Privatus parkas

Net tokis yra.

Gerard Way rašo:

Turbūt spėjęs ne juokais savo stebėjimo objektui įvaryti baimę su nenutraukiamu žvilgsniu, sekamu kiekviename žingsnyje spėja visai pamėgti naująją veiklą dėl laiko užimtumo. Pasigirdus kreipimasį į jį patraukia žvilgsnį nuo savo aukos atsisukdamas atsisukdamas į Aud ir blausiai nusišypsodamas.
- Ne viskas gerai,- nerasdamas priežasties kodėl būtent jam čia gali būti negerai taip ir pasako,- Tiesiog čia daug...visko,- netgi išleidęs kažką panašaus į juoką praplečia šypseną. Merginai sumasčius kažkur keliauti nuseka jai iš paskos, kaip numanė prie pirmosios merginos aukos, todėl baisiai nustemba kai jie praeina svetainę nieko neužkliudę ir pakliūna į tuščią sodą, kas nepriminė Aud būdo. Sustojęs lėtai pasisuka veidų į Aud.
- Labai,- sutikdamas dėl parko grožio, kuris kitaip atrodyti ir negalėjo, juk čia Evans sodas, be garso sukikena išgirdęs sekančius Morrigan žodžius,- Kuo kada tapai romantike? ,- negalėdamas įsivaizduoti Audrey, kaip romantikės, kuri mėgsta viska kas miela netgi spėja galvoje išrutulioti mintį apie netyčinį susirgimą.
- Gražus sodas, graži mergina, ko dar galima norėti,- aiškiai nuotaikai ir būsenai pasitaisius, vien nuo tokio pasiaukojančio draugės žingsnio iškelia laisvąją ranką pirštais švelniai perbraukdamas per šios skruostą įdėmiai stebėdamas savo darbą, kad tik neduok die sugadins nors vieną šitaip ilgai darytą įvaizdžio detalę ir pasilenkęs arčiau prie merginos inicijuoja mielą bučinį.

Sėkmingai tęsdama pakankamai įspūdingos aplinkos stebėjimą, netrukus sukoncentruoja dėmesį į Gerard'ą, vos tik pastarasis prakalba. Šiam uždavus klausimą, kurio iš dalies buvo galima tikėtis, išsišiepia, kiek pakreipdama galvą.
-Nuo dabar! - sučiauška, vaidindama labai jau mandrą. - Bet praeis. - primerkusi akis, toliau tęsia savo kalbą, stengdamasi prisikvėpuoti stebėtinai gaivaus parko oro, turint omenyje, jog vis dar buvo Niujorke.
Akimis užkabinusi artėjančią Way'aus ranką, prisimerkia, lyg bijodama, kad pastarasis sugalvos iškrėsti kokią šunybę. Partnerio galūnei nuslydus merginos oda, pilnavertiškai besimėgauja prisilietimu. Netrukus gavusi ir dar vieną dalyką, kuriuo pilnai galėjo mėgautis, priglaudžia delną prie draugo peties, atsakydama į bučinį. Visai ne už ilgo atsiplėšia, kilstelėdama vieną antakį.
-Tai darosi rimta. - primerkusi akis, įsistebeilija į Gee veidą, laukdama šio pasisakymo į apgalvojimų nusipelniusį, su judviejų santykiai susijusį klausimą.

Kitaip nei mergina, visą laiką praspokso į ją nelabai ir teatkreipdamas dėmesį į tai koks nuostabus turėtu būti sodas, kai ir taip tai žinojo ir netgi truputėli matę. Gavęs atsakymą dėl tokios tik šiandien užpuolusios karštinės vypteli.
- Jau buvau apsidžiaugęs, kad tai ilgam,- vaizduodamas baisi nusivylusi nesugeba ilgai išlaikyti liūdno veido, kai toks veidelis šmėžuoja prieš akis,- Būčiau galėjęs prie to priprasti,- prisimerkia.
Audrey prisiglaudus ir uždavus klausimą į kurį ir pats buvo sau daug kartų uždavęs, pakelia galvą nužvelgdamas priešais žydinčius augalus bei visur iškabinėtas lemputes nutildamas.
- Tu mane gelbėji, tu mane išlaikai, man su tavim gera..,- pagaliau po keletos akimirkų tylos prataria,- Vienintelės tavo telefono numerį atsimenu net ir girtas ir dažnai apie tave galvoju. Tai baisiai rimta,- ištaręs keliomis pakopomis aukščiau atsisuka į Aud nužvelgdamas šios veidą,- Bet negaliu sakyti, kad man tai nepatinka,- iškėlęs ranką rengiasi dar kartą paliesti merginos kūno odą, bet persigalvojęs dėl galimų pasekmių vėl ją nuleidžia.

Šį kartą savojo žvilgsnio nuo pašnekovo nenuleisdama, pilnai išklauso iš šio lūpų sklidusių žodžių. Šiems iškart sukėlus Audrey šypseną, delnu švelniai vedžioja po draugo nugarą, bandydama vyro nepertraukti. Lyg pritardama Way'aus žodžiams, vos pastebimai, teigiamai linksi galvą, netrukus prislopindama savąją šypseną.
-Turėsi už tai kaip nors atsilyginti. - vos Gee baigia šnekėti, suskuba prasitarti. Iš Morrigan lūpų visai ne už ilgo išsklidus labai trumpam kikenimui, delnu užsidengia burną, tol kol nusiramina. - Tik aš dar sugalvosiu kaip. - primerkusi akis, priartėja taip, kad galėtų laisvai suremti judviejų kaktas.
-O! - lyg iš niekur nieko, atšoka. - Pirma pavaišinsi mane pinakolada ir nusivesi pašokti. - kaipmat sugalvojusi Gerard'ui užduotį, palaimingai sučiauška, veide išreikšdama beribį džiaugsmą. Norėdama įkvėpti tokios pačios nuotaikos ir palydovui, švelniai, nykščių galiukais suspaudžia šio lūpų kampučius, patempdama aukštyn, bei suformuodama labai jau prastos kokybės šypseną. Neįstengusi nulaikyti rankų, dar labiau atsitraukia, imdama juoktis taip, kad įsiskauda pilvas.

Po visos dušios išliejimo tikėdamasis bent kažko panašaus į saviškius žodžius silpnai vypteli išgirdęs Audrey atsaką.
- Būtinai,- patikindamas linkteli, akis nukreipdamas į kitą pusę,- Tik kad būtų man įveikiama,- numanydamas, kad su Audrey mastymu galvojant užduotis gali būti visko dar įspėja, nes verstis per galvą, kad kažką padarytų neįmanomo nekėlė didelių laimės emocijų.
Kaip ir gavęs pirmąją užduotį, kuri kaip ir atitiko atitiko jo galimybes linkteli akimis sekdamas Audrey rankų judesius iki jo burnos, atsitraukia vos tik pajunta šios išsidirbinėjimus.
- Manau laikas būtų grįžti tau pas žmones,- kilstelėjęs lupų kamputį pažvelgia į taip gerai jam matomus didžiulius namo langus, numanydamas, kad jei neduos merginai išsikvėpti su savo kritika tai atpirkimo ožiu taps pats,- Rasim tau pinakolados ir pašokti bus galima,- pastarajam variantui neskambėjus labai jau gerai, bet ko jau nepadarysim, kad mergina jaustusi gerai. Ištiesia ranką laukdamas Morrigan sutikimo keliauti ar savų sprendimo būdų.

Po keletos sekundžių nustojusi žvygavus, vėl įsistebeilyja į Gerard'ą, klausydama šio žodžių. Vyro minčiai net ir pačiai Morrigan nuskambėjus kaip pakankamai svariai, teigiamai sulinksi galva, veide kaipmat įžiebdama šypsenėlę. Jau žiojosi kažką prasitarti, kai Way'us prideda papildymą prie ankstesnės savo kalbos, tad išklauso jo, kad galėtų pilnai pasisakyti vėliau.
-O taip! Šoksiu iki nugriuvimo! - pakankamai garsiai sučiauška, tuoj pat sugriebdama Gee ranką. - Bet šoksi ir tu. - nenorėdama leisti draugui išsisukti, primerkia akis, sugaudama judviejų akių kontaktą. - Prižadėk! - kone verčiamai ištaria, neketindama priimti atsakymo, savo pobūdžiu kaip nors susijusių su "ne". - Nes kitaip gausi lupt. - suraukia antakius, veide kaipmat išraitydama suktą šypsenėlę, o laisvąją ranka suformuoja kumštį, kuriuo švelniai trinktelėja per vyro ranką.
Negalėdama ilgiau trypinėti šiame, didele žmonių gausa nepasižyminčiame parke, vis dar laukdama atsakymo iš Gerard'o, patraukia atgal į Catherine Evans priklausantį namą.