Kambarys No#2

Kadangi be plaktos grietinėlės padėklas buvo nusietas ir platesniu skanėstų asortimentu, pačiumpa kekę su vynuogėmis. Vieną atplėšęs dantimis, pasilenkia prie Keiros veido ir pritraukęs jį ranka, perleidžia uogą liežuviu šiai į burną.
- Tikrai nesakiau?-skeptiškai suraukęs antakius, nepatikliai žvilgteli Keirai į akis.
- Tuomet turėtum žinoti, kad tai tiesa,-palinksi užtvirtindamas tai ką pasakė bei nusišypso.
- Vaisiai neteikia daug energijos, bet aš pasistengsiu...-nutaiso nekaltą, mažo berniuko miną ir sukikenęs užpurčkia grietinėlės ant didelės, gražios braškės, kurią spėjo susižvejoti iš padėklo. Skleisdamas burzgesį, vingiuojančiu rankos judesiu prikiša jo paruoštą užkandą merginai prie lūpų.
- Sakyk aaaa.

Stebejo vaikino veiksmus, besisypsodama. Pamacius, kaip vynuoge arteja jos lupu, uzsimerkia ir praveria lupas. Sukramcius ir nurijus uoga, nusisypsojo.
- Ar zinojai, kad tavo duodamas maistas yra be galo skanus?- sukrizenus, pasake ir atmerke akis.
- O tu mano pats pats mylimiausias kvinsietis,- linktelejo ir padejo rankas po galva.
- Juk tai vaisiai,- pasake uztikrintu balsu, nes is kiek nepraleistu biologijos pamoku, jai tai isiskiepijo mokytoja, tiek visi aplinkui, kad neleistu suvalgyt ko nors nesveiko. Pastebejus braske, apipurksta grietineles, Keira sukrizeno.
- Aaa...- atsikando puse braskes ir sucepsejo.

Žiopsodamas į padėklą suka pirštu ore ratus niekaip nesugalvodamas, kokį vaisių ar uogą jam išsirinkti. Dramatiškai atsidusęs bei taip ir neišsirinkęs, pakelia akis į Keirą. Nutaisęs perdėm rimtą veido išraišką, paplaka plaštakomis ore.
- Tai pala, pala. Dar keli pelningi vaidmenys kine ir išpampusio ego dėka būsiu priverstas pereiti į Manheteną,-sukikenęs kurį laiką laiko veide šypseną. Netikėtai kardinaliai persimainęs, mąsliai prisimerkia.
- Rimtai. Jaučiu kaip riečiasi mano nosis,-pirštu baksteli į aptartąją veido dalį, bemat ištempdamas šypsnį. Keirai priėmus braškę, tačiau nukandus jos tik pusę, likusią dalį įsimeta sau į burną.
- M!-mykteli kramsnodamas paskutinius kąsnelius.
- Mano puodynėje gimė geniali mintis!-mikliai šoktelėjęs nuo lovos, susirenka žemę nusėjusius drabužius. Keirai įteikęs priklausančius jai, pats ima paskubomis rengtis. Kadangi jo skubus veiksmų planas reikalaute reikalavo pasiaiškinimo, taria:
- Žinau nuostabią vietą, kurioje galėsim viską pratęsti. Neabejoju, jog tau ten patiks,-nusišypsojęs baigia rėdytis, tačiau prisiminęs, kad Keiros bliuskutę ne per seniausiai genimas skubotumo suplėšė kone į skutus, užmeta merginai ant pečių savo odinę striukę. Tebestovėdamas Keirai iš už nugaros, pabučiuoja Knightley į skruostą ir nusišypsojęs pačiumpa merginą už rankos, paskubomis išsitempdamas iš kambario. Kiek vėliau - ir iš pačios viešbučio teritorijos.

[Finally I did that, my Lord! xD]