečiamas.
- Ką?!-užbliauna net neketindamas tvardyti savo begalinio pasipiktinimo, užužėlusio dykose vyro jausenų plantacijose veik kaip žliugės po savavališko sėjos meto,-Ar aš gerai išgirdau?-kažkaip pasidingoja, galbūt tikrai klausos organai šiek tiek susibrokavo, visokio šūdo pasitaiko gi,-Pala, pala,-keletą sykių papurto galvą, šiaip pasikrato, it peikėdamasis,-Sakei, kad ta boba pabėgo, tiesa? Kas per?!..-vėl užbaubia jausdamas tiesiog kaulus traiškantį norą ką nors prikulti,-Kaip, po galais, tai galėjo nutikt?-užklausia veik desperatišku balsu kažkaip įstengęs suvaldyti įtūžio liepsnos liežuvėliais žėrintį savo balso toną,- Nevykėliai,-užurzgia įsitraukdamas į mažytį monologą. Nervai paprasčiausiai nebetilpo kūne, tad jiems pasidavęs ima kryptingai raliuoti nedidele grindinio tiese pirmyn ir atgal,-Sumauti nevykėliai. Kas per debilai ten dirba pas jus?!-užklykia. Tai tikrai nebuvo iš tokių atvejų katalogo, kuomet žmogus užsiliepsnoja, už siaubingą nesėkmę į šuns dienas dėdamas visą pasaulį, tačiau nekaltindamas tik savęs. Tai buvo visiškai ne jo bėdos. Ta psichinė ligonė vis dar laisvėje. Kažkas susimovė, vadinasi jokiais būdais negalima pradėti tvirtinti, jog nuo šiol Niujorke bus bent jau mažumėlę saugiau gyventi. Šnopavo, kunkuliavo nelyginant geizeris, grasinantis galingo spaudimo srove išstykšti į paviršių ir tokią vyro reakciją į žinią, kuri pasirodė esanti ne šiaip bloga, o stačiai blogiausia, kokią tik galėjo įsitraukt į savo dispoziciją. Pasriubčioti viskio Stark`ui užsinori tiesiog verkiant, todėl grakščiai apsisukęs, neliuoksi prie baro, įrengto puslankio formos kampelyje, kuris sudaro novatoriškos, modernios svetainės ansamblį. Vieni nervus malšina nuodydami save dervų dūmuose. Deja, nerūkė (na, gal tik cigarus jei „užplaukdavo“), tad alkoholiu ėdmenis praskalaut tik ir beliko. Tonio gėrimų kolekciją sudarė, drąsiai teigti galima, brangiausi gėrimai pasaulyje, tačiau nebuvo linkęs pastatyti jų ant lentynos, kad šie dulkes rinktų. Suskanaudavo juos visus, palaipsniui vis pildydamas savo prašmatnų svaigių angliavandenių darinių rinkinį. Pakilnojęs bonkas, o tarp šių stūksojo ir „Blue Agave“ tekilos, kuri šiaip jau yra visai nereikšminga, jei nekreiptumėm dėmesio į platininį butelį, inkrustuotą deimantais, bei kainuojantį pusantro milijono dolerių, nusičiumpa savo mėgstamiausio „Macallan Fine & Rare Vintage“ viskio, į butelius išpilstyto 1926aisiais stiklą. Bodėjosi įsipilti jojo į iš kvarco atmainos nulietą stiklinę, todėl pas Sony pargrįžta apsisukęs itin greitai. Sukdamas velniop kamštį, neabejotinai primena nabagėlį, mirtinai priklausomą nuo heroino, beruošiantį švirkštą savo išganingajai dozei. Besidorodamas su pastarąja užduotimi dar suspėja ir merginai ranka pamosuot, gestais perteikdamas leidimą šiai jaustis kaip namie (tikrai nereikia pradėti galvoti, jog pradės nekęsti šios merginos už tai, kad jai buvo paskirta pristatyti džiaugsmo molekulių neskaidančią žinią Stark`ui) ir pasinaudoti baru, jei tik protokolas ir sąžinė gurkštelėjus lašelį CH3OH sėstis prie vairo leidžia.
- Ką reiškia išskirtinio?-kone pykteli sulaukęs tokio klausimo. Nesuvaldo ir tono. Šis buvęs šiurkščiu bei atšiauriu. Vis dar širdo, o be to, visiškai nenorėjo apie tą mergą poringauti,-Nieko aš nepasakosiu,-kaip mažne bablys koks užsispyrėliškai nukerta, užsiversdamas stiklinį indą su siauru kaklu. Magėjo išliuobt visą jojo turinį, tačiau po kokių penkių gurkšnių užgriaužia gerklę taip, kad apsivandenija net akys. Tvirtai suėmęs butelaičio „gerklę“ rankoje, kažkaip labai keistai įsispirtina į Sony, o vyro lūpose tikrai galėjai įžvelgti, nors ir neryškią, tačiau vis vieną šiokią tokią šypsenėlę,-Gerai ten sakoma...-prityla ala barstydamas ant intrigos pipirų ar E621,-jeigu nori, kad kas nors būtų atlikta gerai, imkis to pats,-netikėtai, bet ir ne be priežasties pažeria išminties liaudies, tikriausiai pripeckiodamas savo pašnekovės minčių raiškos puslapiuose ryškių klaustukų. Taip. O taip. Užsidegė tokia ryžto, sugaudyti tą grobikę liepsna, kad net Heston įsikišus su visais tais savo privilegijuotais įgaliojimais nepavyktų vyro nugesinti. Jeigu priversi dievą kraujuoti, žmonės pradės nebetikėt į jį. Po vandenį pasklis kraujas ir suplauks rykliai. Tereikės susėsti ir stebėti, kaip šie savo auką dorojantys, o Tonis vienareikšmiškai nusprendė, jog veikiausiai jį ištiktų jei ne tokia pat, tai panaši dalia. Dabar kiekvienam miesto banditėliui susišviestų nūnai kas nors panašaus į „o! Kažkokiai bobai pavyko prigriebt Stark`ą, vadinas pavyktų ir mums. Prigriebkim jį! Išvokim jo turtus! Išdulkinkim jo kekšes!” ir panašiai. Tiesiog privalėjo sutvarkyti šį reikalą asmeniškai. Atkeršyt, kitais dievo nebaimingais žodžiais tariant. Bet kokia kaina. Bet kokiomis priemonėmis.


Paskutinį kartą redagavo Tony Stark, Št. 06 18 2011, 02:10. Redaguota 3 kartus(ų)
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: He lives like a KING...   

Atgal į viršų Go down
 
He lives like a KING...
Atgal į viršų 
Puslapis 14Pereiti prie : 1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
BLACK DIAMOND :: UŽMIESTIS~ for those about to rock :: Staten Island :: Gulmira ave. 5:30-
Pereiti į: