Areštinė

Vieta, kur lauksi savo nuosprendžio.

Kažkur koridoriuje pasigirdę keiksmai atlydi Heleną bei Vitaly į areštinę. Sugrūsti į kažkokį kambarį, kuris atrodė lyg iš kokio seno filmo, apie žiaurumą kalėjimuose, yra palikti tūpėti be jokios didesnės informacijos. Pati mergina, sienų pagalba, susiranda vietą kur atsisėsti. Susiėmusi už galvos, ji eilinį kart suinkštė, prisimindama mišinį, tirpstantį jos skrandyje. Visiškai susiliejus vaizdui, parkrenta ant gulto ir stebi apipuvusiomis lubomis tekančius lašelius. Nesugalvojusi, ką daugiau daryti, pažvelgia į Vitaly.
-Kaip tu? - sulemena ir susiraukia, suvokusi, kad šis žodžių junginys pridėjo papildomo galvos skausmo.

Kadangi buvo apkiautęs kaip reikiant, aiškiai nesuvokia nei kur šiuo metu yra, nei kas įvyko viešbutyje. Įvestas į areštinę apsidairo, tačiau, regis, jo akys, veikiamos psichotropinių medžiagų vaizdą perkreipia savaip. Svirduliuodamas šiaip ne taip nusikaparnojęs į kitą patalpos dalį priglaudžia skruostą prie šaltos sienos ir užliūliuotas malonaus, šaldančio poveikio, palengva nuslysta ant žemės ir bumbtelėjęs nerangiai atsisėda. Beveik neįstengdamas, tačiau instinktyviai mėgindamas atsimerkti primena žmogų, kuris turėtų tuojau pat nulūžti, bet tankiai alsuodamas tik gaudo kvapą, sąmonės neprarasdamas. Išgirdęs Helenos balsą, kuris skardžiai nuaidėjęs patalpoje paliko jo ausyse nedingstantį skambesį, nejudindamas lūpų, silpnai suvapa:
- Ką?..-vargais ne galais pakreipia galvą į tą pusę, kurioje iš tolo švietė merginos figūra, tačiau tik nusišypsojęs, užsimerkia toliau mėgaudamasis neišblėsusiu, pačią ekstazės viršūnę pasiekusiu kokaino poveikiu.

Stebėdama vyro veiksmus, nejučia sukikena. Kamuojama stipraus galvos skausmo, kiek pasiverčia į šoną, kad galėtų lengviau matyti susmukusį Vitaly. Pati nelabai susiorientuodama aplinkoje, dar kartą apsidairo. Supratusi, kad visas šitas įvykis prie gero nenuves, atsisėda ir nuleidusi galvą, atsidusta.
-Man... man reikia telefono... - kiek sudvejojusi, galiausiai taria. - Kur jis...?
Labiau apgraibomis, sunkiai valdydama galūnes atsistojo. Pasilenkusi, pradėjo autis savo aukštakulnį. Apvertusi jį surado savo mobiliojo ryšio priemonę. Kažką suspandaliojus, bei žiauriai susinervinus, tėškia prietaisą į sieną.

Taip ir pratįsojęs, akimirką atkunta, kuomet geru aido sklidimo bržuožu pasižyminčioje patalpoje nuvilnija smarkus trenksmas. Šoktelėjęs iš vietos, tačiau nepajėgęs nei atsistot, nei galūnių pakelt, įsmeigia paraudusias akis į merginą.
- Kas po velniais tau darosi?-ištaria greitai, tačiau vos, vos versdamas liežuvį. Netrukus pajutęs kaip akių vokai apsunkėja, o organizmą užlieja malonumo pojūtis, vėl prisiglaudžia prie sienos. Kol dar neprasmego į savo iliuzijų pasaulėlį, tyliai taria:
- Gulėk ir kaifuok,-baisiai prajuokintas savo paties žodžių, griausmingai nusijuokia. Dar kurį laiką pažvingavęs, netikėtai nutyla.

Surūgusiu veidu pažvelgia į Vitaly. Kelias sekundes stebėjusi jo žvygavimus, suprunkščia.
-Nežinau kaip tu, - nušliaužusi iki sienos, į ją atsiremia. - bet aš čia tūnoti nesiruošiu.
Kadangi pačiai buvo visiškai atvirkščiai nei vyrui, sutraukusi kelius ties krūtine, apsikabina juos ir nuleidusi galvą suinkščia. Kelias sekundes giliai, be perstojo, kvėpavusi, atlošia galvą ir patraukia sau nuo veido plaukus, bei kiek nusivalo ašaras.
-Nekenčiu šitos vietos, tų nuodų... - sukandusi dantis sušnypščia, bei atkreipia dėmesį į Vitaly. - nekenčiu tavęs... - kiek tyliau taria paskutinius žodžius, bet vėl nuleidžia galvą, tęsdama savo ašarojimą.

Chris'as žingsniuoja koridoriumi, pasinėręs į apmąstymus. Mintys sukasi aišku apie Heleną ir tai, kad ji vėl vartoja. Pagaliau pasiekęs areštinę, kur laikomi Helena ir Vitaly, atsirakina duris ir įeina. Nelabai draugišku žvilgsniu dėbtelėjęs į Vitaly, uždaro duris.
- Žadėjai mesti, - be jokių įžangų tarsteli Depp'as, žengdamas porą žingsnių link merginos. Vyras jau žiojosi pradėti ilgą kalbą, kad Helena vėl vartoja, bet vėl žvilgtelėjo į Orlovą. Nusprendęs, kad moralą merginai atskaitys vėliau, užsičiaupia ir prieina visai arti merginos. Pastebėjęs merginos ašaras, Depp'as susivaldo neužrėkęs "KODĖL TU VĖL VARTOJI?!" ir nešovęs poros smūgių Orlovui į sukį (nuojauta kuždėjo, kad Helena vėl pradėjo tik dėl savojo palydovo).
- Viskas gerai? Jie tavęs nenuskriaudė? - prisimerkė, prisėsdamas šalia Helen ant gulto.
- Reikės šiek tiek palaukti, kol galėsiu tave iš čia ištraukti, - apgailestaujančiu balsu pasakė ir jo žvilgsnis vėl grįžo prie Vitaly. Pamačius Orlovo būseną, Chris'o mintis nemaloniai suspaudė įtarimas, kad būdami tokios būsenos, jiedu galėjo ne tik apsinešti. Nukišęs piktas mintis į paskutinę eilutę, Depp'as grąžino akis prie Hel, bandydamas nuspėti ar labai jai jau blogai.

Beprarandąs sąmonę bei paskutinius loginio mąstymo, nuovokos ir orientavimosi aplinkoje likučius, nereikšmingai pamosuoja ranka ore, abejingai numodamas į Helenos postringavimus apie neketinimą kažkur ilgiau užsibūti, juo labiau visiškai nesuvokė apie ką ši tauzyja.
- Ladna, ladna...-nesusivaldęs, pračiulba gimtąja kalba. Užsimerkęs, pradeda kažką tyliai burblenti ir veikiamas letargo būsenos prakiurkso didelę dalį įvykių, kurie naujo asmens pasirodymo dėka "praskaidrino" niūrią kameros atmosferą. Kadangi trūko tiek nedaug, kad panirtų į gilų miegą, jo klausos centrus palietus vyriškam balsui, prasimerkia, nors ne kažin ką regi. Įsmeigęs stiklinį žvilgsnį į Chris'ą, smarkiai susiraukia ir šiaip ne taip išveblena:
- O tu kas per vienas būsi?-galop nenulaikęs nei galvos, nei išlaikęs dalinai sąmoningos būsenos, susmunka ant žemės ir susirietęs į kamuoliuką, tiesiogine to žodžio prasme, nulūžta.

Išgirdusi kažkieno žingsnius, mergina kiek sutrinka. Su jauduliu stebėdama duris, įdėmiai klausosi artėjančių žingsnių. Atsivėrus durims, Hel veidas nušvinta ir ji kiek šypteli, bet prisiminus galvos skausmą, vėl susiraukia.
-Aš... - ieškodama žodžių pasiteisinimui, kiek nutyla, -Tiesiog taip išėjo. - galiausiai nerasdama ką pasakyti, tiesiog išspaudžia.
Truputi pakėlusi galvą, pažvelgia į Depp'ą ir išmetusi kaltą veidelį, kiek pasiremia į vyrą.
-Išsigandau... - bandydama kuo konkrečiau atsakyti į pašnekovo klausimą, kalba pakankamai lėtai, deja nelabai aiškiai. - tiesiog taip greitai... - nutęsia su giliu atodūsiu. - kiaulės.
Galiausiai užbaigia sakinį, prisimindama labai "malonų" policininkų elgesį viešbutyje. Prikandusi lūpą, Barker kiek nuleidžia galvą, bet netrukus apsikabina vyrą ir sukukčioja.
-Atleisk... - kiek isteriškai taria, eilinį kartą paleisdama ašaras. - Prašau... prašau, ištrauk mane iš čia... aš noriu namo... - smarkiai įsikibusi į vyro drabužius, galiausiai susmunka jo glėbyje. - Čia šalta... - tarp kitko pridūrė, akcentuodama pašiurpusi odą, bei šaltas galūnes.

Depp'as atšiauriu žvilgsniu dėbteli į Orlovą. Vitaly nulūžus, Chris'as kilstelėjo antakius ir pasuko galvą į Heleną.
- Dėl vartojimo pakalbėsim namie, - sumurmėjo, švelniai glostydamas į jį atsirėmusios merginos petį.
- Aš jų vietoje būčiau elgęsis taip. Matai, toks jų darbas, - sumurmėjo nevisai iš širidies, dirsčiodamas į Orlovą ir bandydamas nuspėti veiksmo eigą prieš pareigūnams įsiveržiant. Hel jį apsikabinus, Depp'as prikanda lūpą. Jis niekad nemokėjo atsispirti moterų ašaroms, ypač Helenos. Išgirdęs žodžius apie šaltį, Chris'as kiek atsitraukė, nusimaudamas prabangų švarką. Vyras juo apsiautė merginą ir apsikabino ją.
- Ištrauksiu tave, - blankiai šyptelėjo, vėl žvilgtelėdamas į Orlovą.
- O jis pats ar reikės ir dėl jo tartis? - kilstelėjo antakį, grynai tik dėl to, kad Helen per daug nesupyktų, kad paliko jos draugelį.

Jausdamasi pakankamai patogiai šiltame Depp'o glėbyje, užmerkia akis ir leidžia nuslūgti galvos skausmui. Kiek pasėdėjusi, pažvelgia į Chris'ą ir nežymiai šypteli.
-Ačiū... - taria ir sunkiai atsikėlusi, pabučiuoja vyrą. - ką aš be tavęs daryčiau.. - nežymiai šyptelėjusi, dar kartą pakšteli jam į lūpas.
Galiausiai atkreipusi dėmesį į Vitaly, susiraukia.
-Tegul jis dar pabūna... - atsuka surūgusi veiduką į Chris'ą. - dėl jo kaltės viskas užvirė.
Dar kartą užėjus skausmui, priglaudžia veidą prie vyro kūno.

- Rimtesnis klausimas būtų ką aš be tavęs daryčiau, - blausiai šyptelėjo, glostydamas merginos plaukus. Chris'as nesulaikė šypsenos, pamatęs surūgusį Helen veiduką.
- Oh, ir tu šitaip elgiesi su savo draugais? - nusišypsojo.
- Kay, einam. Ir pats neturiu noro tampytis su juo, kol dar neprasiblaivė, - vyptelėjo. Merginai stipriau prie jo prisiglaudus, paglosto jos galvą ir atsistoja.

Įdėmiai išklausiusi vyro žodžius, kiek sutrinka.
-Taip tiesiog... - iškėlusi antakį pasilieka sėdėti ant gulto. - ir einam?
Nelengvai pakilusi iš savo vietos, prieina prie Depp'o ir įsikimba jam į ranką. Jau norėjusi eiti kartu, staiga sustoja.
-Oj.. - galiausiai supratusi kad ji be batų, pasilenkia ir juos pagriebia. - šūdas..
Vėl atsisėdusi ant gulto, neskubėdama apsiauna juodos odos aukštakulnius ir pakilusi iš vietos, pasitaiso sijonėlį.
-Viskas... - po kelių sekundžių dvejonių, bei dairymosi, taria.

Chris'as prisimerkė.
- Taip. Tiesiog išeisim, - šyptelėjo, jau žengdamas pora žingsnių link durų. Helenai paleidus jo ranką, sustoja ir atsisuka. Vėl nesulaikęs šypsenos, stebi merginą. Jai atsistojus, dar kartą žvilgteli į Orlovą. Nurijęs norą išklausinėti Helenos apie jį, žvilgteli į merginą, kuri jau pasiruošusi. Atidaro duris ir jiedu išeina. Dėl viso pikto, užrakina duris, kad Vitaly netyčia nesugalvotų bėgti ir Depp'o neišmestų iš darbo.
- Sumokėsiu ir už jį, - tarsteli, patikrindamas ar gerai užrakino duris. Vyptelėjęs, pasisuka į Helen. Viena ranka priglaudęs ją prie savęs, nužingsniuoja link kažkokio pareigūno. Be žodžių, nepastebimai įgrūdęs jam į rankas porą šimtinių, žvilgteli į juos stebintį asilą. Metęs į jį žudantį žvilgsnį, priverčia tą asilą nusisukti.
- Už pasilikusį čiūvą ir Barker, - murmteli. Depp'o pavaldinys linkteli. Chris'as šypteli Helenai ir išsiveda ją. Lauke pasodinęs į savąjį automobilį, nuvažiuoja.

Išaušus kitam rytui sunkiai praplešia akis prabudintas žvėriško šalčio pojūčio, kada naktis, praleista ant ledinių kameros grindų neigiamai atsiliepė jo organizmui. Sunkiai pakėlęs galvą akimirką nusčiūva nesuvokdamas nei kur yra, nei kokiu pagrindu, nes makaulėje po vakarykčio svaiginimosi buvo visiškai tuščia. Išleidęs skausmingą dėjonę, suima ranka pakaušį ir kita galūne įsitvėręs į metalinį gulto šoną, mėgina stotis. Pagaliau pakėlęs akis, permeta žvilgsniu per patalpą, neslėpdamas to, jog šiuo metu yra šoke. Kadangi prieš pat jš stūksančios grotos leido jam susidaryti tikslingą įspūdį, prišoka prie jų ir rankomis įsikibęs, suinkščia, nesugebėdamas atgauti žado. Viltingai dairydamasis į visas puses, tikisi, jog pro šalį praeis pareigūnas, kuris sutiks jį informuoti apie susidariusią situaciją. Taip nekantriai ir prastypsojęs geras trejetą minučių, kurios jam slinko visą amžinybę, susierzinęs kiek labiau nei prieš tai patraukia prie gulto į kurį sukrinta. Skaudant visus šonus ir diegiant kiekvieną raumenėlį, lėtais judesiais sugrūda ranką į striukės kišenę ir neilgai joje pasiknisęs išsitraukia mobilųjį. Surinkęs Keiros numerį, prispaudžia telefoną prie ausies ir stengdamasis nedėjuot, laukia merginos atsako iš kito laido galo.

Atvaziavo cia po penkiu minuciu ir islipus is taksi, kas be ko, susimokejo ir iejo vidun. Priejo prie budetojo stalo, noredama bent kiek suzinot apie Vitaly. Suteikus labai sykscios inforamacijos, nuvede Knightley prie kameros. Atidare duris ir ileido ja, uzdarydama duris uz jos. Priejo prie Orlovo ir smarkiai, is visu jegu ji apkabino.

Tebevykstant pokalbiui telefonu, nesugebėjęs į Keiros paskutiniuosius žodžius nieko atsakyti, silpnai mykteli. Pasigirdus pypsėjimui, menančiam apie nutrūkusį pokalbį, susigrūda mobilųjį atgal į kišenę ir marinamas laukimo, bukai spokso į vieną tašką. Po atitinkamo laiko tarpo, patalpoje pasklidus skardžiai aidintiems garsams, raukosi nuo šių, jį ypatingai nemaloniai veikusių dundesių. Išvydęs merginą, kurios vizito jis visą tą laiką desperatiškai ir laukė, kardinaliai permaino išraišką, sugebėdamas netgi išspausti kažkokį šypsnį.
- Keira...-pirštų galiukais pervedęs per merginos viršugalvį, stipriai susimerkia užplūstas ramumos.
- Atleisk, kad sutrukdžiau tave, bet nežinojau į ką daugiau kreiptis,-stipriau apkabinęs Knightley, nė neketina šios paleisti, mėgaudamasis kūniška artuma.

Patryne jo nugara ir nusisypsojus, ikvepe jo kvapo.
- Vitaly, ka sau galvojai vartodamas?- rimtai paklause, bandydama kreiptis i jo sazine.
- Malonu, kad apie mane pagalvojai, o ir nesutrukdei,- nusisypsojo placia sypsena.
- Vaziuosim pas mane, nes tau reikia issimiegot, bent litra kavos isgert ir pavalgyt,- prisiglaudus prie jo

Priglaudęs didesnę dalį veido prie Keiros peties, švelniai ranka vedžioja per jos nugarą, teikdamas raminamąjį pojūtį.
- Keira, aš niekuomet ir nebuvau nustojęs vartoti...-beregint pasigaili dėl savo nuoširdumo ir baimingamasis galimai audringos merginos reakcijos, neleidžia šiai įsiterpti:
- Bet šį kartą buvau aplinkybių auka ir su mano reguliariu vartojimu ši situacija praktiškai nieko bendra neturi,-sunkiai nuryja burnoje susikaupusius skysčius.
- Paprastai būnu labai atsargus,-šiek tiek atsitraukia norėdamas įvertinti Keiros mintis, remdamssis šios veido išraikos pakitimais. Atkutintas minties apie pasišalinimą iš areštinės, šį kartą kur kas nuoširdžiau nusišypso.
- Manau bausmę atlikau su kaupu,-tyliai krenkštelėjęs, ima vardyti organizmą varstančius simptomus, diagnozuodamas ir galimas ligas:
- Diegia sąnarius, greičiausiai pasigavau meningitą, plaučių uždegimą ir osteporozę,-vangiai sukikenęs, atsistoja.

Sestelejo salia, vis dar jo nepaleisdama.
- As...- vaikinui neleidus jai pradet teisintis.
- Dabar nesisaugojai?- paklause kiek imanoma nerupestingiau ir atsistojo. Isklausius vaikino skundus, pati nusiciaudejo, nes persalimo taip ir neissigyde, o si aplinka ji skatino.
- Ligonine,- istiese kairi delna,- mano namai,- istiese desni delna.

Į pateiktą klausimą atsako vangiai linktelėdamas smakru. Prisiminęs, jog jo atmintyje išliko masyvių spragų, silpnai nusijuokia.
- Šiaip vakarykštė dozė gerokai sujaukė man smegenis, tad šio to po šiai dienai nepamenu. Bet tai laikina,-krėsteli pečiais, lyg neabejodamas savo žodžiais. Merginai nusičiaudėjus, bemat sukurpia ką pasakyti:
- Na zdorovje,-įstengia pakankamai natūraliai šypsotis Keiros vizitui sukėlus teigiamą poveikį jo prastam nusiteikimui. Rodomuoju pirštu išsilgai pervedęs merginos plaukų sruoga, prisimerkiai, šiai ėmus gestikuliuoti. Nepritardamas merginos minčiai grūstis į ligoninę, stipriai neigiamai papurto galvą ir suėmęs jos dešinį delną, turėjusį simbolinę reikšmę, nusišypso.
- Tik tavo namai. Jokių ligoninių,-sakinys nuskamba labai tvirtai, tad nė nesuabejoja, jog merginai nekils minčių tęsti ginčą.

Sypteli, nes prisimine kaip kazkada ir paciai teko tai patirt.
- Dabar taves nekamuosiu. Tepailsi tavo smegeneles,- siltai syptelejo ir pagloste jo galva.
- Spasyba, moi ljubov,- tarstelejo begalo kvaiku akcentu ir susijuoke is saves. Praejus juoko priepuoliui, surimteja. Paemus vaikinui uz rankos, pastume i save ir vos nenugriudama.
- Pamatysi, kokia as slaugytoja,- nusisypsojo,- turiu labai seksualu kostiuma.

Norėdamas padėkoti Keirai už šios supratingumą, jau lenkiasi prie jos veido, papūtęs lūpas bučinio pozicijai, tačiau persigalvojęs, grįžta į pirminę kūno poziciją, kuomet nuotolis nuo merginos buvo šiek tiek didesnis. Suvokdamas, kad turėtų pasiaiškinti, beregint tą ir padaro:
- Karštai tave pabučiuočiau, tačiau visą naktį atgulėjęs ant grindų nesu labai higieniškas,-nusišypso, bet išsišiepia dar plačiau merginai prakalbus jo ausims mieliausia, jo gimtąja kalba.
- Prie tavo rūsų kalbos mokymo dar reikės šiek tiek padirbėti...-kadangi pats vis dar nesijautė labai stabiliai stovys ant žemės paviršiaus, Keirai suklupus vos susilaiko neišsitėškęs ant žemės. Išsiblaškęs pamėgina sufokusuoti žvilgsnį į Keiros veidą.
- Seselės kostiumą?-kilstelėjęs antakius sudomintas pasitikslina. Kadangi kuo toliau, tuo labiau koktu darėsi jam šioje areštinėje toliau lindėti, švilpteli pareigūnui, tokiu nelabai mandagiu būdu bandydamas šį prisišaukti. Kuomet uniformuotasis priėjęs atkabina spyną ir dar praneša, jog užstatas už jo laisvę yra sumokėtas, šypsodamasis pažvelgia į Keirą, nutaręs, kad tai būtent jos nuopelnas.

Ziurejo i vaikino veida, pati noredama ji pabuciuot. Vitaly atsitraukus, syptelejo ironiska sypsenele ir padejo savo silta ranka ant jo skruostikaulio.
- Nieko. Palysi pas mane po dusu. Busi svarus,- syptelejo ir pasikase uznizusia plastaka, nenukreipdama zvilgsnio nuo vaikino.
- Butinai, nes tikrai man sunku perprast ta vadoveli,- naivokai syptekejo. Apziurinejo liudnai patalpa, kuri paciai nekele labai geru jausmu. Vaikinui pasitikslinus, Keira linktelejo.
- Mano vienas megstamiausiu,- nusisypsojo. Stebedama tai Orlova, tai pareiguna, tai grotas, is leto ejo i prieki. Vaikinui atsisukus i ja, Knightley i ji pazvelge ir lengvai papurte galva.
- Man sake, kad uz tave sumoketa ir laisvai galiu tave paimt,- tarstelejo ir sugrazino zvilgsni i prieki. Mestelejus tikrai pikta zvilgsni i pareiguna, reiskianti, gedikis, isejo is kameros. Kadangi Vitaly tikrai prisidirbes, jam primine, del ko buvo suimtas ir gavo pasirasyt keleta dokumentu, kad nedings velniop is miesto. Pagaliau pasibaigus visoms proceduroms, Keira su Vitaly isejo is pastato. Issitraukus mobiluji ir iskviete taksi ir lauke. Keira jau sieke is kisenes issitraukt cigarete, bet prisistate taksi ir abu ilipe, nuvaziavo i Knightley namus.

Po kelių dienų off zonoje kai nė pats nežinojo kur randasi ir ką veikia pagaliau kažkokioj nupiepusioj landynei būna rastas šalies angelų sargų. Atgabentas iki nuovados bei grubiai apstumdytas ir įvestas į nesveikai mažą ir smirdančią vietą, vis dar veikiamas psichotropinių medžiagų spėja dar pakikenti iš tokios situacijos, kas sukėlė jį vedančiajam pykti todėl pastumtas į vidų parkrinta ant kelių. Net nebandydamas atsistoti atsisuka atsisėsdamas tiesiog ant žemės ir atrėmęs nugarą į šalia buvusią sieną susiprastina iki tiek, kad užimtu kuo mažiau vietos.
Netikėtai policininko mordai vėl išlindus priešais jį ir pareiškus į vienetinį skambutį bet kam silpnai linkteli kad vis dėl to paskambint nori.