Virtuvė ir valgomasis

Ne tik pasigaminam, bet čia kažkur ir paėdam.

Atgabenęs Heleną į šį kambarį, kuriame buvo galima jausti ne kepinių, o dažų bei medienos kvapą, atsargiai pasodina merginą į pirmą po ranka pakliuvusią kėdę. Nenoriai nuo Barker atsiplėšęs, nužingsniuoja prie spintelių darinėdamas jas vieną po kitos kol suranda pakelį su reikiamomis arbatžolėmis. Sutapimas - Helenos mėgiamą arbatą ir pats buvo linkęs kada ne kada pasimėgauti. Paruošęs arbatinuką, ištraukęs porą puodelių su juokingomis aplikacijomis, šaukšteliu pasemia arbatžolių iš pakelio ir suberia jas į abu keramikos dirbinius. Užvirus arbatinukui, čiumpa jį už plastmasinės ąsos bei užpila žoleles. "Įrenginį" tvarkingai pastatęs į vietą, pačiumpa puodelį, kurį atseikėjo Helenai ir nužingsniavęs arčiau merginos, padeda jį ant stalviršio, čia pat Helenos. Sukritęs į atokiau nuo Barker stovėjusį baldą, kraiposi kol pagaliau įsipatogina. Kadangi arbatą atgabeno tik draugei tenka gerokai ištiesti nugarą, pakrypti į šoną, kad pasiektų ir jam priklausančią "dozę". Sugrįžęs į vietą, nieko nelaukdamas gurkšteli iš puodelio. Kad ir kokia verdanti arbata bebuvo, jo gerklei verkiant reikėjo karšto gėralo, kuris nuvingiavęs peršalimo paveikta "kūno" dalimi sukelia itin malonų pojūtį. Kelias akimirkas tuo pasimėgavęs, pastato puodelį ant stalo akis bemat pakeldamas į Heleną.
- Tau tikrai nebūtina manęs bijoti,-prataria su kreiva šypsena, tačiau tikrai merginos neerzindamas. Jos kuklumas jam vis dar darė įspūdį, o kylančiam norui jį kaip nors pralaužti, neatsispyrė. To pasekoje, išskėtęs rankas pakviečia šiuo gestu draugę prieiti. Ir ką gali žinot, gal netgi įsirangyti jam ant kelių.

Visą tą laiką, kai Jared'as kruopščiai atlikinėjo arbatos ruošimo procesą, prasėdi ant kedės, rankas parėmusi į stalą, o galvą nudelbusi, bei spoksodama į vieną tašką. Mintimis besipinant į vieną, skausmingą ir kraujuojančią giją, net suinkščia, bet staigiai nusiramina, kai uoslės receptorius pasiekia šviežiai užplikytos žalios arbatos kvapas, kuris merginai kėlė itin nostalgiškus, bei malonius prisiminimus. Kai gėrimas, o ir jo tiekėjas atsiduria šalia, pasivargina kilstelti galvą, kad akimis susirastų vyro veidą, bei tiesiog žvilgsniu padėkoti, nes kalbėti vis dar buvo be galo sunku. Pirštu galiukais apvedusi aplink puodelio kraštą, nago galiuku paskandina ant paviršiau plūduriavusią citrinžolės šakelę. Suėmusi indą abejomis rankomis, sugeria nuo objekto sklindančia šilumą, kol galiausiai pakelia puoduką, kad galėtų gurkštelėti ten esančio, žalsvą atspalvį įgavusio skysčio.
Draugui netikėtai prašnekus, lėtai nuleidžia indą ant stalo, o akis nutaiko į priklausančias Leto. Mėgindama nuskaityti pastarojo sakinio tikslesnę esmę, žvilgsnių skenuoja pašnekovo veidą, ten ieškodama kokių nors ženklų, išduodančių vyro mintis. Nusprendusi, kad jokių išvedžiojimų nėra, nedrąsiai pakyla nuo savosios kėdės, šlubčiojant priartėja prie Leto, o su jo iniciatyva, prisėsdama jam ant kelių, bei visiškai atsiduodama į vyro rankas.

Jam buvo per daug sunku nuspėti, kaip visgi pasielgs Helena, tačiau geriausiu atveju iš jos tikėjosi bent jau priėjimo arčiau. Nieko keista, kad galutinis rezultatas jį gerokai nustebina, bet nenorėdamas trikdyti draugės, nuostabą kruopščiai paslepia po blausia šypsenėle. Pakėlęs sustingusias, nustebimo pakirstas galūnes, viena iš jų apsiveja merginos liemenį. Kita - švelniai nubraukia ant draugės veido kritusius plaukus, bet čia ir pasigaili savo ėjimu. Paraudusios Barker akys, kurias pirmą kartą per tiek laiko regėjo iš šitaip arti, atgaivino, kurį laiką problemų nekėlusį nerimo jausmą. Kiek susikrimtęs giliai atsidūsta suspausdamas lūpas į siaurą, tiesų brūkšnį. Tai buvo vienintelė išeitis sustabdyti save nuo noro bereikalingai klausinėti. Nuvijęs šalin neprašytai sukilusias mintis, vėl pažvelgia į Helenos veidą, sugebėjęs prikaupti drąsos dar kartą žvilgtelėti jai į akis.
- Kaip aš norėčiau žinoti, kas dedasi tavo galvoje...-kimiai sušnabžda nekeisdamas nustatytos žvilgsnio krypties. Merginą nejučiomis apkabina dar tvirčiau, lyg bijodamas, jog Helena gali netikėtai subyrėti.

Atsidūrusi Leto glėbyje, kuris buvo it dalykas, kurio mergina taip ilgai laukė ir jai jo taip reikėjo. Mėgaudamasi be galo šilta akimirka, užmerkia akis, jausdama malonią šilumą, sklindančia nuo J kūno. Prisiglaudusi prie vyro krūtines, kelias sekundes leidžia sau įsiklausyti į jo kvėpavimą bei širdies plakimą. Apimta didžiulės ramybės bei saugumo jausmo, pagaliau išspaudžia visiškai nuoširdžia šypseną, nepaisant to, kad dar prieš vos kelias sekundes norėjo verkti. Pridėdama savo galvą prie draugo kūno, atsimerkia, kad galėtų stebėti jo veidą, pašnekovui šnekant. Išklausiusi Jared'o žodžių, pasiryžta prašnekėti po gana didelio laiko tarpo.
-Atiduočiau viską, kad sužinočiau kas iš tikrųjų dedasi tavo... - užbaigdama sakinį nutylėjimu, delnu nuslysta Leto kūnų ir sustoja ties vieta, kur pilnai jautėsi vyro širdies plakimas.
Be galo nedrąsiai, todėl ir lėtai pakelia galvą, beveik sulygindama jų padėties, bei ūgio skirtumus, ir pakankamai kukliai priartėja prie J veido, netrukus priglausdama savas lūpas prie tų, kurios priklausė draugui. Po keletos sekundžių, taip pat lėtai atsitraukia, nuleisdama galvą, nes pilnai tikėjosi neigiamos Jared'o reakcijos.

Kuomet natūrali nuostaba palengva išgaruoja, jos vietą perima itin malonus, Barker artumo sukeltas jausmas. Nenorėdamas kartinti šios akimirkos slopina į galvą lendančias mintis, vertusias susimąstyti, kokia visgi netikėta linkme pakrypo šiandienos įvykiai. Čiauškėti pagaliau nebesinorėjo ir jam. Veikiausiai šią merginą glėbyje laikęs ir jos nepaleidęs būtų įžūliai ilgą laiko tarpą. Išblaškytas draugės atsakymo, kukliai vypteli, o prabilti ir jam trukdė ne tik ūmėjantis gerklės perštėjimas, bet ir minčių stoka. Nelabai galėjo pasakyti ką naujo, juolab per šias dvi dienas praleistas su Helena, ne kartą pasidalino su mergina savo jausmais, o užsimanęs kartotis, neabejotinai pasijustų kaip idiotas.
Merginai nučiuožus ranka prie kairiosios jo krūtinės pusės nustoja kvėpavęs, lyg tikėdamasis, kad tai padės užslopinti išdavikiškai dažnus širdies tvinksnius. Vos tik Helena pradeda muistytis nelauktas draugės atsitraukimas tampa pirmąja į galvą šovusia mintimi. Neketindamas Barker taip paprastai paleisti, apglėbia ją dar tvirčiau nenumanydamas, kaip mergina traktuos šį jo veiksmą. Šiai kilstelėjus smakrą gauna progą dar kartą išvysti Barker akis. Nors jos ir tebeskendėjo raudonyje, tačiau iš jų nebesisunkė ašaros. Tai pagaliau leidžia jam suvokti, jog galbūt Helenos požiūris į jį nėra jau toks ir blogas, kaip jis tikėjosi, o būdama jo glėbyje, mergina nesijaučia prastai. Netikėtas, būtent merginos inicijuotas lūpų kontaktas priverčia prisiminti nuostabos jausmą, kuris šį kartą buvo persipynęs su kažkuo, ką, ko gero, seniai yra jautęs. Tik dabar suvokia, kaip stipriai iš tiesų to troško. Deja, tas judviejų lūpų susidūrimas buvo per trumpas, kad liktų iki galo patenkintas, tad uždėjęs delną Helenai ant skruosto, pasuka jos veidą atgalios į save. Su sunkiai įskaitoma išraiška palinkęs arčiau, suglaudžia Helenos lūpas su savosiomis ir įsidrąsinęs, leidžia sau pajausti tikrąjį merginos lūpų skonį.

Pajutusi kiek didesnį spaudimą ties liemeniu, automatiškai tvirčiau prisiglaudžia prie Jared'o, tuo pat ir giliai įkvėpdama jo kvapo. Po nedidelio lūpų kontakto, vis dar apimta neigiamų minčių, kad bus išguita iš vyro namų, nepaisant to, kad dar vakar Leto šnekėjo visiškai kitaip, susigūžia, laukdama pastarojo veiksmo pasekmių, kad ir kokios jos būtų.
Žinoma, kad ir ko mergina laukė, tokio draugo ėjimo visiškai nesitikėjo. Dar prieš susiduriant judviejų lūpoms, akimirką įsistebeilija į vyro akis, kurios tą sekundę atrodė pačios gražiausios pasaulyje. Jared'ui inicijavus dar vieną, šįkart šiek tiek aistringesnį bučinį, užsimerkia, besimėgaudama akimirka. Tai buvo lyg vaistai, gydę bet kokias širdies žaizdas, nubaidę bet kokias prieš tai iškilusias abejones ir blogas mintis. Stengdamasi nesugadinti akimirkos, bet ir įgyvendinti savo norus, rankomis užkyla iki vyro veido, delnais jį apvydama. Nejučia Helena suvirpa, kaip kūniškos artumos pasekmė iš merginos akių prasiskina kelios ašaros, kol galiausiai ji visiškai atsiplėšia nuo Leto lūpų, bet kūnišką artumą išlaiko, o ir žvilgsniu kone įsikabina į regos organus, priklausančius draugui. Sekundei leisdama sau atsipalaiduoti, užmerkia akis, ir prikanda savąją lūpą, tik šįkart be galo švelnia, liežuviu perbraukdama per vietas, kurias dar visai neseniai lietė J.

Kad jau Helena, sureagavusi į pakartotiną, tačiau iniciatyvos atžvilgiu gerokai įžūlesnį ėjimą neatšoko lyg įgelta, į vykdomą bučinio programą įtraukia ne vien tik lūpas. Paleidęs merginos veidą, apsiveja rankomis jos klubus, bet tai tikrai nebuvo ženklas, jog plykstelėję jausmai privedė jį prie savikontrolės praradimo, kurio didžiausiu siekiu būtų Barker čia pat užsiversti. Kuomet mergina atsitraukia, vos susitvardo su beribiu palengvėjimu neatsidusęs. Iš jo pusės Helena greičiausiai nebūtų sulaukusi nieko panašaus, nes situacija jam buvo tapusi tolygi posakiui "kartą paragavęs - negali sustot". Užgniaužęs godulio kirminą, pagaliau praplešia akis, kurios iš karto susiranda Helenos veidą. Nesunkiai pastebėjęs sužibusius, merginos skruostais riedančius sūrius lašiukus, jau ne pirmą kartą nubraukia juos pirštais, nusišypsodamas. Jo lūpose įsigėręs Hel lūpų skonis neleido manyti, jog ašaros išsisunkė dėl merginą veikiančių neigiamų emocijų įtakos.
- Minėjai, kad neturi ką apsirengti,-pagaliau prakalba po ganėtinai ilgos nebylumo pertraukos. Fizionomija bemat tampa kvailoka, nes sakinys, pripažinkim, buvo visiškai ne į temą ir jis pats tai puikiai suprato. Pirštais timpteli už Barker dėvimo, kuklaus megstinuko parodydamas, su kuo konkrečiai siejasi jo žodžiai.
- Negalėjau būti abejingas tokiai rimtai problemai...-veide šmėsteli gudroka šypsenėlė ir nutilęs leidžia merginai pačiai suvokti, kokią prasmę turi pastarasis sakinys.

Kadangi po bučinio buvo kone užsisvajojusi, net neatkreipia dėmesio į įsivyravusią tylą, o ir faktas, kad Leto rankos apsivijo jos kūną, didesnių veiksmų ar juo labiau prieštaravimų neiššaukia. Vis dar užmerkusi akis, lėtai nuleidžia rankas, kurios jau gana ilgą laiką buvo tvirtai prigludusios prie draugo veido, ir suglaudžia jas ties šilta vyro krūtine. Galiausiai atmerkusi akis, žvilgsniu sugauna Jared'o veidą, kuris merginos veide iškart įžiebia nuoširdžią, gan kvailoką šypseną. Nė kiek neprieštaraudama, kad nuo jos skruostų būtų pašalinti sudirgusią odą griaužiantys lašeliai, instinktyviai sumirksi, o Leto rankai vis dar būnant šalia veido, švelniai priglaudžia skruostą prie jo delno.
Draugui prašnekus, iškart suklusta, o veide atsiranda aiškūs smalsumo ženklai. Beklausant tariamų žodžių, suraukia antakius, bandydama nuspėti, ką pastaraisiais teiginiais J norėjo pasakyti. Gana nesunkiai supratusi kur link viskas suka, matomai susiraukia ir net kiek atsitraukia.
-Neee... - kalbėdama taip, lyg pašnekovas iškrėtė didžiausią šunybę pasaulyje, sukryžiuoja rankas sau ties krūtine. - Tu to nepadarei... - neigiamai sulinguoja galva, o netrukus perdėm juokingai atvepia lūpą. - Pasakyk, kad tu sau to malonumo neleidai. - nusuka galvą, lyg žiūrėti į vyrą pasidarė perdėm sunku. Nors ir labai norėjo vaidinti užsispyrusią ir piktą, tas jai be galo sunkiai sekėsi.

Visiškai nenustemba, nes būtent tokios Helenos reakcijos jis ir tikėjosi. Kadangi draugė nesunkiai išnarpliojo mįslę, susijusią su kažkokiu paslaptingu drabužiu, stengiasi nepulti kikenti iš ištįsusios merginos veido minos. Nors Hel kiek atsitraukė, neleidžia merginai pernelyg nuo jo nutolti ir net tą menkai padidėjusį atstumą tarp judviejų mikliai panaikina prisitraukdamas Heleną arčiau. Pralinksmintas iš Barker lūpų prasiveržusių žodžių, kuo plačiausiai išsišiepia ir lyg norėdamas merginą paerzinti, sukrutina kojas to pasekoje priversdamas draugę šiek tiek pakrutėt.
- Padariau, padariau...-sumurma, paliudydamas, jog vilties kupini Helenos spėjimai yra klaidingi. Tarytum apgailestaudamas žvilgteli merginai į akis, savosiomis nekaltai suklapsėdamas. Netrukus prasižioja prabilti bei pasiteisinti dėl savo "nedovanotino" poelgio ir balso tonas tampa labai jau dramatiškas, širdį virpinantis:
- Negi manei, jog leisiu tau keliauti kur nors apsirengus va šitaip?-nesusilaikęs dar kartą pirštais timpteli už to paties megstinuko. Kadangi visi kiti Helenos drabužiai buvo murzini, ilgai sukti galvos sprendžiant rebusą, kodėl mergina dėvi būtent šį rūbelį nereikėjo. Visiškai nenorėdamas, jog draugė dėl tokio menkniekio griežtų ant jo dantį priglaudžia šoninę veido dalį prie Hel peties ir kilstelėjęs akis į viršų, sugauna jomis Barker žvilgsnį.
- Nujaučiau: nesuteiksi man progos apipirkti tave drabužiais. Tad supratau, jog norėsi sugrįžti į savo butą ir susirankioti tai, ką laikai spintose,-trumpam nutyla dar kartą pažvelgdamas į tą megstinį. Buvo akivaizdu, jog taip kukliai apsirėdžiusi mergina negali niekur eiti. Beliko išlaukti kada ir pati Helena tai pripažins.
- Tad atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog pasielgiau... Gerai, taip?-pergalingai vypteli neabejodamas, jog jo taktika yra visokeriopai teisinga. Dar Helenai prabilti nesuspėjus, kilsteli galvą norėdamas kuo geriau matyti draugės akis. Tai buvo garantas, jog privers merginą sakyti tiesą, nes visgi kliedėti esant tokiam intymiam akių kontaktui būtų buvę laaabai negražu.

Sunkiai išlaikydama dabartinę, neva piktosios princesės būseną, sugniaužia lūpas, kad neduok dieve pro jas neprasiveržtų šypsena ar juokas. Jared'o dėka dar labiau priartėjusi prie jo kūno, susiraukia, stengdamasi vaidinti labai nepatenkinta ir nuskriaustą, tad greit nusuka galvą į šoną, bei "užriečia nosį". Paviršiui, ant kurio sėdėjo, sudrebėjus, instinktyviai įsikimba Leto už pečių, greit prarasdama pirminę veido išraišką bei pakeisdama ją į "pasiduodančią", nes šypsnio sulaikyti taip ir nesugebėjo. Juo labiau prisidėjus dar ir vyro žodžiams, prikanda lūpą, bet žvilgsnis išlieka mąslus. Jau norėjo įsiterpti ir subarti pašnekovą, bet jo žvilgsnis tiesiog paperka merginą, tad ji išlieka rami ir leidžia draugui kalbėti toliau.
-Tu net neįsivaizduoji su kokiais drabužiais aš esu vaikščiojus viešumoje. - veide demonstruodama be galo gudrų šypsnį, kiek prislopintu, intriguojančiu balsu sumurma. - Ar be kokių... - suskuba pridurti, primerkdama akis, bei sakiniui suteikdama dar daugiau intrigos.
Leisdama J tęsti savo kalbą, leidžia sau kiek atsipalaiduoti, o galiausiai ir įsidrąsinti - nejučia pradeda žaisti su draugo marškiniais, pirštu galiukais vedžiodama per medžiagos paviršių, lėtai nuslysdama ties sagomis, jas apvesdama rateliu ir toliau tęsdama drabužio "raižymą". Leto intonacijai užkilus į klausiamąja, iškelia antakį, pasukdama galvą it žvilgsniu susirasdama jo akis.
-Na gerai... pripažįstu. - veide vis dar laikydama nepatenkintą išraišką, atsidūsta. - Tu man neleistum šitaip išeiti niekur, tiesa? - gudriai, bet tuo pačiu ir nuoširdžiai nusišypsodama, rodomuoju pirštu nestipriai baksteli į vyro krūtinę.

Išgirdęs atsakomąją merginos frazę, tebeliečiančią drabužių temą, žiopteli ir lūpos dar ilgokai išlieka "O" formos. Dirsteli į menkutį Helenos aprėdą, lyg bandydamas įsivaizduoti draugę be jo. Kai lūpos pagaliau susispaudžia, išlenkia jose kreivą, kone piktdžiugišką šypseną. Buvo akivaizdu, kad nebus linkęs pasiduoti provokuojantiems Barker žodžiams.
- Jeigu mėgdavai vaikštinėti viešumoje nuoga, deja...-giliai atsidūsta, tarytum nuvildamas Heleną ir iš anksto pranešdamas apie nieko gera nežadantį tęsinį.
- Bet nuo šiol tuos gražumynus regės tik mano akys,-kilsteli antakius įplieksdamas į fizionomiją neišpasakyto mandrumo.
- Moku žmonėmis ne tik manipuliuoti, bet ir jų pavydėti,-konstatavęs faktą, nusišypso, tačiau iš veido pradingsta papildomi trukdžiai, tokie kaip aukščiau minėtas bruožas. Galiausiai išpešęs iš draugės pripažinimą, prasmingai įsistebi jai į akis, lyg klausdamas "ar nesakiau?". Kadangi kai kuriais atvejais yra linkęs perdėti, o progos pasimaivyt niekuomet nepraleidžia, po to bakstelėjimo krūpteli, tarytum gavęs niuksą. Teisę neatsakyti į merginos klausimą, kurio atsakymas ir taip suprantama yra teigiamas, pasilieka. Neketindamas slopinti su kiekviena akimirka didėjančio entuziazmo įteikti Helenai dovaną, pakyla nuo kėdės į stacionarią kūno padėtį perversdamas ne tik save. Krenkštelėjęs, džiugiai paskelbia:
- Būtų pats metas tau pamatyti tiek aistrų sukėlusį drabužį,-neprarasdamas troškimo padėti Helenai vaikščioti, apkabina ją ir išsiveda iš virtuvės. Vis vieną arbatos gėrimo ceremoniją užgožė svarbesnės aktualijos.

Po nedidelio pokalbio svetainėje, išlaikydama gana ramią veido išraišką, visgi pasilieka teisę leisti sau paspėlioti apie Jared'o mintis, kurios galbūt nebuvo visiškai teisingos. Galiausiai nusprendusi, kad draugu abejoti iš jo pusės būtų labai nesąžininga, kai šis su ja elgėsi šitaip gerai. Kartu su J, sekdama jį ateina į virtuvę, kur kaip ir priklauso jau gana netrumpą laiką sėdėjo Gerard'as. Žvilgsniu informavusi jį, kad danties tikrai negriežia, išspaudžia minimalią šypseną.
Nors ir skrydžio metu praleido laiką miegodama, visgi nuovargis greit sugrįžo ir darydamas savo darbą, priverčia Heleną prisėsti ant vienos iš čia buvusių kėdžių. Akimis permetusi per patalpą, pasisuka į Leto, lyg patikrindama ar jo būsena nepasikeitė.
-Taip seniai tave mačiau, kur buvai pradingęs? - pasisukusi į Way'ų, iškart užduoda klausimą, išsklaidydama patalpoje įsitvyrojusią tylą. - Net galerijoje nepasirodai. - parėmusi rankas į stalą, stengiasi nuslėpti nuovargio požymius, kurie karts nuo karto prasiverždavo ir atsispindėdavo Barker veide. Apie prieš tai galvoje zujusias mintis stengiasi negalvoti, juolab dabar, kai buvo puiki proga apie viską užsimiršti.

Vos tik įėjęs į virtuvę, kai negražiai pasiplovė iš svetainė palikdamas Jared'a su Helena aiškintis jausdamasis kaip namie ima šeimininkauti po draugo virtuvę. Spėjęs išsivirti kavos bei spintelėse surasti porą pakelių sausainių įsitaiso ant vienos iš kėdžių imdamas malšinti nuo pusryčių tuščią ir jau maršus ėmusi groti skrandį.
Pro duris išlindus draugams akimis iškart sustoja ties Barker veidu silonai bei atsiprašančiai nusišypsodamas, kad nepagalvojęs įvėlė ją į tokią nemalonią situaciją. Merginai patvirtinus, kad per kuprą negaus ir pykčio užantį nelaikys mintyse atsipučia atsigerdamas jau spėjusios kiek ataušti kavos.
- Visą mano laisvą laiką suryja šita persona,- dešiniosios rankos nykščiu mosteli į netoli buvusį Jaredą,- todėl apie galeriją tik pasvajoju. O kažką turi naujo? ,- pakreipęs galvą į šoną pasikaso užniežėjusią vietą netoli ausies.
- Kiek laiko būsi gastrolėse?,- nepamiršęs, kad čia yra ir dar viena persona nejudindamas galvos pažvelgia į jared'ą,- noriu žinot ieškot man kito kol tavęs nebus,- tyliai sukikenęs ištiesia nugarą patogiau įsitaisydamas kėdėje.

Prie pat slenksčio paleidęs Hel ranką bei užleidęs merginą priekin, į virtuvę ateina antras. Nesunkiai akimis susiradęs Gerard'ą, kuo nuoširdžiausiai, lyg bandytų sutalpinti padėką už tai, kad bičiulis visgi prasitarė ir to pasekoje į dienos šviesą iškėlė dar vieną Helenos praeities šešėlį, nusišypso. Barker atsisėdus, jis priešingai - patraukia arčiau Gerard'o ir lieka stovėti. Akies krašteliu žvilgtelėjęs į draugo pasiruoštus naktipiečius, užsimano ir pats lengvai užkrimsti. Pasisukęs į vakarinę virtuvės pusę, pačiumpa pintinę su pačios įvairiausios rūšies vaisiais. Vedimas minties, jog galbūt ir aplinkiniai norės tais skanumynais pasivaišinti, pastato ją ant stalo maždaug ties viduriu. Nučiupęs persiką, atsitiesia sugrįždamas į pirminę stovėjimo poziciją. Nesikišdamas į bala žino kiek laiko nesimačiusių Gerard'o ir Helenos pokalbį, suleidžia dantis į persiką, mintimis kaip mat nuklysdamas su grupe bei gręsiančiu turu susijusias aktualijas.
Būtent bičiuliui parodžius norą su juo pakalbėti, atsikvošėjęs nusišypso. Prabilti neskuba, nes porinti kažką su pilna burna vaisiaus dalelių būtų buvę nelabai gražu.
- Geriausiu atveju grįšiu po poros savaičių,-trumpai žvilgteli į Helenos veidą kadangi ji taip ir nepasidomėjo kiek laiko šis bus išvykęs. Kiek prisimerkęs, išleidžia svajingą atodūsį. Juk vos dvidešimt keturios valandos skiria jį nuo to, ką jis dievina labiausiai - muzikos, fanų, gyvo instrumentų skambesio, daugiatūkstantinės minios keliamo triukšmo, bei žinoma kitų grupės narių. Jį ir vėl prabudina Gerard'o žodžiai, savyje talpinantys iš ties juokingą potekstę. Šį kartą pajungia aktorinius sugebėjimus, kad galėtų kuo įtaigiau pasiputoti.
- Net nebandyk!-kumšteli į stalą išreikšdamas tvirtą "šeimos galvos" poziciją. Net pajėgia į Gerard'ą žvilgtelėti labai jau rūsčiu žvilgsniu, be abejo - suvaidintai. Tiesiog neįstengdamas net vaizduoti, kad ant bičiulio pyksta, išsišiepia ranka įkyriai krutindamas Way petį.
- Pasiilgsiu tavo blevyzgų, drauge mano,-sukikenęs, nestipriai gnybteli pirštais Gee skruostą, tačiau knibinėti draugą nustojęs, kilsteli akis į Heleną. Akivaizdžiai jautėsi geriau.
- Abu būsit įpareigoti man skambinti kiekvieną dieną n kartų,-prideda vis dar pakiliai šypsodamasis. Širdžiai mielą akimirką jau ne pirmą kartą šią dieną sudrumsčia jo kišenėje nešiojamosi "Blackberry" klykimas. Itin greitai sureagavęs, telefoną išsikrapšto, spigiame jo ekrane "sugrauždamas" tekstinę informaciją.
- Turiu važiuoti. Manęs jau laukia,-atsidūsta bei itin surimtėjęs, maigo mobiliojo mygtukus. Netrukus supylęs SMS žinutę bei nusiuntęs ją reikiamam adresatui, "Blackberry" susigrūda atgalios į džinsų kišenę. Kadangi Gee stovėjo arčiau jo, nepalaukia kol bičiulis atsistos atsisveikinti ir pats jį pakelia už pečių. Lyg norėdamas pateisinti savo "šiurkštumą" nusijuokia ir draugą stipriai, stipriai apkabina, dar suspėdamas ranka broliškai patapšnoti jam per petį.
- Kad man gražiai elgtumeis,-atsišliejęs, pagraso bičiuliu pirštu sakinį vainikuodamas dar vienu, tačiau neilgu juoko proveržiu. Tuomet akis nukreipęs Helenos linkme, matomai surimtėja ir jo veidą perkreipia susikaupimas. Galvoje nekirbo absoliučiai niekas, ką galėtų jai pasakyti, tad sumano jausmus išreikšti veiksmais: netrukęs ligi Barker nuplaukti, apsiveja jos liemenį rankomis, inicijuoja neilgą akių kontaktą ir galiausiai suduria judviejų lūpas. Net ir turėdamas omeny, jog visai netoliese vaidenasi Gerard'as, nepajėgia susilaikyti ir bučinys jo iniciatyva išsirutulioja iki pakankamai jausmingo. Deja, bet tik apie darbą besisukančios mintys priverčia jį pakankamai greitai atlipti. Jautė, jog turėtų vyniotis šiek tiek greičiau.
- Laikykis,-delnu švelniai perveda per merginos veidą, šio bruožus žvilgsniu kone nuskenuodamas. Troško, kad regos organų tinklainėje jie pasiliktų kuo ryškesniais.
- Ir nepamiršk: n kartų...-neplačiai šypsodamasis prideda, dar kartą primindamas tiek draugei, tiek draugui apie skambučius.
Nenorėdamas sentimentalių išlydėtuvių, kurios tik sunkintų ir taip nelengvą situaciją, lyg įgeltas mauna pro duris. Svetainėje pasičiupęs Šveicarijai supakuotą lagaminą, kuriame turėjo visus būtiniausius daiktus, išlekia pro Oblivion'o duris. Prie namo vartų jo jau laukė grupės gitaristui priklausantis automobilis. Pasistengęs kuo skubiau iki jo nukakoti, netrukus į transporto priemonę įsėda bei išvažiuoja.

Nekeisdama nei sėdėjimo pozicijos, nei veido išraiškos pobūdžio, susikoncentruoja į užsimezgusį pokalbį. Klausydama Gerard'o žodžių, netrunka nusišypsoti, sakinio turiniui informavus apie Way'aus nebūties kaltininką. Pasisukusi į Jared'ą, kiek primerkia akis, lyg norėdama žvilgsnių parodyti, jog toks draugo elgesys nė kiek jos netenkina. Žinoma, viską dariusi su šypsena veide tik parodo, jog nėra visiškai rimta ir neigiamų jausmų J nejaučia.
Išgirdusi Gee klausimą, kaipmat suklusta, bandydama nesiblaškyti ir sutelkti mintis į atsakymo formulavimą.
-Tiesą pasakius, taip. - žvilgsnį nustačiusi ties pašnekovo veidu, ranka paremia veidą. - Keli nauji piešiniai, o šiaip nieko naujo. - šyptelėjusi prataria.
Kuo toliau, tuo labiau klausytis ir aktyviai dalyvauti pokalbyje buvo vis sunkiau, nes miego trūkumas darė savo - akys merkėsi, susikoncentruoti buvo vis sunkiau. Stebėdama veiksmą, vykstantį tarp dviejų vaikinų, aiškiai sutrinka, mėgindama to neparodyti veide, kas, be abejo, sunkiai išeina. Jared'ui davus kone nurodymą, skambinti jam "n kartų" į dieną, išsišiepia, leisdama prasiveržti nedideliai juoko porcijai. Suskambėjus Leto priklausančiam "Blackberry", kone iškart supranta, kas bus toliau. Galvoje iškart užgimus mintims, apie dviejų savaičių išsiskyrimą, neįstengia nuslėpti skausmingos išraiškos. Stebėdama, kaip draugai atsisveikina, susitelkia į nedidelės šypsenėlės išspaudimą. J pasisukus jos pusėn, iškart pasitinka ji savu žvilgsniu, bandydama nuskaityti pastarojo mintis. Nenorėdama sunkinti ir taip ne itin lengvos akimirkos, šypteli pakankamai supratinga šypsena, o vyrui priartėjus, bei to pasekoje apsivijus Hel liemenį, visokeriopai atsako į šio inicijuotą bučinį. Nekreipdama dėmesio net į tai, jog patalpoje, be jų, yra dar vienas asmuo, leidžiasi pasimėgauto Jared'o lūpų skoniu kiek įmanoma labiau. Leto atsiplėšus, net sužiopčioja, akimis iškart susirasdama jo veidą. Sunkiai besišypsodama, klausosi jo tariamų žodžių, netrukus vėl lengvai nusijuokdama.
Draugui taip greitai išgaravus iš namų, atsidusta, bandydama suvokti, kaip praleis visą tą laiką, kai J bus Europoje. Tik dabar susimąsčiusi apie skambučius, prisimena, kad net neįsivaizduoja kur nutėkštas yra jai priklausantis mobilusis. Pasilikusi paieškas vėlesniam laikui, pasisuką į Gerard'ą, išspausdama be galo minimalistinę šypseną. Keista, bet būtent tuo momentu merginai buvo šypsotis itin sunku.
-Na va, dvi savaitės. - lyg nustatydama laukimo periodo tikslų laiką, žvilgteli į savo riešą, ant kurio turėjo būti laikrodis. Pasirėmusi į tą patį stalą, akimis perveda per Leto čia atitemptą pintinę su vaisiais. Nenorėdama leisti draugui jaustis nepatogiai, pakelia veidą, užmegzdama akių kontaktą. - Dabar pasakyk man, jeigu jus sieja tokie tvirti ryšiai, kaip man pavyko išvengti jus pamatyti kartu? - primerkdama akis, veide suformuoja pakankamai smalsią išraišką.

pasisukęs šonu atremia alkūnę į kedės atlošą nugarai dar paremdamas ir galvą, kad galėtu matyti abu draugus, kurie pasiskirstė atskirai vienas kuo kito. kadangi kalbėjo su Helen'a laiko žvilgsnį ties ja viena ranka dar nugriebdamas vieną sausainį
- Reiks kada apsilankyti, atitempsiu savų piešinių, įvertinsi,- atsikandęs skanėsto pakreipia galvą į J pusę.
- Dvi savaites? gal juokauji? ,- prisimerkęs įdėmiai pažvelgia į draugą laukdamas paaiškinimo, kad šis juokauja dėl tokio juokingo laiko gastrolėms, bet nieko taip ir nesulaukęs sukemša likusią sausainio dalį į burną imdamas kramtyti. Sekančiams draugo žodžiams bei kaip tai buna pasakyta keliant diždžiulį juoko protrūkį pratrūksta, kai tik išvysta šio veidą.
- O taip. Aš pasiilgsiu tavo niurkymų,- kairiąją ranka pliaukštelėjęs į J ranką kuomet tas jį tampo galvą pakreipia į kitą pusę, nuo žando gnaibymo, pažvelgdamas į ką dabar daro Helena bandydamas išvelgti ką dėl šitokio jo ir Jared'o išsidirbinėjimo ji mano. Visam linksmumui dingus, kai suskamba telefonas pranešdamas ir taip kas aišku atsistoja draugiškai apkabindamas draugą, taip atsisveikindamas.
- Būtinai,- pridėjęs horizontalų delną prie smilkinio kaip kareivis išpyškina nepraleisdamas progos dar paskutinį kartą pasijuokti. pagriebęs nuo stalo puodelį su savo jau išgerta kava nueina prie kriauklės pakišdamas po vandens srove išplaudamas kol J atsisveikins su Barker, nes stebėti meilės išsireiškimus nebuvo jokio noro.
Leto dingus iš namų sukryžiuoja rankas ant krutinės taip pat kaip ir Helena išspausdamas silpną šypseną.
- Taip pat, kaip man pavyko nepastebėti, kad jūs kartu,- pasilenkęs paima vieną iš obuolių apsikasdamas,- mes apie moteris beveik nekalbam,- dar spėja paaiškinti kodėl ir pats nieko nežinojo.
- Gerai, turbūt aš irgi eisiu,- negalėdamas stebėti o ypač tęsti temų, kai Barker vos nemiegojo ir tik dėl jo dabar nesiilsėjo atsiplėšia nuo spintelės žengdamas link draugės.
- užeisiu kitą dieną. Į galerija,- nusišypsojęs paguodžiančiai dėl j išvykimo padeda delną ant šios peties, - iki,- atsitraukęs nuo merginos apsisuka ir išeina pro duris į lauką iki savo automobilio į kurį įlipęs išvažiuoja.

Vis dar jusdama nedidelę tuštuma, dėl Jared'o išvykimo, ištiesia ranką iš pintinės pagriebdama ten buvusį obuolį. Neturėdama ketinimo jo valgyti, tiesiog varto rankose, klausydamasi to, ką sako Gerard'as. Šiam naudojant labai abstrakčius terminus, šypteli kampine šypsena, paridendama vaisių, bei netrukus sugriebdama jį kita ranka.
-Negalvojau, kad jūsų draugystė tokia artima. - labai blausiai sukikenusi, bei nuleidusi savo teiginį juokais, padeda obuolį atgal į pintinę, kur ir buvo jo vieta.
Išgirdusi Way'aus žodžius, kurie vienareikšmiškai reiškė šio išsidanginimą iš namų, kiek sutrinka, sekundei susimąstydama apie tokio vyro sprendimo priežastis. Akimirksniu atsitiesdama, žvilgsniu susiranda artėjantį draugą, netrukus nuspręsdama jog šio svečio išlydėti neteks. Nežymiai šyptelėjusi išklauso jo žodžių, nepatraukdama akių nuo pašnekovo veido.
-Žinoma, lauksiu užeinant. - tyliau nei įprastai prataria, pavymui pakildama iš vietos.
Atsisveikinusi rankos mostu, akimis palydi išeinantį Gerard'ą, ne už ilgo suvokdama jog šiuose dideliuose namuose liko visiškai viena. Liūdnai atsidususi, akimis permeta per tuščią virtuvę. Susiradusi stiklinę, įsipila vandens, bei iš pintinės nugriebia ten buvusi, jau kartą nučiupinėtą obuolį. Dar kartą apsidairiusi, lyg tikrintų ar nieko nepamiršo, galiausiai pasiryžta laiptais užkilti į miegamąjį, kur galės atseikėti deramą laiko tarpą žmoniškam kiekiui poilsio. Nepamiršusi susirasti savo iPhone, greit dingsta iš pirmojo namo aukšto, su siekiu įvykdyti susiplanuotą poilsio planą.

Atsliuogęs į virtuvę, iš karto pajuda prie Helenos, kurią atranda stovinčią greta viryklės. Pro merginą praeidinėdamas, ranka švelniai perveda per jos liemenį ir atsistojęs veidu į šaldytyvą, pilnai jį praveria.
- Buvo atlėkęs Shannon'as,-pradėjęs dėstyti naujienas nuo pačių primityviausių dalykų, tuo pačiu ir tiria, ar turės visų indiškai pakorai pagaminti reikiamų produktų.
- Suporino, kad turi naujieną ir liepė eit ruošt šventinės vakarienės,-tęsdamas, žvilgteli į Heleną bei apgailestaujančiai nusišypso neabejodamas, jog gali sulaukti ir ne pačios pozityviausios merginos reakcijos į teikiamą informaciją. Išknisęs iš žemą temperatūrą palaikančio įrenginio aliejų, bulves, svogūnus bei tuntą prieskonių, sustato viską ant virtuvinio stalo morališkai ruošdamasis gręsiančiam darbui.
- Ir gerai. Juk judu dar vienas kito akyse neesat matę,-stengdamasis į viešumą iškelti bene geriausią netikėtų vakaro planų pakitimo temoje aspektą, prieina prie merginos bei apkabina ją apie liemenį prisiglausdamas.
- Taip neturėtų būti žinant, kad mano ketinimai į tave patys rimčiausi,-tęsia kalbą šį kartą kiek tykesniu balso tonu. Ranka atmetęs merginos plaukus, apnuogina šios kaklą, ties kuriuo akimirkai prispaudžia lūpas.
- Kaip pyragas beje?-kiek atsišliejęs paklausia, nes pasikeitę planai mąsino kepiniu, kuris galėtų būti patiektas ant stalo, susirūpinti.

Į virtuvę kone atskridusi, sugriebusi pirštinę, skirtą rankoms nenusvilti kai užsiiminėji tokia veiklą, kaip karšto pyrago išemimas iš orkaitės, pripuola prie viryklės, su siekiu išgelbėti ten kepusį, o tiksliau - svilusį, kepinį. Per skubėjima plika ranka palietusi įkaitusią blėką, sugeba dar ir nusideginti, tad suinkštusi beveik numeta pyragą ant spintelės. Nebekreipdama dėmesio į taip kruopščiai gamintą pyragą, suskuba pakišti nudegintą odos plotelį po drungnu vandeniu. Leidusi kelias sekundes pastoviniuoti prie kriauklės, galiausiai atitraukia ranką iš po srovės, apžiūrėdama sužeistą vietą.
Nusprendusi, jog didelio pavojaus nėra, nusausina ranka rankšluosčiu, priartėdama prie numesto konditerijos gaminio. Atsargiai, šįkart susitelkdama ne tik į tikrinimą, bet ir viso proceso saugumą, apžiūri tai kas yra likę iš pyrago. Prieš akis stovint tikrai neapetitiškai, rudą spalvą įgavusiam kepiniui, kaipmat susiraukia. Norėjo paruošti gardžia staigmeną Jared'ui, o išėjo šitaip nesėkmingai. Perkėlusi visą "patiekalą" kažkur toliau, kur taip nekliūtų į akis, prieina prie viryklės, kad uždarytų orkaitės duris.
Pasirodžius Leto, išsišiepia, bet nuskaičiusi jo veido išraišką, suraukia antakius, susitelkdama tik į jį.
-O... - sunkiai sugebėdama paslėpti nusivylimą, labai tyliai sumurma.
Žvilgsniu sekdama J, kai šis iš šaldytuvo traukia visokio plauko produktus ir pati susimoja kaip nors prisidėti. Lėtai nužengusi prie spintelės išsitraukia gilų indą, kai netrukus pajunta priartėjusį Jared'ą. Visokeriopai besimėgaudama šio prisilietimu, dėl pastarųjų šio žodžių sekundei susimąstydama. Žinant, kokia jautri vieta yra Helenos kaklas, pajautusi partnerio lūpas, akimirkai užsimerkia, stengdamasi pilnai išnaudoti šią malonią akimirką.
Ausis pasiekus klausimui apie visišką fiasko patyrusį pyragą, suraukia ne tik antakius, bet ir nosytę. Neslėpdama, jog labai nusivylė savimi, nuleidžia galvą.
-Iškepsiu kitą... - neleisdama savo nesėkmei užkimšti galvos, jau susiplanuoja veiklą ateičiai. - Vakar nusipirkau daug riešutų, šokolado... - kiek tylesniu, pakitusiu balsu prataria, neužmaskuodama veide pasirodžiusios šypsenos. - Iškepsiu labai labai saldų pyragą... - pirštų galiukais perveda per draugo kaklą, sustodama ties jo smakru. - Kaip norėčiau dabar tave ištepti šokoladu... - netikėtai atskleidusi galvoje gimusią fantaziją, sukikena, atsitraukdama.
-Ką gaminsi? - su aiškiu smalsumo prieskoniu balse, susiranda visus reikiamus produktus. - Galėčiau paruošti salotas su kepta duona bei raudonomis pupelėmis. - išlaikydama veide žaisminga šypseną, pradeda pyrago kepimą kiaušinių maišymu su cukrumi.

Šiam kartui stengdamasis galvoti tik apie Heleną ir juodu supančią kūnišką artumą, o ne neplanuotą maisto ruošą, mėgaujasi be galo malonia akimirka, kuomet merginos kūnas yra kone prilipęs prie jojo. Helenai nudelbus galvą įrėžęs kelias raukšleles kaktoje, prakiša veidą į priekį taip, kad regėti Barker veidą taptų itin paprasta. Draugės žodžius interpretavęs kaip bandymą pasiteisinti, cakteli liežuviu likęs dėl tokio ėjimo nepatenkintas. Prieš prabildamas, kilsteli ranką ir uždėjęs delną Barker ant skruosto, pasuka šios veidą šonu, kad galėtų matyti merginos akis.
- Na ir kas, kad pyragas prisvilo. Labai miela, kad iš viso sugalvojai jį kepti,-nusišypsojęs, šiek tiek prisimerkia norėdamas suteikti akių kontaktui gilumo.
- Juk kartais vien tik už pastangas rašomas dešimtukas,-užbaigia, smakrą padėdamas Helenai ant peties. Suvokęs, kad jei jis netramdydamas troškimų ilgiau tampys gumą, vakarienės idėja nueis šuniui ant uodegos paprasčiausiai neturint ką padėt ant stalo, atsišlieja skausmingu atodūsiu ėjimą vainikuodamas. Nulingavęs link virtuvinio stalo, ant kurio jau buvo susidėjęs dalį produktų, suspėja ir išgirsti Helenos žodžius, išprovokavusius jį sukikenti.
- Aš norėčiau tave šokoladu ne tik ištepti, bet ir nulaižyti,-geidulingai sukalba įsmeigdamas į Barker gašlų, alkaną žvilgsnį. Kad būtų vaizdingiau, itin pamaivūniškai apveda lūpas liežuviu ir dalį regos organų paslėpęs po vokais sukurpia veik tobulą gašluonio fizionomiją. Dar kartą sukrizenęs bei šypsenos mažinti neketindamas, nužingsniuoja prie kriauklės ir atsukęs vandenį, pakiša rankas po vandens srove. Merginai kaip tik tuo metu pateikus klausimą jo paruošti ketinamo gaminio tema, nieko nelaukęs atsako:
- Indišką daržovių patiekalą,-duoklę higienai atidavęs, užsuka čiaupą rankas nusausindamas į pašonėje besimėtantį skurlį.
- Iš esmės, tai pikantiškoje tešloje apvoliotos bei iškeptos bulvės,-prideda grįžinėdamas link stalo, ant kurio jo laukė virtinė cackinimosi su daržovėmis. Nučiupęs peilį pagriebia ir "dūlę", kurią pradeda tvarkingai lupti. Barker apšvietus, ką ši ketinanti gaminti priedo naujai ruošiamo pyrago, trumam pasuka veidą į merginą, vyptelėdamas.
- Kepta duona... Pupelės... Skanu,-sučiapsi, lyg bandytų burnoje pajausti visų išvardintų produktų skonį.
- Jeigu suspėsiu, paruošiu dar ir žiedinių kopūstų apkepo su grybais,-baigęs dorotis su rankoje gniaužta ir kurį metą nurenginėta bulve, čiumpa kitą suskubdamas mintį užsikrauti ant pečių dar vieną patiekalo gaminimą argumentuoti:
- Shannon'as labai daug valgo,-prunkštelėjęs, kimba į darbą giliu atodūsiu palydėdamas kaip tik tuo metu nuo bulvės nubimbusią lupyną. Kadangi šiuo metu trintis prie puodų troško mažų mažiausiai, reikėjo susikaupti norint netrenkti visko velniop.

Vis dar įnirtingai sukdamasi prie puodų, sugeba ne tik kone tobulai ruošti tešlą pyragui, atidžiai į dubenį dėdama įvairius gaminiui reikalingus produktus, bet ir sėkmingai palaikyti pokalbį. Kas keleta sekundžių užmesdama akį į Jared'ą, nesugeba nuslėpti nuoširdžios šypsenos. Buvo keista suktis virtuvėje kartu su Leto, nes anksčiau ši vieta kone priklausė jai. Dėl to visiškai nepykdama, anaiptol - įžvelgdama vien tik teigiamus dalykus, įsiklauso į draugo tariamus žodžius apie šokoladą ir jo valgymo būdą, labai tyliai sukikena.
Vaikštinėdama po visą virtuvę, bei rinkdama reikiamus įrankius bei produktus, nepamiršta atidžiai klausyti pašnekovo kalbos. Užsiimdama šokolado atspalvį įgavusios tešlos keldinimą į kepimui skirtą formą, visai netrukus pašauna pyragą kepti, taip leisdama sau pradėti naujo patiekalo gaminimą.
-O... - išgirdusi žodžius apie Jared'o brolį, išleidžia natūraliai išsprūdusį jaustuką. - Džiaugiuosi, kad atsirado tokia puiki proga su juo susipažinti. - netikėtai pagalvojusi apie savo giminaičius, nuleidžia galvą, kiek susiraukdama. Nepastebimai papurčiusi galvą, atsikrato neigiamu minčių, nuo spintelės pagriebdama reikiamu daržovių, bei jas nukeldindama prie kriauklės.
Šį kartą leisdama susikoncentruoti ties maisto gamybą, dialogą palaiko, bet labai minimaliai. Galiausiai jiedviem pagaminus užsibrėžtu tikslu tapusius patiekalus, tvarkingai juos patiekia ant stalo. Pilnai paruoši stalą vakarienei, susiranda Jared'ą, prie jo priartėdama.
-Kiek mes dar turim laiko? - rankas sunerdama aplink draugo kaklą, šypteli primerkdama akis. - Galbūt spėsim ne tik persirengti, mm? - duodama Jared'ui suprasti, apie kokią papildomą veiklą ši kalba, lūpomis perveda per partnerio kaklą, užkildama viršun, bet netrukus atsitraukdama, klausiamuoju žvilgsniu įsistebeilydama į vyro akis. Neatsispyrusi norui pažaisti su Leto plaukais, pirštais nuslenka jo pakaušiu, nagučiais užkabindama kelias plaukų sruogas.

Puikiai suprasdamas dėl kokios priežasties mergina susikrimto, išleidžia gilų atodūsį bylojantį apie tai, kad jam dabar tiek pat "smagu" kiek ir pačiai Helenai. Nenorėdamas draugei skaudžios temos plėtoti, susitelkia į maisto ruošą. Atsižvelgus į ribotą laiko limitą bei užmojį ne vieną, o du patiekalus pagaminti teko suktis it bitutei.
Kuomet pagaminti valgiai tęsiant darnų judviejų duetą lieka tvarkingai ir gražiai suserviruoti ant stalo, leisdamas sau atsipūsti ir visapusiškai atitrūkti nuo daugiau nei valandą laiko kankinusio maisto gaminimo proceso, apkabina priartėjusią Heleną, pilnai susifokusuodamas į jos draugiją. Šiai pateikus klausimą, išleidžia duslų "hm" fizionomiją perkreipdamas labai jau mąstingai. Nepatingi ir akis, kuriomis mielai būtų toliau ir nenutrūkstamai glostęs Barker veidą, kilstelėti į viršų.
- Jeigu vadovaučiausi jutimais, kurie šiuo metu pas mane yra visiškai nesubalansuoti, teigčiau, jog dabar yra septinta ryto,-sušneka sąmoningai vaizduodamas filosofinių pažiūrų pasekėją, mažytę, po sakinio jam nutilus atsiradusią pauzę užpildydamas juoku. Neketino skųstis, tačiau fiziologiškai, tebegyveno kitoje lauko juostoje, kas vertė jaustis ne itin gerai.
- Bet kokiu atveju mes galim kur nors užlysti ir na...-pripildęs balsą paslaptingo gąšlumo gaidomis, nutyla, kuomet Helenos lūpos perbėga per jo kaklą, sukeldamos malonų pojūtį. Merginos klubus apsivijęs pastebimai tvirčiau nei prieš tai, palenkia galvą į priekį, kad judviejų veidai kone susiglaustų. Lūpomis pervedęs per draugės skruostikaulio liniją, suduria judviejų lūpas švelniam bučiniui, pobūdžiu labiau panašiam į prisilietimą.
- Pati supranti,-sušnabžda savųjų burnos angos kraštų nuo priklausančių Helenai neatplėšdamas. Sugebėjęs ir dviprasmiškai nusišypsoti, panaudoja ir daugiau "nasruose" esančių priemonių, kad bučinys taptų jausmingas.

Kartu su Shan atsivilkusi į prabangiajame Staten Island'e stovintį jo brolio namą, akimis iškart nužiūri šią vietą. Nors ir puikiai žinojo, jog tokį pastatą sugebėtų nusipirkti, visgi bendras vaizdas jai atrodė per daug pompastiškas. Kol draugas atlikinėja visas prievoles, kurių dėka įmanoma patekti vidun, spėja ir akim pavartyti. Žingsniuodama šalia Leto, akimis skenuoja kiekvieną namo centimetrą.
Šiems galiausiai priartėjus prie durų, išsišiepia, laukdama, be abejo sutrikusios Shannon'o giminaičio reakcijos, nes tenka pripažinti, jog Milla nebuvo iš tų mergaičių rausvomis suknutėmis ir pyragais orkaitėje. Nusekusi paskui partnerį, akimis iškart susiranda valgomajame stovėjusius ir romantiška veikla užsiiminėjančius Jared'ą bei Heleną. Iškart atpažinusi savo pačios veidui analogiškus bruožus, iškelia ranka, taip ale pasisveikindama.
Neužlaikiusi dėmesio ties porele, pasisuka į stalą, kuris be abejo vertė pilvą urgzti. Pažvelgusi į savo palydovą, aiškiai jo akyse įskaito norus, kurie sutapo su jos. Nors ir pasigedo ant stalo tysančios, Russell itin mėgstamos mėsos, visgi ten esantys patiekalai taip ir skatino sėsti ir viską kimšti į skrandį.

Besimėgaudama visais kūną užplūdusiais jausmais, kuriuos sukėlė Jared'o artumas, ir pati prisideda prie jo inicijuoto lūpų kontakto. Be abejo siekdama to, ko jau labai ilgą laiką troško, nuojautai pakuždėjus, kad gali ištikti būtent tokia situacija, kokia tuoj netrukus ir įvyks, pažaboja aistrą, bučinį, iš savo pusės laikydama labai švelnų.
Staiga išgirdusi vyrišką balsą, aiškiai išsigąsta, kiek atšokdama nuo partnerio. Susigėdusi, kelias sekundes žvilgsnį paslepia po vokais, tuo pačiu nuleisdama galvą. Akimis užkabinusi žmonių porą, į juos deramai įsižiūri, netrukus pajausdama kaip aptirpsta visas kūnas. Jausdamasi lyg žiūrėtų į kiek pakoreguotą savo atvaizdą, netrunka suvokti, kas per persona stovi šalia J brolio. Negalėdama nei įkvėpti, nei juo labiau pajudėti, tvirčiau įsikimba į gniaužtą Jared'o delną, apnikus tokiam jausmui, lyg visas pasaulis staiga išslystų iš po kojų. Dar kartą pažvelgusi į tamsiaplaukę merginą ir šios veidą, kuriame nesimatė nei lašo nuostabos. Buvo per daug paika manyti jog Milla jos neatpažino.
-Cami... - vos vos sukrutinusi lūpas sumurma. Staiga pasijautusi ne itin gerai, įstengia sulaikyti plūste plūdusias išsiveržti emocijas, tas tiesiog pasisuka į Jared'ą, stengdamasi kuo ramiau kvėpuoti.